Stojantiesiems

VGTU KIF įvyko „Ateities inžinerijos“ platformos rudens sesijos darbų peržiūra

Gruodžio 20, 2019

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių Industrijų fakulteto pramogų industrijų katedros dėstytojas ir „Ateities inžinerijos“ platformos konsultantas Remigijus Ruokis kvietė moksleivius įsitraukti į konkursą, kurio užduotis – sukurti filmą mobiliuoju įrenginiu. Kurso metu iškelti tikslai moksleiviams išmokti ir susipažinti su filmo kūrimo etapais ir sukurti savo filmą su originaliu garso takeliu, nuosekliai laikantis tematikų nuo prodiusavimo iki galutinio pateikimo. Kursas suskirstytas į du etapus – rudens ir pavasario.
 
Nuotolinio ugdymo „Ateities inžinerijos“ platforma yra skirta tiems, kuriuos domina šiuolaikinė techninė kūryba, kurie nori išmokti efektyvių šiuolaikinių technologijų pagalba sukurti savo sumanytą išmanų įtaisą, detalę ar programėlę, parengti jo verslo planą, ištirti savo gyvenamąją aplinką ir parengti siūlymus jos gerinimui. AI platforma moksleiviams nuotoliniu būdu suteikia reikalingą metodinę medžiagą, IT įrankius ir konsultacijas, organizuoja kūrybines dirbtuves mokykloje arba VGTU laboratorijose, taip pat – pagal galimybes – aprūpina būtinomis darbo priemonėmis bei medžiagomis. Tai leidžia mokiniams ne tik patobulėti šiuolaikinių technologijų srityje, bet ir atlikti savarankiškus projektinius ar brandos darbus, o mokytojams – paįvairinti savo dalyko bei integruotus užsiėmimus ar vesti NVŠ būrelį. 

2019-2020 m. m. AI platforma siūlo 17 tematikų projektiniams darbams, tarp kurių  populiariausia yra būtent  filmo kūrimo mobiliuoju įrenginiu tematika – ją pasirinko 140 mokinių iš 19 mokyklų, kurie planuoja padaryti ne mažiau kaip 35 projektinius darbus. Gruodžio 13 d. fakultete surengta rudens sesijos pabaiga ir darbų peržiūra. Dalyvavo dvi Švenčionių raj. Švenčionėlių progimnazijos komandos, peržiūros metu pristatė reportažą ir NATO pratybų ir trumpo metro trilerį „Tokios naujienos“. Taip pat dalyvavo Švenčionių raj. Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos komanda, kuri pristatė detektyvinio TV serialas „Nauji žaidėjai“ pirmąją dalį. Elektrėnų "Versmės" gimnazijos komanda peržiūros metu nustebino muzikiniu klipu ir Vilniaus Licėjaus komanda pristatė filmo R(EX) anonsą. 

Komandų darbus vertino šeši komisijos nariai: Pramogų industrijų katedros dėstytojai R. Ruokis, I. Kurklietytė, S. Dadelo ir 3 kūrybinių industrijų studentai.
Aktualios publicistikos žanre geriausiais pripažinti jaunesnių klasių moksleiviai iš Švenčionių raj. Švenčionėlių progimnazijos, kurie buvo apdovanoti VGTU KIF atributika – ženkleliais, lietpalčiais, kepurėlėmis ir marškinėliais ir paskatinti už patriotiškumą. 
Geriausio aktoriaus nominaciją laimėjo jaunasis aktorius Emilis Paškevičius iš Švenčionių raj. Švenčionėlių progimnazijos vaidinęs draugų trileryje „Tokios naujienos“.
Geriausio operatoriaus nominacijoje nugalėjo Elektrėnų "Versmės" gimnazijos operatorius, meistriškai nufilmavęs muzikinio klipo fragmentus.
Geriausio scenarijaus nominaciją laimėjo net du scenarijai: Švenčionių raj. Švenčionėlių progimnazijos trileris „Tokios naujienos“ ir Švenčionių raj. Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos būsimasis detektyvinis TV serialas „Nauji žaidėjai“.
Geriausią garso takelį sukūrė Švenčionių raj. Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos kūrėjai detektyviniam TV serialui „Nauji žaidėjai“.
Net tris nominacijas laimėjo Vilniaus Licėjaus filmo R(EX) – Geriausio montažo, geriausios režisūros bei naujos kino vilties nominacijose.
Moksleiviai buvo apdovanoti ne tik VGTU KIF suvenyrais, bet ir specialiais Remigijaus Ruokio muzikos grupių „Gin‘Gas“ bei „Dalyvis“ CD albumais.
Dalyviai nekantriai laukia pavasario sesijos darbų ir kviečia į baigiamąjį konkurso renginį Kūrybinių industrijų fakulteto organizuojamo kasmetinio renginio Atlantida metu. Organizatoriai džiaugiasi, jog Atlantida šiais metais taps ir savotišku filmų festivaliu.

Nors AI platformos dalyvių ir netrūksta – rudenį įvairiose AI veiklose iš viso dalyvavo daugiau kaip  900 mokinių ir mokytojų, tačiau nauji dalyviai visada laukiami. Kviečiame įsitraukti, susisiekite su mumis!
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau