Finansinių technologijų (FinTech) sritis yra viena iš sparčiausiai besivystančių Lietuvoje. Pagal „Global Fintech Index City Rankings 2020“ ataskaitą, Lietuva užima 4 vietą pasaulyje FinTech srityje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 250 FinTech įmonių. Didėjant per elektroninių pinigų įstaigas atliekamų pervedimų kiekiui, reikalinga stipresnė šių procesų apsauga, todėl auga su pinigų plovimo prevencija susijusių specialistų poreikis. Siekiant būsimiems specialistams suteikti aktualiausių įgūdžių bei žinių, į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) FinTech specializacijos magistrantų rengimą įsitraukia verslo atstovai – „Western Union Lietuva“ specialistai.
Studijų procese – patirtis iš stipriausių rinkoje
„Ruošiant specialistus taip greitai besikeičiančiai finansų technologijų rinkai, būtina nuolat stebėti rinkos tendencijas ir adaptuoti savo studijų programas bei dėstomus dalykus prie ateities specialistų poreikio. Šiais mokslo metais bendradarbiaujant su Lietuvos banku atnaujinome magistrantūros FinTech specializacijos Mokėjimo industrijų studijų dalyko turinį, įtraukėme daugiau temų apie pinigų plovimo prevenciją, sustiprinome atitikties (angl. compliance) temų bloką. Geriausi „Western Union Lietuva“ atitikties specialistai nuo gruodžio mėnesio vidurio įsitrauks į šio dalyko dėstymą ir skaitys kviestinių paskaitų ciklą“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė.
Anot jos, „Western Union Lietuva“ yra vienas iš stipriausių finansų rinkos žaidėjų atitikties srityje, todėl savo patirtimi reikšmingai praturtins 2018 m. startavusią į finansines technologijas orientuotą magistrantūros FinTech specializaciją.
Už bendradarbiavimą su universitetais atsakingo „Western Union Lietuva“ IT grupės lyderio Pauliaus Ramantausko teigimu, įmonė nuosekliai renkasi partnerystes su geriausiais šalies universitetais, kurie papildo įmonę aukšto lygio specialistais.
„Esame įsitikinę, kad bendradarbiavimas su VILNIUS TECH bus naujas impulsas verslo ir švietimo poreikiams subalansuoti. Įgyvendindami globalius projektus sukaupiame daug praktinių žinių, jomis norime ir galime dalintis su studentais. Tikime, jog investuodami į žmones bei ugdydami jų kompetencijas, kartu prisidedame ir prie visuomenės gerovės kūrimo. Tiesa, būtent jauni specialistai bei jų inovatyvus požiūris mums padeda tuos projektus sėkmingai įvykdyti. Tai pastebime tiek sutikdami talentus karjeros dienose ar mūsų praktikos programoje, tiek ir įdarbindami juos įmonėje. Manome, jog ilgalaikis, strateginis bendradarbiavimas su universitetu padės pasiekti dar geresnių rezultatų ir sukurti glaudų tarpusavio ryšį“, – sako P. Ramantauskas.
Pinigų plovimo schemos darosi vis sudėtingesnės
Kad finansinės technologijos ir jų saugumas yra itin svarbu, parodo ir valstybiniai veiksmai – šiemet Lietuvoje įsteigtas Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, šiuo metu šalis ruošiasi 6-osios pinigų plovimo prevencijos direktyvos (angl. 6AMLD sixth Anti-Money Laundering Directive) įvedimui.
Žmonių, kurie atlieka piniginius pervedimus elektroninių mokėjimų būdu, skaičius 2018 m. pasiekė 5,850 mln. Manoma, kad iki 2023 m. šis skaičius turėtų išaugti daugiau nei du kartus – iki 13 milijonų. Ne visi mokėjimai atliekami legaliai, o nusikaltėlių kuriamos pinigų plovimo schemos darosi vis painesnės ir sudėtingesnės.
Anot J. Stankevičienės, elektroninių pinigų įstaigos yra ypač jautrios rizikoms, susijusioms su klientų tapatybės nustatymu. Yra išskiriamos kelios pagrindinės rizikos, su kuriomis susiduria elektroninių mokėjimų ir finansų įstaigos.
2020 m. pavasarį FNTT paskelbtame „Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime“, įvardintos pagrindinės rizikos, su kuriomis susiduria elektroninių mokėjimų ir finansų įstaigos. Siekiant užsiimti nelegalia finansine veikla yra steigiamos fiktyvios įmonės (angl. shell company), arba tokios įmonės yra įsteigiamos ir vėliau perleidžiamos nusikalstamą veiklą vykdantiems asmenims, tokiu būdu sudarant galimybes banko sąskaita naudotis pinigų plovimo tikslais. Taip pat nusikaltėliai naudojasi kitų asmenų sąskaitomis, taip vadinamais „pinigų mulais“ (angl. money mules), vykdyti mokėjimus, susijusius su ekonominiais nusikaltimais. Elektroninių pinigų sąskaitos taip pat yra naudojamos kaip fiktyvių prekių ir paslaugų tarpinės sąskaitos, atliekami mokėjimai į kitų įmonių sąskaitas už fiktyvias paslaugas, nevykdant jokios ekonominės veiklos, atliekami lėšų pervedimai iš vienos sąskaitos į kitą pagal fiktyvių paskolų sutartis, siekiant nuslėpti neteisėtos kilmės lėšas.
Remiantis tarptautiniais „QS World University Rankings by Subject 2020“ reitingais, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas verslo ir vadybos studijų (angl. Business & Management Studies) kryptyje patenka tarp 151-200 geriausių pasaulyje programų, o ekonomikos ir ekonometrijos (angl. Economics and Econometrics) kryptyje užima 201–250 vietą tarp pasaulio tokių krypčių studijų, kas yra aukščiausias pasiekimas Lietuvoje. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas ruošia finansų inžinerijos, verslo logistikos, ekonomikos inžinerijos, verslo analitikos, marketingo, verslo vadybos specialistus.
Galerija
