Stojantiesiems

VGTU doktorantų stovykla: ar tyrėjo profesijos (ne)prestižą paveldėjome iš Gariūnų laikų?

Rugsėjo 13, 2016
Šį savaitgalį VGTU Aukštadvario sporto ir poilsio bazėje vyko pirmoji stovykla VGTU doktorantams „Be 5 min. DR.“ Stovyklos metu doktorantai diskutavo apie jiems kylančius iššūkius, doktoranto darbo specifiką bei bendrai apie mokslininko ir tyrėjo įvaizdį visuomenėje – koks jis yra dabar ir ko reikia siekiant į Lietuvos mokslo elitą pritraukti jaunų bei ambicingų žmonių. 
 
„Tai dirbi universitete? O to ir norėjai? Tai visą laiką ir planuoji ten dirbti?“ – tokiais klausimais, persmelktais išankstinio gailesčio, apiberiamas dažnas jaunas mokslininkas, prakalbęs apie doktorantūros studijas ar tyrėjo profesiją.
 
„Požiūris į mokslo srities darbuotojus yra paveldėtas iš 90-ųjų metų, kai Gariūnuose per vieną dieną buvo galima uždirbti dvi profesoriaus algas. Mūsų visuomenėje liko gajus požiūris, kad yra daug būdų, kaip nieko nesimokęs ir jokio aukštojo mokslo nebaigęs gali daug užsidirbti, tapti turtingu. Tas požiūris persidavė tų žmonių, kurie tada buvo Gariūnuose, vaikams. Ir nors jis po truputį nyksta, vis tiek dar yra labai gyvas, – diskusijoje apie tyrėjo profesijos prestižą kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys.
 
VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė pastebėjo, kad žmonės, kurie iš tikro turi tyrėjo pašaukimą, mažai rūpinasi prestižu. „Dažnai mokslininkai filmuose vaizduojami kaip truputį išprotėję, neįprastai apsirengę keistuoliai – toks įvaizdis kilo iš to, kad realybėje dirbti mokslinio darbo žmonės ateina negalvodami, ką apie juos mano kiti. Jie turi klausimą, sritį, kuri jiems įdomi, žino, ką nori ištirti, rasti, sužinoti ir siekia to nepaisydami aplinkinių nuomonės“, – kalbėjo ji.
 
Diskusijos moderatorius, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto docentas dr. Justas Nugaras pastebėjo, kad UNESCO duomenimis tyrėjo darbą dirbančių žmonių pasaulyje nėra daug – vos 7 mln., kai tuo tarpu gydytojų yra dvigubai (apie 15 mln.), o programuotojų ir IT specialistų – beveik tris kartus daugiau (apie 19 mln.). Dėl to, anot jo, tyrėjo profesija nėra gerai suprantama, žinoma ir ne visur vienodai pripažįstama. Vis dėlto, net jei tyrėjų yra mažiau nei kitų profesijų atstovų, būtent jie sudaro universiteto dėstytojų, ugdančių būsimuosius specialistus, branduolį.
 
J. Stankevičienė atkreipė dėmesį, kad iš esmės mokslininko prestižą kuria patys mokslininkai. „Savo draugų tarpe aš esu vienintelė mokslininkė, tad kokią jie mane mato, ką jiems papasakoju apie universitetą, savo darbą, tokią nuomonę apie šią sritį jie ir susidaro. Mes patys esame šios profesijos ambasadoriai“, – sakė ji.
 
Diskusijos dalyviai sutarė, kad mokslinio laipsnio prestižas labai priklauso nuo šalies. Anot VGTU strateginės partnerystės prorektorės doc. dr. Astos Radzevičienės, ypač hierarchinėse valstybėse, pavyzdžiui Azijos šalyse, turėti daktaro laipsnį – itin didelis prestižas. „Kai kuriose šalyse įgijus daktaro laipsnį jis įrašomas į pasą, į tave visada kreipiamasi prie vardo pridedant „daktarė“. Pavyzdžiui Indijoje net gyvenimo partneriai ieškomi pageidaujant, kad jie turėtų mokslų daktaro laipsnį. Tokiose šalyse daktaro „etiketę“ pripažįsta absoliučiai visi visuomenės nariai“, – pasakojo A. Radzevičienė.
 
Stebint šių metų VGTU doktorantūros pirmakursius, galima atkreipti dėmesį į tai, kad gana didelę jų dalį sudaro sėkmingai verslo sektoriuje veikę žmonės, kurie po studijų padarė didesnę pertrauką ir dabar vėl grįžo į universitetą. Jiems reikia tų žinių ir tam tikro pripažinimo bei įvertinimo. Vien buvimo versle jiems nebepakako.
 
„VGTU doktorantų iniciatyva rengti stovyklą, kelti aktualius visuomenei klausimus ir pradėti diskusiją jau parodo jaunųjų mokslininkų brandą ir siekį atstatyti bei kelti mokslininko profesijos prestižą. Skatinti rinktis tyrėjo kelią ir doktorantūros studijas yra vienas iš valstybės prioritetų. Jauni protai ir jų keliamos idėjos yra aukštojo mokslo ir bendrai viso mokslo ateitis“, – optimistine ateities vizija diskusiją užbaigė VGTU mokslo ir inovacijų prorektorius.
 
Trijų dienų trukmės Jaunųjų Profesionalų Forumo organizuotame renginyje paskaitas skaitė bei diskusijas vedė prof. habil. dr. A. Čenys, doc. dr. Asta Radzevičienė, prof. dr. Jelena Stankevičienė, doc. dr. Rasa Levickaitė, dr. Milena Medineckienė, doc. dr. Ilona Valantinaitė, dr. J. Nugaras, doc. dr.  Šarūnas Mikaliūnas, doktorantės Agnė Vaiciukevičiūtė, Dovilė Kurpytė, Dalia Karlaitė, Roma Oškutienė bei daugelis kitų. Dalyviai klausėsi pranešimų ir kalbėjo apie Lietuvos Jaunųjų Mokslininkų Sąjungos darbą, tyrėjo profesijos prestižą, lyderystę, doktorantūros procesą ir disertacijos planavimą, šiuose procesuose kylančius iššūkius ir panašiai.
 
Jaunųjų Profesionalų Forumas (JPF) – tai savanoriškai susibūrusių aktyvaus universiteto jaunimo grupė, siekianti kūrybiškai ir entuziastingai skatinti universiteto progresą.

Galerija

Panašios naujienos

Lietuvos technologijų perdavimo centrų tinklas „TTO Lithuania“ tapo prestižinio Europos komiteto NAAC nariu
Lietuvos technologijų perdavimo centrų tinklas „TTO Lithuania“ tapo prestižinio Europos komiteto NAAC nariu
Lietuvos mokslo ir inovacijų bendruomenei skirtas reikšmingas įvertinimas tarptautinėje erdvėje. Lietuvos technologijų perdavimo centrų (angl. Technology Transfer Offices – TTO) bendradarbiavimo platforma „TTO Lithuania“ oficialiai tapo Europos žinių ir technologijų perdavimo asociacijos ASTP Valdančiojo komiteto – Nacionalinių asociacijų patariamosios tarybos (NAAC) – nare. Šis žingsnis žymi tęsiamą Lietuvos integraciją į aukščiausio lygio Europos žinių perdavimo ekosistemos valdymo struktūras. Oficialiame ASTP sveikinimo laiške pabrėžiama, kad „TTO Lithuania“ narystė sustiprins vietos inovacijų bendruomenės balsą ir leis aktyviai prisidėti prie Europos Sąjungos inovacijų politikos formavimo. Oficialia Lietuvos atstove šiame komitete paskirta „TTO Lithuania“ tinklo pirmininkės pareigas šiuo metu einanti VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė.   Kas yra NAAC ir kodėl tai svarbu Lietuvai? Nacionalinių asociacijų patariamoji taryba (NAAC) yra viena pagrindinių ASTP valdymo institucijų, šiuo metu vienijanti 35 nacionalines asociacijas iš 28 Europos šalių. Šis komitetas veikia kaip kritinė grandis, jungianti Europos lygio iniciatyvas, regioninius technologijų perdavimo centrus ir vietines inovacijų ekosistemas. Tapimas pilnateise NAAC nare „TTO Lithuania“ suteikia strategines galimybes keturiose pagrindinėse srityse: Atstovavimas ir matomumas: kiekviena Europos šalies nacionalinė asociacija komitete turi po vieną oficialų atstovą. Nuo šiol Lietuvos žinių ir technologijų perdavimo specialistų interesai bus matomi ir girdimi kartu su stipriausiomis Europos valstybėmis. Patariamoji funkcija ES politikoje: komiteto nariai tiesiogiai pataria ASTP vykdomajai valdybai Europos ir ES politikos klausimais, susijusiais su inovacijomis, žinių komercializavimu ir technologijų diegimu. Lietuva galės ne tik perimti gerąją užsienio šalių praktiką, bet ir tiesiogiai dalytis mūsų šalies tendencijomis bei pasiekimais. Įtaka valdymui: NAAC turi išskirtinę teisę tiesiogiai nominuoti kandidatus į ASTP Vykdomąją valdybą, užtikrindama, kad nacionalinių asociacijų nuomonė išliktų svarbi priimant strateginius sprendimus. Sprendimų priėmimas ir balsavimo teisė: „TTO Lithuania“ įgyja tiesioginę balsavimo teisę (vieną balsą) priimant svarbiausius organizacijos nutarimus ir teikiant pasiūlymus.   Žingsnis link glaudesnės integracijos NAAC nariai aktyviai bendradarbiauja ištisus metus. Per metus organizuojami 5–6 posėdžiai (keturi nuotoliniai ir iki dviejų gyvų susitikimų), kuriuose sprendžiami aktualiausi žinių perdavimo klausimai, analizuojamos teisinės bazės naujovės bei kuriami bendri projektai. „TTO Lithuania“ įsiliejimas į šį tinklą atveria naujus kelius Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir technologijų centrų specialistams integruotis į tarptautinius procesus, kelti kvalifikaciją ir užtikrinti, kad lietuviški moksliniai išradimai bei inovacijos efektyviau pasiektų pasaulines rinkas.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Valiutų rinkos evoliucijos sąveika su monetarinės politikos instrumentais skaitmenizacijos amžiuje“, kurią parengė doktorantas Tomas Pečiulis. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Asta Vasiliauskaitė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Decentralizuotų kriptovaliutų atsiradimas sukėlė esminių iššūkių tradicinėms pinigų politikos sistemoms. Nors šie skaitmeniniai aktyvai turi potencialą didinti finansinį įtrauktumą ir efektyvumą, jiems būdingas nepastovumas ir centralizuotos priežiūros trūkumas sukuria sistemines rizikas, kurių tinkamai valdyti, naudojant klasikinius modelius, nepavyksta. Šioje disertacijoje pristatoma integruota hibridinė analitinė sistema, padedanti kiekybiškai įvertinti kriptovaliutų poveikį pinigų politikos perdavimo mechanizmams, kuri politikos formuotojams suteikia empiriškai pagrįstus įrankius, padedančius veiksmingiau analizuoti šią besikeičiančią finansų sritį. Disertacija suskirstyta į tris skyrius. Pirmajame skyriuje apibendrinamas kriptovaliutų teorinis vaidmuo šiuolaikinėje pinigų teorijoje. Antrajame skyriuje pristatoma ir pagrindžiama nauja metodika, mašininio mokymosi technikas derinanti su pažangiu ekonometriniu modeliavimu, konkrečiai naudojant “Elastic Net“ mašininio mokymo modelį su ARIMA liekanomis ir MSGARCH specifikacijomis, siekiant užfiksuoti nuo režimo priklausomą elgseną. Trečiajame skyriuje sistema empiriškai patvirtinama naudojant kriptovaliutų rinkų ir centrinių bankų politikos operacijų duomenis. Empiriniai rezultatai rodo didelį asimetrinį politikos poveikį, bitkoino kainai reaguojant –15 348 USD į 1 % Federalinės rezervų sistemos palūkanų normos pokyčius. Analizė nustato kritines kintamumo ribas (σ > 80 %), kai kriptovaliutų svyravimai didina infliacijos riziką. Šie rezultatai rodo didėjančią kriptovaliutų sisteminę svarbą pinigų politikos dinamikoje. Tyrimas prisideda prie naujos skaitmeninio turto ekonomikos srities plėtotės. Integruotas modeliavimo metodas padeda įveikti ilgalaikės nelinijinių finansinių reiškinių analizės ribotumus. Praktinės jos taikymo galimybės apima finansinio stabilumo rizikos stebėsenos realiuoju laiku sistemas ir įrodymais pagrįstas reguliavimo intervencijų gaires. Modulinė sistemos struktūra leidžia ją plėsti ateityje, įtraukiant besikeičiančias rinkos struktūras ir naujus skaitmeninius turtus. Disertacijos tema paskelbtos aštuonios recenzuotos publikacijos moksliniuose žurnaluose ir konferencijų straipsnių rinkiniuose. Šis darbas suteikia centriniams bankams būtinas analitines priemones pinigų stabilumui palaikyti ir atsakingoms finansinėms inovacijoms skaitmeninėje eroje skatinti. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau