Stojantiesiems

VGTU ir TELE2 sukūrė interneto greičiu važiuojantį automobilį

Spalio 27, 2016
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ inžinieriai kartu su telekomunikacijų bendrove „Tele2“ sukūrė unikalią automobilio valdymo sistemą. Jos dėka automobilis kelyje rieda tokiu greičiu, kokia toje vietoje yra mobilaus interneto sparta – megabitai per sekundę paverčiami į kilometrus per valandą.
 
Lapkričio mėnesį šį unikalų automobilį galės nemokamai išbandyti vilniečiai ir Vilniaus svečiai.
 
„Mūsų žiniomis, toks interneto greičiu važiuojantis automobilis yra pirmasis pasaulyje. Su susidomėjimu priėmėme „Tele2“ iššūkį, ir sukūrėme  automobilio valdymo sistemą, kuri klauso ne vairuotojo, bet interneto“, – sako VGTU „LinkMenų fabrikas“ Mechanikos laboratorijos vedėjas ir šio projekto vadovas Mykolas Bistrickas.
 
Pasak jo, didžiausias iššūkis kuriant sistemą – užtikrinti, kad vienas procesas nesikirstų su kitu. Pavyzdžiui, situacijoje, kai priešais atvažiuoja kitas automobilis, sistema nepradėtų staiga didinti greičio ar stabdyti ir nesukeltų pavojaus vairuotojui bei aplinkiniams.
 
Automobilį eksperimentui suteikė automobilių gamintojas „Nissan“. Inžinierių ir programuotojų komanda naująją valdymo sistemą intensyviai kūrė ir testavo mėnesį, o vėliau kartu su „Tele2“ išbandė jį skirtingose kelio atkarpose tarp Vilniaus ir Ventės.
 
„Ateitis atkeliauja internetu, tad mes siekiame užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų naudotis kokybišku ir greitu ryšiu. Šiuo metu net 97 proc. Lietuvos teritorijos yra padengta sparčiu „Tele2“ 4G interneto ryšiu ir mes toliau aktyviai plečiame mobilaus interneto tinklą“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.
 
„Šios inovacijos atsiradimas parodo, kad glaudus universitetų ir verslo bendradarbiavimas Lietuvoje ne tik tampa norma, bet ir duoda vis daugiau realių, apčiuopiamų rezultatų. Kai tokiuose centruose, kaip VGTU „LinkMenų fabrikas“, naudodamiesi moderniausia įranga bei technologijomis mokslininkai ir verslininkai dirba kartu, galime sulaukti išskirtinių inovacijų ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kontekste“, – sako VGTU mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys.
 
Lapkričio mėnesį šį automobilį galės išbandyti ir Vilniaus gyventojai bei svečiai, užsisakę kelionę per „Uber” programėlę. „Uber“ pakeleivius šis „Tele2“ inovatorių patobulintas automobilis veš nemokamai.
 
Greituoju „Tele2“ 4G internetu gali naudotis 99 proc. šalies gyventojų. Juo gali naudotis 101 Lietuvos miesto, įskaitant mažiausius, turinčius iki 1000, gyventojų. Prie tokios aprėpties artėja ir dar greitesnis 4G+ internetas. Jis prieinamas jau 63 proc. gyventojų.
 
Akimirkas iš automobilio sistemos kūrimo proceso ir „Tele2“ inovatorių kelionės žiūrėkite čia:
 

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau