Stojantiesiems

VGTU dėstytojas – Dizaino politikos forume Briuselyje

Gruodžio 2, 2019

Lilio metropolio (Prancūzija) dizaino pasaulio sostinės (angl. World Design Capital) programos aptarimo tikslais, Briuselio Šiuolaikinio meno centre (MAD) lapkričio pabaigoje vyko dizaino politikos forumas. Jo tema buvo siejama su dizaino politikos demokratėjančioje Europoje įgyvendinimo ir visuomenės įsitraukimo į procesus problematika. Forume dalyvavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas doc. dr. Jonas Jakaitis.

Forume diskutuota apie piliečių bei viešosios politikos formuotojų sąveiką, kitus į vartotoją orientuotus dizaino mąstysenos metodus, padedančius tradicinius piliečių dalyvavimo ir konsultavimo procesus paversti inovatyviais sprendimais. Vakarų Europoje sparčiai populiarėja visuomenės įsitraukimo miestuose eksperimentai ir aukštesnio lygmens regionų teritorijose. Europos Sąjungos atstovybės mato didelę naudą dirbdamos kartu su vietos politikais, siekiant formuoti į vartotoją orientuotą dizaino politiką.

Renginį organizavo Prancūzijos Lilio metropolio biuras Briuselyje prie ES. Forume dalyvavo apie 150 įvairių šalių ekspertų, politikų, akademinių bei taip pat kūrybinių bendruomenių, NVO atstovai, tarp kurių ir Europos komisijos – Europos politikos strategijos centro (EPSC) atsakingo už darnią plėtrą vadovas S. Androura, BEDA (angl. The Bureau of European Design Associations) vadovas M. Thomson, EUROCITIES generalinė sekretorė A. L. Boni, Pasaulio dizaino sostinės 2020 „WDC2020“ vadovas D. Teresen, kiti oficialūs asmenys, žymūs urbanistai, architektai bei dizaineriai. Teoriniuose užsiėsimuose buvo aptartos penkios temos, kurios kūrybinių dirbtuvių metu plėtotos gilesniu, metodologinio pažinimo lygmeniu. 


„Kaip akademinės bei meno kūrėjų bendruomenės atstovas buvau pakviestas pasisakyti apie Lietuvos dizaino politikos raidos jos problematiką bei edukacijos plėtotę. Diskusijose taip pat pristačiau VGTU Pramoninio dizaino studijų programą sąsajoje su aptariamomis „dalyvaujamojo dizaino“, „Eco-Dizaino“ temomis“, – pasakojo J. Jakaitis.

Šio vizito metu įgyvendintas ERASMUS+ mobilumo programos tikslas – giliau susipažinti su Vakarų Europos šalių dizaino politikos formavimo tendencijomis, metodais bei jų įgyvendinimo ypatumais. Taip pat užmegzti nauji kontaktai su NVO atstovais, kolegomis iš kitų universitetų, EK politikais. Naujai išplėtoti ryšiai padės plėsti mainų ryšius įgyvendinant Dizaino katedros studijų programos tikslus. 2020 m. pirmoje pusėje planuojamas UNESCO biuro atstovo Paryžiuje vizitas į VGTU su Universalaus dizaino paskaitomis.  

Tekstą parengė doc. dr. Jonas Jakaitis
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau