Stojantiesiems

VGTU inžinerijos licėjus pasiekė Lietuvos rekordą

Sausio 26, 2017
Ketvirtadienį, sausio 27 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1–4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. Visą turnyro eigą stebėjo LR Seimo narė, garsiausia Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė, kuri turnyro pabaigoje varžybų nugalėtojams įteikė taures ir medalius.
 
„Norą pagerinti Lietuvos rekordą puoselėjome seniai, tačiau reikėjo nemažai pastangų, kad šis noras išsipildytų“, – pastebėjo Lietuvos šachmatų mokyklos direktorius, tarptautinių varžybų organizatorius Donatas Pilinkus. – „Šiandien žiūrėdamas į susikaupusių vaikų veidus prie šachmatų lentų, suprantu, jog mūsų pastangos nenuėjo veltui, ir neabejoju, jog šie jauni žmonės gyvenime pasieks daug svarbių pergalių“.
 
Turnyro organizatoriai – Lietuvos šachmatų mokykla ir VGTU inžinerijos licėjus – pasiruošimą rekordo siekimui pradėjo dar praėjusiais metais: nuo pavasario kartą per mėnesį vyko šachmatų turnyrai vaikams. Mokiniai ne tik įsisavino teorines šachmatų žaidimo subtilybes per pamokas, bet ir pritaikė jas praktikoje žaisdami. Iš viso rekordiniame turnyre dalyvavo 414 VGTU inžinerijos licėjaus moksleivių – tai beveik dvigubai daugiau dalyvių, nei 1997 m. užfiksuoto masiškiausio šachmatų turnyro, vykusio Radviliškyje, dalyvių skaičius.
 
Lietuvos rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“ artimiausiu metu oficialiai patvirtins rekordą ir įtrauks jį į Lietuvos rekordų knygą.
 
Buvusi Europos čempionė LR Seimo narė V. Čmilytė įteikdama taures ir medalius varžybų nugalėtojams pasidžiaugė, jog ją maloniai nustebino šios mokyklos vaikų meilė ir entuziazmas šiam žaidimui. „Tokio gražaus ir gyvo renginio per visą mano 25-erių metų šachmatininkės karjerą man dar neteko matyti“, – sakė ji.
 
Turnyras truko tris valandas. Varžybų dalyviai sužaidė po 5 partijas šveicariška sistema pagal Pasaulio šachmatų federacijos (FIDE) taisykles. Kiekviena žaibo partija truko po 5 min. kiekvienam varžybų dalyviui. Varžyboms teisėjavo tarptautinės kategorijos teisėjas Donatas Vaznonis.
 
„Džiaugiamės, jog mūsų visi pradinių klasių mokiniai mokosi šio edukacinio žaidimo, kuris lavina jų loginį mąstymą bei vaizduotę, ugdo kūrybiškumą ir iniciatyvumą, moko sutelkti dėmesį ir puoselėja meilę šiam sportui“, – uždarymo metu apibendrino VGTU inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau