Stojantiesiems

VGTU bibliotekos direktorė I. Kasperaitienė apie bibliotekų svarbą ir pokyčius

Balandžio 23, 2020

„Biblioteka – tradicija ir modernumas“, „Nežinai? Pėdink į biblioteką!“, „Skaityk – laisvėk – tobulėk“, „Biblioteka: vienas pasaulis – daug istorijų“, „Stipri biblioteka – stipri visuomenė“, „Biblioteka – informacija ir žinios kiekvienam“, „Kartu mes kuriame ateitį“ – tai tik keletas istorinių, jau tradicija tapusios, Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės, šūkių. Šiemet Lietuvos bibliotekų Nacionalinė savaitė minima jubiliejinį, dvidešimtąjį kartą.

Prie JAV, Australijoje, Nyderlanduose, Šiaurės ir kitose šalyse kasmet organizuojamų nacionalinių Bibliotekų savaičių minėjimo Lietuvos bibliotekos prisijungė 2001 metais. Tradiciškai, nacionalinės bibliotekų savaitės skelbiamos balandžio 23 – ąją, UNESCO minimą kaip Pasaulio knygų bei autorių teisių dieną.

Pasaulio bibliotekininkų bendruomenė šventinės savaitės metu  siekia atkreipti visuomenės, valdžios ir žiniasklaidos dėmesį į bibliotekų veiklą, skleisti bibliotekos reikšmės ir potencialo idėjas, propaguoti skaitymą, ugdyti informacinį visuomenės raštingumą bei kultūrą, parodyti, kad bibliotekos yra bendruomenes telkianti ir vienijanti erdvė. Lietuvoje bibliotekų savaitės renginiai vyksta visos šalies apskričių ir savivaldybių viešosiose, specialiosiose, mokyklų ir aukštųjų mokyklų bibliotekose, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.

Sparčiai tobulėjančios technologijos, nauji socialiniai ir ekonominiai reiškiniai, stiprėjantys globalizacijos procesai per dvidešimtį veiklos metų keitė nusistovėjusius Lietuvos bibliotekų veiklos principus ir kėlė naujus profesinius iššūkius. Regis visai nesenai kelti klausimai: kokios bibliotekos bus po 5, 10 ar 15 metų?, kokių specialistų, gebėjimų ir kompetencijų reikės?, kokie skaitytojai ateis į bibliotekas?, kokiomis priemonėmis įveiksime pasitaikančias kliūtis?“ – šiandien bibliotekininkų bendruomenei yra jau atsakyti. Turime patvirtintas pagrindines Lietuvos bibliotekų plėtros strategines kryptis 2016−2022 metams, siekiame nustatytų tikslų ir uždavinių. Bibliotekos, įgyvendindamos savo funkcijas, vadovaujasi tokiomis vertybėmis kaip: laisva prieiga naudotis bibliotekos informacijos ištekliais ir paslaugomis, nepriklausomai nuo vietos ir erdvės; atvirumu dialogui, technologiniams, ekonominiams ir socialiniams pokyčiams, vartotojų lūkesčiams ir poreikiams, inovacijoms, bendradarbiavimui; atsakomybe už bibliotekos teikiamų paslaugų poveikį visuomenei, aptarnaujamoms bendruomenėms ir aplinkai; profesionalumu atsakingai prisiimant įsipareigojimus, susijusius su kiekvieno darbuotojo kokybišku darbu, dalijantis įgytomis ir nuolat atnaujinamomis žiniomis, suteikiant visuomenei galią kurti, tirti, įgyti išsilavinimą, daryti karjerą, plėtoti verslą; bendruomeniškumu puoselėjant draugišką aplinką bibliotekoje, kuriant šiltus santykius su socialiai pažeidžiamomis grupėmis, puoselėjant tradicijas, suteikiant vartotojams saviraiškos priemonių ir galimybių, sudarant sąlygas tenkinti vartotojų kultūrinius, socialinius, mokymosi, informacinius poreikius.

Buvusio JAV prezidento Barack Obama žodžiais tariant, pokyčiai ne visada lengvi, bet visada įmanomi. Per dvidešimtį veiklos metų Lietuvos bibliotekose dirbantys specialistai gebėjo pasitelkti techninę pažangą, sukūrė vartotojų poreikius atitinkančias paslaugas ir padėjo tvirtus pamatus savo tolimesnei sėkmingai veiklai. Šiandienė Lietuvos biblioteka – tai ne tik knygos. Tai laisvė rasti informaciją, kur ir kada bebūtum, tai galimybė prieiti prie milijoninių mokslinės informacijos duomenų saugyklų, naudotis unikaliais skaitmeninio kultūros paveldo archyvais. Tai fizinė ir virtuali aplinka mokymuisi, kūrybinei ir socialinei asmenybės raiškai.

Pasaulinės pandemijos akivaizdoje visos pasaulio bibliotekos susitelkusios sprendžia, kaip ir kokias paslaugas pasiūlyti savo lankytojams. Daug kur bibliotekų pastatai yra laikinai uždaryti, tačiau šiuo, visuomenei sunkiu laikotarpiu, bibliotekos aktyviai teikia nuotolines, virtualias paslaugas. Skaitytojams siūloma naršyti po neaprėpiamus informacijos lobynus virtualioje erdvėje, skaityti elektronines knygas, išbandyti prenumeruojamas duomenų bazes. Viešųjų bibliotekų atstovai dalijasi patarimais, kaip galima saugiai ir įdomiai praleisti šį susitelkimo reikalaujantį laikotarpį namuose.

Nūdienos įvykių įtakoti, XX-osios Lietuvos Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiai taip pat keliasi į virtualią erdvę. Šiemet Lietuvos bibliotekos turi unikalią progą parodyti, kokios yra išradingos, kokie pažangūs specialistai dirba šiose organizacijose, koks galingas profesinis potencialas slypi už bibliotekų sienų, kokie gabūs ir kūrybingi medijų, informacinio raštingumo specialistai čia dirba.

Kaip teigė Ciceronas, žmogus, turintis sodą ir biblioteką, turi viską, ko jam reikia. Smagu turėti savo profesinę dieną, kasmet paskatinančią naujoms veikloms bei tarpusavio bendradarbiavimo iniciatyvoms. Šią savaitę šalies bibliotekininkai kviečia bendruomenes kartu minėti Virtualią Nacionalinę Lietuvos Bibliotekų savaitę! Prisijunkite prie VGTU bibliotekos iniciatyvų ir  Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę minėkime kartu.

Kviečiame susipažinti  su VGTU bibliotekos parengta Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės programa.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau