Stojantiesiems

Verslo vadybos fakulteto studentės Lietuvos Karo akademijoje

Kovo 24, 2016
Š. m. kovo 14-18 d. šešios Verslo vadybos fakulteto merginos pasakė griežtą „NE“ nuobodžiai kasdienybei ir nutarė išbandyti save Lietuvos karo akademijos (LKA) studentų kailyje. Tai buvo pirmas žingsnis link kupinos iššūkių, naujų potyrių savaitės.
 
Įdomią ir neįprastą veiklą nuolat keitė kiti, dar daugiau energijos ir drąsos reikalaujantys užsiėmimai. Mainų dalyvių teigimu, savaitė LKA privertė išeiti iš komforto zonos, išbandyti naujus dalykus.
 
Kas gali pasigirti tokia patirtimi, kaip: granatų mėtymas, skausmo ir baimės įveikimas, rikiuotės pratybos ir iškilmingas vėliavos kėlimas prieš visą LKA bendruomenę, daug energijos bei sumanumo reikalaujantis kliūčių ruožo įveikimas, administracinis žygis į Pabradės poligoną su gan sunkia žygio ekipuote, patrulio bazės įrengimas bei susitelkimo reikalaujantis naktinis bazės saugojimas? Tai, ir dar daugybę naujų potyrių merginos patyrė vos per savaitę Lietuvos karo akademijoje.
 
Įdomu, kokiomis mintimis lydimos merginos paliko karo akademiją? Įspūdžiai iš pirmų lūpų:
„Savaitė karo akademijoje – vienas geriausių ir įsimintiniausių įvykių mano gyvenime. Kiekvieną dieną mes turėjome pažvelgti baimei į akis ir ją nugalėti. Tai padėjo man suprasti, kad žmogaus galimybėms ir tobulėjimui ribų nėra. Labai norėdamas ir veikdamas, kartu su vieninga komanda, žmogus gali pasiekti užsibrėžtus tikslus“- teigė pirmo kurso Verslo Vadybos studentė Austė Kairytė.
 
„Netikėti išbandymai, savęs pažinimas bei disciplinos ugdymas – tai ir dar daugybė kitų asociacijų kyla prisiminus savaitę trukusius mainus Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje. Mainų metu turėjau galimybę susipažinti su kariūnų gyvenimu iš arčiau. Ne gana to, man buvo suteiktas šansas įveikti savo vidines baimes bei ugdyti ištvermę tokiose užduotyse kaip: vaikščiojimas per stiklus, vinių lentą bei kliūčių ruožo įveikimą. Įsitikinau kiek daug gali pasiekti žmogus, kuomet jis siekia tikslo žingsnis į žingsnį su komanda“- trečio kurso Verslo Vadybos (anglų k.) studentė Justina Saulytė.
 
„Kiekvieną dieną mūsų laukdavo vis nauji išbandymai, susidūrimas su baimėmis ir jaudulį sukeliančiomis užduotimis. Esu labai laiminga, kad turėjau galimybę dalyvauti šiuose mainuose ir sakau didelį AČIŪ kariūnams, kurie tiek daug stengėsi dėl mūsų, perdavė pačią geriausią patirtį, skatino niekada nepasiduoti ir įrodė, kad žmogus gali daug, o kartu su komanda – gali dar daugiau. Manau, kad prisiminus šią savaitę mano veide visada pasirodys plati šypsena, o smagūs potyriai ir vėl sukels jaudulį“, – pirmo kurso Finansų inžinerijos studentė Gintarė Ačaitė.
 
„Supratau, kad komanda gali kur kas daugiau, nei vienas žmogus. Reikėtų pridurti, kad mainų savaitės metu mes žingsnis po žingsnio įveikėme savo vidines baimes, pradėjome vertini tai, apie ką anksčiau nei nepagalvodavome, ko galbūt anksčiau mes nevertinome“, – atviravo pirmakursė Modesta Radavičiūtė.
 
„Išbandyti save kariūnės vaidmenyje – sena mano svajonė, pagaliau aš ją įgyvendinau! Viena yra išgirsti, o kita – pačiai išmėginti ir pajusti, ką reiškia gyvenimas Akademijoje. Visų pirma – tai savęs pažinimo laikas. Gyvenimas disciplinuotų kariūnų apsuptyje privertė susimąstyti apie karinio parengimo svarbą Lietuvos saugumo ir darnaus vystymosi užtikrinimui. Dabar galiu drąsiai teigti – ši savaitė pakeitė mano požiūrį į daugelį dalykų“, – dalinosi mintimis antro kurso Finansų inžinerijos studentė Donata Bankauskaitė.
 
„Tai buvo vienas geriausių įvykių mano gyvenime. Kodėl? Vadai, komanda, išbandymams atmerktos akys. Tai trys pagrindinės priežastys, apie kurias vis dar galvoju. Fiziškai buvo pakankamai sunku, tačiau jausmas ir suvokimas, kad esi ne vienas, o su savo komanda ir vadais motyvavo ir suteikė jėgų judėti pirmyn. Mainų programos paskutinę dieną supratau, kad iš Akademijos išeisiu šiek tiek kitokia, lydima gilesnių minčių, tikresnių vertybių. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje praleistas laikas paskatino mane į gyvenimą, ir į viską, kas telpa šiame žodyje, pažvelgti kitomis akimis“, – pirmo kurso Finansų inžinerijos studentė Aistė Baškytė.
 
VGTU studentės taria didelį AČIŪ Lietuvos karo akademijos antro kurso kariūnams už neišdildomus įspūdžius mainų metu bei VGTU Verslo vadybos fakulteto Verslo technologijų katedrai už galimybę dalyvauti tokio pobūdžio mainuose.
 
Kartu su VGTU studentėmis iššūkį priėmė ir kitų Vilniaus aukštųjų mokyklų auklėtiniai (16 VU ir VU TSPMI studentų). Kiekvienas studentas – kariūnas gavo karinę ekipuotę, įsikūrė kareivinėse ir greitai pajuto, ką reiškia kario dienotvarkė.

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau