Stojantiesiems

VGTU bibliotekos direktorė I. Kasperaitienė apie bibliotekų svarbą ir pokyčius

Balandžio 23, 2020

„Biblioteka – tradicija ir modernumas“, „Nežinai? Pėdink į biblioteką!“, „Skaityk – laisvėk – tobulėk“, „Biblioteka: vienas pasaulis – daug istorijų“, „Stipri biblioteka – stipri visuomenė“, „Biblioteka – informacija ir žinios kiekvienam“, „Kartu mes kuriame ateitį“ – tai tik keletas istorinių, jau tradicija tapusios, Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės, šūkių. Šiemet Lietuvos bibliotekų Nacionalinė savaitė minima jubiliejinį, dvidešimtąjį kartą.

Prie JAV, Australijoje, Nyderlanduose, Šiaurės ir kitose šalyse kasmet organizuojamų nacionalinių Bibliotekų savaičių minėjimo Lietuvos bibliotekos prisijungė 2001 metais. Tradiciškai, nacionalinės bibliotekų savaitės skelbiamos balandžio 23 – ąją, UNESCO minimą kaip Pasaulio knygų bei autorių teisių dieną.

Pasaulio bibliotekininkų bendruomenė šventinės savaitės metu  siekia atkreipti visuomenės, valdžios ir žiniasklaidos dėmesį į bibliotekų veiklą, skleisti bibliotekos reikšmės ir potencialo idėjas, propaguoti skaitymą, ugdyti informacinį visuomenės raštingumą bei kultūrą, parodyti, kad bibliotekos yra bendruomenes telkianti ir vienijanti erdvė. Lietuvoje bibliotekų savaitės renginiai vyksta visos šalies apskričių ir savivaldybių viešosiose, specialiosiose, mokyklų ir aukštųjų mokyklų bibliotekose, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.

Sparčiai tobulėjančios technologijos, nauji socialiniai ir ekonominiai reiškiniai, stiprėjantys globalizacijos procesai per dvidešimtį veiklos metų keitė nusistovėjusius Lietuvos bibliotekų veiklos principus ir kėlė naujus profesinius iššūkius. Regis visai nesenai kelti klausimai: kokios bibliotekos bus po 5, 10 ar 15 metų?, kokių specialistų, gebėjimų ir kompetencijų reikės?, kokie skaitytojai ateis į bibliotekas?, kokiomis priemonėmis įveiksime pasitaikančias kliūtis?“ – šiandien bibliotekininkų bendruomenei yra jau atsakyti. Turime patvirtintas pagrindines Lietuvos bibliotekų plėtros strategines kryptis 2016−2022 metams, siekiame nustatytų tikslų ir uždavinių. Bibliotekos, įgyvendindamos savo funkcijas, vadovaujasi tokiomis vertybėmis kaip: laisva prieiga naudotis bibliotekos informacijos ištekliais ir paslaugomis, nepriklausomai nuo vietos ir erdvės; atvirumu dialogui, technologiniams, ekonominiams ir socialiniams pokyčiams, vartotojų lūkesčiams ir poreikiams, inovacijoms, bendradarbiavimui; atsakomybe už bibliotekos teikiamų paslaugų poveikį visuomenei, aptarnaujamoms bendruomenėms ir aplinkai; profesionalumu atsakingai prisiimant įsipareigojimus, susijusius su kiekvieno darbuotojo kokybišku darbu, dalijantis įgytomis ir nuolat atnaujinamomis žiniomis, suteikiant visuomenei galią kurti, tirti, įgyti išsilavinimą, daryti karjerą, plėtoti verslą; bendruomeniškumu puoselėjant draugišką aplinką bibliotekoje, kuriant šiltus santykius su socialiai pažeidžiamomis grupėmis, puoselėjant tradicijas, suteikiant vartotojams saviraiškos priemonių ir galimybių, sudarant sąlygas tenkinti vartotojų kultūrinius, socialinius, mokymosi, informacinius poreikius.

Buvusio JAV prezidento Barack Obama žodžiais tariant, pokyčiai ne visada lengvi, bet visada įmanomi. Per dvidešimtį veiklos metų Lietuvos bibliotekose dirbantys specialistai gebėjo pasitelkti techninę pažangą, sukūrė vartotojų poreikius atitinkančias paslaugas ir padėjo tvirtus pamatus savo tolimesnei sėkmingai veiklai. Šiandienė Lietuvos biblioteka – tai ne tik knygos. Tai laisvė rasti informaciją, kur ir kada bebūtum, tai galimybė prieiti prie milijoninių mokslinės informacijos duomenų saugyklų, naudotis unikaliais skaitmeninio kultūros paveldo archyvais. Tai fizinė ir virtuali aplinka mokymuisi, kūrybinei ir socialinei asmenybės raiškai.

Pasaulinės pandemijos akivaizdoje visos pasaulio bibliotekos susitelkusios sprendžia, kaip ir kokias paslaugas pasiūlyti savo lankytojams. Daug kur bibliotekų pastatai yra laikinai uždaryti, tačiau šiuo, visuomenei sunkiu laikotarpiu, bibliotekos aktyviai teikia nuotolines, virtualias paslaugas. Skaitytojams siūloma naršyti po neaprėpiamus informacijos lobynus virtualioje erdvėje, skaityti elektronines knygas, išbandyti prenumeruojamas duomenų bazes. Viešųjų bibliotekų atstovai dalijasi patarimais, kaip galima saugiai ir įdomiai praleisti šį susitelkimo reikalaujantį laikotarpį namuose.

Nūdienos įvykių įtakoti, XX-osios Lietuvos Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiai taip pat keliasi į virtualią erdvę. Šiemet Lietuvos bibliotekos turi unikalią progą parodyti, kokios yra išradingos, kokie pažangūs specialistai dirba šiose organizacijose, koks galingas profesinis potencialas slypi už bibliotekų sienų, kokie gabūs ir kūrybingi medijų, informacinio raštingumo specialistai čia dirba.

Kaip teigė Ciceronas, žmogus, turintis sodą ir biblioteką, turi viską, ko jam reikia. Smagu turėti savo profesinę dieną, kasmet paskatinančią naujoms veikloms bei tarpusavio bendradarbiavimo iniciatyvoms. Šią savaitę šalies bibliotekininkai kviečia bendruomenes kartu minėti Virtualią Nacionalinę Lietuvos Bibliotekų savaitę! Prisijunkite prie VGTU bibliotekos iniciatyvų ir  Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę minėkime kartu.

Kviečiame susipažinti  su VGTU bibliotekos parengta Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės programa.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau