VGTU dirbantis mokslininkas Paulius Yamin: „Svarbu kelti visuomenės vientisumą ir pasitikėjimą valstybe“

Lapkričio 25, 2019

Kovodami su jau senokai pagrindine Lietuvos yda tapusia korupcija, galime užtikrinti nuoseklią Lietuvos plėtrą. Šiais metais pranešta apie kai kurias aukščiausias Lietuvos teismines institucijas tariamai apraizgiusį korupcijos tinklą, o anksčiau jau ne kartą girdėjome ir apie korupcijos skandalus privačiose ar valstybinėse įmonėse, politinėse partijose.

Remiantis EBPO, visuomenės vientisumas – visuomenės gerovę aukščiau privačių interesų iškeliančių etiškų taisyklių ir standartų laikymasis. Nepaisant Lietuvoje jau pasiektos pažangos užkertant kelią korupcijai ar šią problemą kontroliuojant (pvz., dirbant Specialiųjų tyrimų tarnybai ir nevyriausybinei organizacijai „Transparency International Lietuva“), vis dar yra itin svarbu ir kelti visuomenės vientisumą ir pasitikėjimą valstybe.

Net 93 proc. lietuvių mano, kad korupcija šalyje itin paplitusi (ES vidurkis – 68 proc.), 80 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad už korupciją šalyje tinkamai nebaudžiama, o Eurobarometro (2017) bei Korupcijos suvokimo indekso (2018) duomenimis, Lietuva atsiduria tarp aukščiausią korupcijos suvokimą turinčių Europos Sąjungos šalių.

Gyventojai pasitiki arba nepasitiki savo valstybe vertindami pagrindinius visuomenės vientisumo elementus, pavyzdžiui, neefektyvumą (viešųjų išteklių švaistymą), korupciją (viešųjų išteklių vagystę) ir gyventojams teikiamų paslaugų kokybę. Tik 35 proc. lietuvių pasitiki šalies vyriausybe (o Europos Sąjungoje net 64 proc.). Deja, bet spauda mirgėte marga nuo kelių veikėjų korupcinių žygių, o visai užmirštami Lietuvą kuriantys, diena iš dienos ligoninėse, mokyklose, policijos nuovadose ir kitose įstaigose dirbantys tūkstančiai valstybės tarnautojų.

Visuomenės vientisumo ir pasitikėjimo valstybe skatinimas ne tik skamba patraukliai, bet yra ir gera investicija: be šio demokratijos pamato korupcija ir nepasitikėjimas valstybe sukeltų ilgalaikę socialinę žalą ir bet kuris vyriausybės pasiektas tikslas netruktų nugrimzti užmarštin. Korupcija ne tik tiesiogiai liečia gyventojų žmogaus teises, bet, tyrimų įrodyta, kad valstybe pasitikima tuomet, kai vertinamas valstybės veiksmų teisėtumas, noras mokėti mokesčius, rinkų padėtis ir net bendras viešosios politikos efektyvumas (ypač ten, kur reikia dalyvauti ir patiems gyventojams).

Nepaisant spaudoje narstomų korupcijos atvejų, neetiškai elgiasi ne iš prigimties blogi, tik piniginėmis baudomis ar kalėjimu įbauginami žmonės. Psichologai pastebėjo, kad dauguma žmonių iš esmės save laiko dorais ir gerais, tačiau randa, kaip pateisinti padarytą nusikaltimą ir pasipelnymą (pvz., sako, kad „neturėjo pasirinkimo“, „padarė taip dėl vaikų“ ar „visi daro tą patį“). Kartais piniginių baudų ar kalėjimo baimę pranoksta ir itin reikšmingos emocijos, moraliniai principai ir noras išlaikyti viešojoje erdvėje susikurtą įvaizdį.

Kad ir kokios svarbios tradicinės kontrolės ir bausmių priemonės bebūtų, vien tik jų nepakanka. Tie, kas esame susidūrę su valstybės tarnyba, puikiai žinome, kad reikia kurti gerus įstatymus, teisės aktus ir bausmių sistemą, bet valstybės tarnautojų ir paprastų piliečių įsitikinimus ir elgesį taip ne visada pavyks pakeisti.

O jeigu šių priemonių nepakanka, ką dar galima padaryti? Na, iš pradžių derėtų prisiminti, kad ne iš aukščiau nuleisti įsakymai, o kolektyviniai judėjimai užtikrina tvarius pokyčius. Keisti įsitikinimus ir elgesį nėra lengva. Vis dėlto, kaip jau minėjau ankstesniame straipsnyje, nieko nėra neįmanoma.

Remiantis ankstesniais tyrimais ir vairuotojų elgesio analize Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) ir Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fonde, nedideli ir nebrangūs pokyčiai gali smarkiai pakeisti žmonių elgesį tikrame gyvenime, ypač asmenims nusprendus pokyčių imtis kartu ir įkvėpti prie pokyčių jungtis ir dar daugiau aplinkinių. Kalbant apie vientisumą, psichologiniais tyrimais nustatyta, kad net maži žingsniai, pvz., 10 Dievo įsakymų priminimas ar akių nuotraukos pakabinimas ant sienos gali ryškiai sumažinti neetiškai besielgiančių žmonių skaičių.

Kai kurios pasaulio vyriausybės jau suprato šias idėjas ir įtraukė psichologų bei elgesio mokslo specialistų įžvalgas į kasdienį viešųjų įstaigų darbą: taip keičiamas visuomenės tarnautojų elgesys bei skatinamas visuomenės vientisumas ir piliečių pasitikėjimas valstybe.

Pasaulyje gausu gerų pavyzdžių, štai Lietuvoje „Transparency International Lietuva“ iniciatyva sėkmingai mažinamas moksleivių nusirašinėjimas, skaidrinamas mokyklų darbas ir mažinamas pacientų noras duoti kyšius ligoninėse. Tokių puikių rezultatų buvo pasiekta ne griežtinant kontrolę ar bausmes, o įtraukiant žmones: pasirašant pasižadėjimus, kuriant dalyvių lėšų fondus ir vertinant gydytojus.

Sergejus Muravjovas, organizacijos vadovas, teigė: „Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių suvokia skaidrumą kaip įprotį ir nori prisidėti prie gerųjų pavyzdžių kūrimo. Jie supranta, kad raktas į sėkmę yra jų pačių rankose ir yra pasiryžę patys imtis iniciatyvos. Juolab, kad tokios „minkštosios“ iniciatyvos nereikalauja naujų įstatymų, daug ką gali padaryti įstaigoje dirbantys žmonės“.

Per pastaruosius kelerius metus sėkmingus pavyzdžius regėjau ir Kolumbijoje, šalyje su daug aukštesniu korupcijos suvokimo lygiu nei Lietuva ir daugiau nei 1 mln. valstybės tarnautojų:
 
1. Viešoji įstaiga. Nacionalinėje Kolumbijos vyriausybės agentūroje visi valstybės tarnautojai daužo piñatas, prigrūstas institucines vertybes ir procesus primenančiomis apyrankėmis, be to, net 25 tūkst. šalies valstybės tarnautojų siūlo svarbiausias valstybės tarnautojų etiškas vertybes, jas aptaria ir renka pačią svarbiausią, o taip pat ruošia ir spektaklius, kuriuose vaizduoja pokyčių ir naujovių priverčiančias imtis kasdienes darbo situacijas. Kolumbijos vyriausybės „Kultūrinė ir elgesio keitimo komanda“, pristatydama šias naujas priemones, siekia valstybiniu lygiu keisti valstybės tarnautojų įsitikinimus ir elgesį.

2. Viešosios įstaigos ir pilietinio judėjimo sąjunga. Bogotos mero kanceliarijoje apsilankiusi valstybės tarnautojų grupė išdalino ką tik skintų gėlių su prieraišu „galite geriau“. 400 valstybės tarnautojų visame mieste aplankė dar 23 vietas ir visur pristatė vis naujas iniciatyvas. Pilietinis judėjimas valstybės tarnautojus mokė pedagoginių priemonių, o visuomenės vientisumo srityje besispecializuojanti vietinė viešoji įstaiga taip pat pasidalino savo gerąja patirtimi, idant minėtieji valstybės tarnautojai galėtų sukurti ir įgyvendinti jų darbo aplinką gerinančias priemones.

3. Piliečių grupė. Quibdó – vienas problematiškiausių Kolumbijos miestų, o prieš vietos rinkimus šiame mieste universiteto studentų grupė ėjo per miestą ir prašė vietinių kelti nuotraukas į socialinius tinklus su grotažyme #IWon’tSellMyVote (angl. Neparduosiu savo balso). Vos per kelias dienas į šią akciją įsijungė šimtai visos šalies žmonių ir net keli populiariausi kandidatai viešai pasižadėjo nepirkti balsų.

Tiesa ta, kad nekeičiant įstatymų ar teisės aktų šie žingsniai neatneš ilgalaikių, tvarių pokyčių, vis dėlto, mano patirtis rodo, kad galima taip pradėti veikti. Nederinant įstatymų su problemą tiesiogiai paliečiančiomis iniciatyvomis, noru keistis ir konkrečiomis žmonių psichologiją ir elgesio mokslą keičiančiomis strategijomis, vien tik teisės aktais kasdienių įsitikinimų ir elgesio neįmanoma pakeisti. Jei norime didinti visuomenės vientisumą, svarbu keisti tas sritis, kuriose piliečiai patys labiausiai įsitraukia į valstybės valdymą. Pradėti galime nuo to, kaip pranešame apie politikų ir valstybės tarnautojų veiksmus (dabar spaudoje dažniausiai matome juos tik neigiamą atspalvį turinčiuose skandaluose) ir gerinant gyventojams teikiamų paslaugų ir procedūrų kokybę.

Šiuos pokyčius pasieksime tik tuomet, kai valstybės tarnautojai, politikai, privačių įmonių vadovai ir darbuotojai, mokslininkai, spaudos atstovai ir paprasti gyventojai atmins, kad visuomenės vientisumo ir spartų šalies augimą lemiančio sveiko, kritiško pasitikėjimo valstybe klausimas – mūsų visų rūpestis. Visiems mums derėtų atminti, kad turime ne laukti stebuklingos vyriausybės manos, o dirbti išvien, nors taip pat neprivalome laukti, kol pokyčių imsis kiti: galime pradėti keisti kasdienį elgesį jau dabar bei įkvėpti prie mūsų prisijungti ir aplinkinius.

Straipsnis publikuotas 15min.lt

 

Galerija

Panašios naujienos

Inžinieriams vien techninių žinių nebeužtenka: kaip Baltijos ir Šiaurės šalys rengia naujos kartos kūrėjus?
Inžinieriams vien techninių žinių nebeužtenka: kaip Baltijos ir Šiaurės šalys rengia naujos kartos kūrėjus?
Inžinerija išlieka viena perspektyviausių ir paklausiausių karjeros krypčių, tad aukštojo mokslo institucijos nuolat investuoja į inžinerijos studentų pritraukimą ir parengimą. Vis dėlto, technologijų pažangos pagreitis veikia ir tai, ko reikalaujama iš būsimų inžinierių – jų kompetencijos nebegali būti matuojamos vien gebėjimu skaičiuoti, programuoti ar konstruoti. Ateities inžinieriaus formulė Ateities inžinieriams reikalinga plati kompetencijų formulė: techninės žinios, kritinis mąstymas, kibernetinis saugumas, energinis efektyvumas, etinė atsakomybė ir tarptautinis bendradarbiavimas. Šį iššūkį sprendžia tarptautinis projektas „Dirbtinio intelekto taikymas inžinierių ugdymo plėtrai, siekiant kibernetinio tvarumo ir efektyvaus energijos vartojimo visuomenėje“ – ENERGYCOM, (angl. „Advancing the Education of Engineers Through AI for Cyber-Sustainable and Energy-Efficient Union“), finansuojamas pagal Nordplus Higher Education programą. Projekto tikslas – pasitelkti dirbtinį intelektą (DI) rengiant inžinierius, gebančius kurti ne tik pažangias, bet ir saugias, energetiškai efektyvias bei aplinkai draugiškas technologijas. „ENERGYCOM projektas rodo, kad DI šioje formulėje nėra žmogaus pakaitalas. Jis yra galingas įrankis, galintis pagreitinti mokymąsi, padėti analizuoti sudėtingas sistemas ir atrasti naujus sprendimus. Tačiau technologijų kryptį vis tiek turi pasirinkti žmogus. Būtent todėl naujos kartos inžinierių rengimas prasideda ne nuo klausimo, ką už mus gali padaryti dirbtinis intelektas. Daug svarbiau klausti, kaip jį panaudoti taip, kad mūsų kuriamos sistemos būtų saugesnės, taupesnės ir naudingesnės visuomenei“, – sako projekto koordinatorė, Kauno technologijos universiteto Kompiuterių katedros docentė dr. Rasa Brūzgienė. Kodėl inžinieriams nebeužtenka vien techninių žinių? Šiuolaikinės technologijos tampa vis labiau susietos – elektros tinklai, gamybos įrenginiai, automobiliai, pastatai ir net buitinė technika renka duomenis, bendrauja internetu ir priima automatinius sprendimus. Kuo daugiau tokių sistemų atsiranda, tuo svarbesnės tampa trys tarpusavyje susijusios sritys – energijos vartojimo efektyvumas, kibernetinis saugumas ir atsakingas DI taikymas. Ateities inžinierius turės vertinti ne tik tai, ar sistema veikia, bet ir kiek energijos ji sunaudoja, ar yra saugi, kokius duomenis renka ir kokių pasekmių jos sprendimai gali turėti žmogui ir aplinkai. „Pavyzdžiui, išmanioji gamybos sistema su DI gali optimizuoti elektros energijos vartojimą, tačiau jeigu ši sistema nėra tinkamai apsaugota, ją gali sutrikdyti kibernetinė ataka. Kita vertus, itin sudėtingas DI modelis gali padidinti sistemos tikslumą, bet kartu sunaudoti daugiau skaičiavimo išteklių ir energijos“, – teigia VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesorius dr. Darius Plonis, vadovaujantis universiteto vykdomoms projekto veikloms. Išskiriamos net trys tvarumo kryptys ENERGYCOM projekte išskiriamos net trys tarpusavyje susijusios kompetencijų kryptys. Pirmiausia – tvarioji inžinerija, apimanti mechaninių ir elektroninių sistemų, valdymo technologijų, robotikos, mechatronikos ir energiją taupančių įrenginių projektavimą. Tai reiškia, kad studentai mokosi vertinti visą kuriamo sprendimo gyvavimo ciklą, o ne vien jo veikimą laboratorijoje. Tuo tarpu tvarioji kompiuterija aprėpia programinę įrangą, algoritmus, debesų kompiuteriją, autonomines sistemas, daugialypės terpės technologijas, sprendimų priėmimo procesus ir gali tapti ne tik techninio meistriškumo, bet ir aplinkosauginės atsakomybės klausimu. „Trečioji kryptis – ryšys ir komunikacija, kuri jungia kompiuterių tinklus, ryšio protokolus, aparatinę įrangą, duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą. Didėjant daiktų interneto įrenginių skaičiui, svarbu nustatyti, kokie duomenys turi būti siunčiami į debesiją, o kokius galima apdoroti pačiame įrenginyje. Vietinis duomenų apdorojimas gali sumažinti perdavimo apkrovą ir energijos sąnaudas, bet kartu reikia užtikrinti įrenginio saugumą bei duomenų konfidencialumą“, – teigia VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesorius dr. Andrius Katkevičius. DI – kaip studentų ir dėstytojų asistentas Kaip teigia VILNIUS TECH Elektroninių sistemų katedros docentė dr. Diana Belova-Plonienė, viena svarbiausių projekto idėjų yra DI grindžiamų asistentų įtraukimas į mokymosi aplinką. Jie gali labai padėti studentams – paaiškinti sudėtingas teorines sąvokas, pateikti individualizuotų užduočių, pastebėti programinio kodo ar skaičiavimo klaidas, suteikti grįžtamąjį ryšį, analizuoti mokymosi pažangą ir nustatyti žinių spragas, o dėstytojams – rengti interaktyvią mokomąją medžiagą. Tiesa, DI pasiūlytas atsakymas ne visada yra teisingas – modelis gali pateikti įtikinamai skambančią, bet techniniu požiūriu klaidingą informaciją. Inžinerijoje tokia klaida gali lemti netinkamai suprojektuotą grandinę, pažeidžiamą ryšio protokolą ar nesaugų autonominės sistemos sprendimą. „Dėl šios priežasties projekto metodikoje itin svarbus kritinis mąstymas. Studentas turi mokėti patikrinti DI pateiktą rezultatą, įvertinti jo prielaidas, palyginti su eksperimentiniais duomenimis ir prisiimti atsakomybę už galutinį inžinerinį sprendimą. Taigi, žmogaus sprendimas, etinis vertinimas ir dalykinė kompetencija išlieka esminiai“, – sako docentė. Tikimasi, kad ENERGYCOM veiklos sustiprins dėstytojų gebėjimus tinkamai integruoti DI į studijas, padidins studentų motyvaciją ir išplės tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Absolventai turėtų būti geriau pasirengę kurti kibernetiškai saugias, energetiškai efektyvias ir žmogaus poreikius atitinkančias sistemas. Vis dėlto, nauda visuomenei gali būti dar platesnė – atsakingai parengti inžinieriai galėtų kurti patikimesnę kritinę infrastruktūrą, efektyvesnius energetikos sprendimus, saugesnius daiktų interneto įrenginius ir skaidresnes DI sistemas. „Europos skaitmeninio švietimo kryptys pabrėžia, kad pažangūs skaitmeniniai gebėjimai, įskaitant DI, kibernetinį saugumą ir duomenų mokslą, yra svarbūs Europos konkurencingumui bei strateginiams technologiniams pajėgumams“, – teigia dr. D. Belova-Plonienė. Jungia dešimt Baltijos ir Šiaurės šalių universitetų ENERGYCOM tinkle bendradarbiauja dešimt Baltijos ir Šiaurės šalių aukštųjų mokyklų: Vilniaus Gedimino technikos universitetas,  Kauno technologijos universitetas, Rygos technikos universitetas, Talino technologijos universitetas, Tartu universitetas, Suomijos Vasa universitetas, Norvegijos Arkties universitetas, Reikjaviko universitetas, Islandijos universitetas, Linšiopingo universitetas. Partnerių kompetencijos apima elektroniką, mechatroniką, robotiką, energetiką, daiktų internetą, signalų apdorojimą, programinės įrangos kūrimą, kibernetinį saugumą, DI ir į žmogų orientuotas informacines sistemas. Toks platus kompetencijų spektras leidžia inžinerijos problemas nagrinėti sistemiškai. Vienos institucijos mokslininkai gali pasiūlyti energetikos ar galios elektronikos žinių, kiti – prisidėti kibernetinio saugumo metodais, o treti parodyti, kaip dirbtinis intelektas gali būti integruojamas į valdymo, komunikacijų ir autonomines sistemas. Šiame tinkle universitetai tampa ne atskiromis žinių salomis, o bendra tarptautine laboratorija, kurioje keičiamasi mokymo metodais, kuriamos bendros praktinės užduotys ir išbandomos naujos dirbtiniu intelektu papildytos studijų formos. Projektas buvo vykdomas nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. spalio 1 d., jį koordinavo Kauno technologijos universitetas, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto veikloms vadovavo Elektroninių sistemų katedros profesorius Darius Plonis.
Plačiau
Paaiškėjo „Hack4Vilnius 2026“ nugalėtojai: nuo miesto problemų radaro iki žaidimų troleibuse
Paaiškėjo „Hack4Vilnius 2026“ nugalėtojai: nuo miesto problemų radaro iki žaidimų troleibuse
Spalio 9-11 dienomis vyko devintasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) kartu su Saulėtekio Tech Parku organizuojamas Vilniaus miesto hakatonas „Hack4Vilnius“ 2026. Į tris dienas trukusį hakatoną VILNIUS TECH Plytinės rūmuose susirinko daugiau nei 100 dalyvių. Jie susibūrė į net 34 komandas, kurios intensyviai sprendė sostinės įmonių ir organizacijų iškeltus iššūkius. Šiais metais pirmąją vietą iškovojo komanda „SLLAB“ (Synthetic Logic Lab). Ji pristatė programėlės „Vilkas“ prototipą – Vilniaus miesto problemų radarą ir namo išsinešė 2 000 eurų vertės piniginį prizą.  Antrąją vietą iškovojo komanda „TJ“, sukūrusi Vilniaus atliekų surinkimo optimizavimo sistemą. Trečiosios vietos nugalėtojai – komanda „Dilgėlė“, pristačiusi JUDU programėlės papildinį, leidžiantį prasmingai ir įdomiai praleisti kelionės viešuoju transportu laiką. Pasak ilgamečio renginio partnerio „Cognizant“ Lietuvos ir Lenkijos padalinių vadovo Jaroslavo Sadovskio, šių metų hakatono rezultatai dar kartą parodė, kad geriausios idėjos gimsta tada, kai technologijos, kūrybiškumas ir skirtingos patirtys susijungia sprendžiant realius iššūkius.  „Ypač džiugu matyti, kad dalyviai dirbtinį intelektą pasitelkia ne kaip tikslą savaime, o kaip praktinį įrankį miestui ir jo žmonėms kurti apčiuopiamą vertę. Tikiuosi, kad per šias tris dienas sukurti prototipai taps pagrindu sprendimams, kuriuos ateityje išvysime Vilniuje“, – teigia Jaroslavas Sadovskis. Devyneri metai idėjų Vilniui Nuo 2018 metų organizuojamas „Hack4Vilnius“ per devynerius metus subūrė daugiau nei 1 000 dalyvių, o šiais metais komandų laukė iššūkiai, atspindintys skirtingas Vilniaus gyvenimo sritis – nuo kasdienio judumo ir miesto infrastruktūros iki inovacijų ekosistemos bei gyventojams aktualių paslaugų. Šiemet komandos ieškojo sprendimų įvairiose Vilniaus gyvenimo srityse – nuo judumo ir miesto infrastruktūros iki inovacijų ekosistemos bei gyventojams teikiamų paslaugų. Renginio metu dalyviai ne tik intensyviai dirbo kurdami savo sprendimus, bet ir rengėsi juos tinkamai pristatyti komisijai. Sekmadienio vakarą specialiai renginiui suburta komisija, kurią sudarė: Laima Balčiūnė, Saulėtekio Tech Parko direktorė, Monika Rakickė, „Cognizant Technology Solutions Lithuania vyresnioji verslo analitikė“, Vaidas Paulauskis, „ID Vilnius“ direktorius bei Sigita Zulonienė, „LitBAN“ operacijų vadovė, klausėsi dalyvių idėjų pristatymų ir išdalijo 3500 eurų vertės prizinį fondą. Komisija atsižvelgė į tokius kriterijus, kaip sprendimo inovatyvumas, rinkos potencialas, sprendimo išpildymo lygis ir atvirų duomenų analizės panaudojimas bei bendra pristatymo kokybė. Nugalėjusių komandų sprendimai Pirmąją vietą iškovojusi komanda „SLLAB“ (Synthetic Logic Lab) sprendė VILNIUS TECH mokslininkų pateiktą iššūkį: kaip padėti Vilniui greičiau pastebėti ir prioritetizuoti miesto problemas? Komandos atlikta analizė parodė, kad beveik kas penktas pranešimas platformoje tvarkaumiesta.lt baigiasi be jokių veiksmų – dėl nepakankamų įrodymų, dublikatų ar netikslios informacijos, o didžioji dalis jaunų vilniečių apie miesto problemas apskritai niekada nepraneša, nes nežino, kur ir kaip tai padaryti, arba netiki, kad problema bus išspręsta. Atsakydama į tai, komanda sukūrė mobiliosios programėlės „Vilkas“ – Vilniaus problemų radaro – prototipą. Programėlė leidžia gyventojams vos keliais paspaudimais, padedant dirbtiniam intelektui, užfiksuoti pastebėtą problemą, o esantiems netoliese dar nepatvirtintos problemos – ją patvirtinti ir taip validuoti duomenis. Pranešimų teikimą skatina žaidimo elementai: taškai, rajonų, mokyklų ir įmonių iššūkiai bei realūs partnerių prizai. Savivaldybei „Vilkas“ siūlo išmanią pranešimų valdymo sistemą: netinkami ar neturintys pakankamai įrodymų pranešimai filtruojami automatiškai, o prioritetai skaičiuojami pagal patvirtinimų skaičių, skubumą, vietą ir tendencijas, todėl problemos vykdytojams priskiriamos greičiau ir tiksliau. Sprendimui kurti komanda naudojosi atvirais duomenimis – Informatikos ir ryšių departamento viešų duomenų žemėlapiu bei Vilniaus miesto atvirų duomenų portalu.  Antrąją vietą ir 1 000 eurų piniginį prizą laimėjo komanda „TJ“, sprendusi iššūkį, kaip optimizuoti atliekų surinkimą Vilniuje naudojant atvirus duomenis. Apdorojusi beveik 13 mln. VASA išvežimų įrašų (2023–2026 m., 128 tūkst. konteinerių), ji atkūrė faktinius miesto šiukšliavežių maršrutus ir sukūrė poreikio modelį, kuris pagal konteinerių istoriją ir svėrimo duomenis numato, kuriuos konteinerius verta aptarnauti konkrečią dieną. Sprendimą papildo veikiantis IoT prototipas: „Arduino“ platformos ultragarso jutiklis matuoja konteinerio užpildymą, o sistema, gavusi šiuos duomenis, iš karto perplanuoja maršrutą. Trečiąją vietą ir 500 eurų piniginį prizą laimėjo komanda „Dilgėlė“, pasirinkusi iššūkį, kaip kelionę Vilniaus viešuoju transportu paversti vertingesne kasdienybės dalimi. Komanda sukūrė programėlės „JUDU“ papildinį, leidžiantį keleiviams prasmingai ir įdomiai praleisti kelionės laiką – nesvarbu, ar jie važiuoja 15 minučių, ar pusantros valandos. Keliaudamas keleivis gali skaityti apie pravažiuojamus objektus, jų istoriją ir įdomius faktus, prisijungti prie bendrų trumpųjų žaidimų su kitais to paties transporto keleiviais arba žaisti individualius žaidimus bei rinkti taškus. Devintasis „Hack4Vilnius“ dar kartą parodė, kad per tris dienas sujungus atvirus miesto duomenis, institucijų iššūkius ir kūrybingas komandas gimsta sprendimai, kurie gali virsti realiais pokyčiais. Organizatoriai tikisi, kad šios idėjos nenustos vystytis pasibaigus hakatonui ir prisidės prie dar patogesnio ir pažangesnio Vilniaus.
Plačiau