Stojantiesiems

VGTU choristai – Kauno dainų ir šokių šventėje

Birželio 8, 2016
Pirmąjį vasaros savaitgalį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ ir choras „Gabija alumni“ dalyvavo Kauno dainų ir šokių šventėje, kuri vyko ąžuolais apsuptame Kauno dainų slėnyje.
 
Šventėje dalyvavo daugiau kaip 2000 dainininkų ir šokėjų, kuriems pritarė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ bei solistai Gytis Paškevičius, Linas Adomaitis ir Kristina Siurbytė.
 
Koncertas prasidėjo iškilmingu simbolinės ugnies įžiebimu, buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Šventėje skambėjo Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, Laimio Vilkončiaus, Gyčio Paškevičiaus, Lino Adomaičio ir kitų autorių kūriniai. VGTU choro „Gabija“ vadovė Rasa Viskantaitė koncerte dirigavo Andriaus Kulikausko kūrinį „Gintarai“.
 
Šiemet šventėje stebino ir vizualiniai sprendimai, kurie siejosi su bibliotekomis. Jais buvo norima paminėti bibliotekų metus. Taip pat žiūrovai galėjo ne tik stebėti, bet ir dainuoti kartu su choristais – ekranuose buvo pateikiami dainų tekstai.
 
Visos šventės metu tiek dalyviams, tiek žiūrovams nestigo geros nuotaikos, visų veiduose švietė šypsenos. Koncerto kulminacija tapo Algimanto Bražinsko kūrinys „Ąžuolais vainikuota“, po kurio choristai kupini gerų emocijų pradėjo ruoštis kelionei namo.
 
Lietuvos, Latvijos ir Estijos Dainų ir šokių švenčių tradicija UNESCO yra pripažinta žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru. VGTU chorai „Gabija“ ir „Gabija alumni“ didžiuojasi gavę galimybę pabūti šios gražios šventės dalimi. Dainų šventę tiesiogiai transliavo LRT Kultūros kanalas.
 
Kitą dieną choristai, dar neatsigavę po dainų šventės, dalyvavo Nacionalinėje dailės galerijoje surengtame prestižiniame renginyje. Jame aukštas pareigas užimantys Energetikos sektoriaus darbuotojai iš viso pasaulio buvo supažindinti su Lietuva per skonį, garsą, vaizdą. Po VGTU choro pasirodymo girdėjosi šūksniai: „It‘s fantastic!“ (lt. Nuostabu!).
 
Parengė Laura Verikaitė

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau