Stojantiesiems

VGTU KIF televizijos įkūrėjos kurtas dokumentinis filmas – tarptautiniame kino festivalyje

Sausio 28, 2020

Tarptautinis kino festivalis „Ethnografilm“ paskelbė filmus, kuriuos festivalio komisija atrinko į oficialią 2020-ųjų metų programą. Tarp atrinktų filmų – ir lietuvių režisierės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto Kūrybos technologijų laboratorijos vedėjos bei Kūrybinių industrijų televizijos įkūrėjos Aistės Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“.

„Pasaulio virtuvė“ – pilnametražis dokumentinis filmas apie penkias moteris, kurios po Nepriklausomybės atkūrimo atsikraustė gyventi į Lietuvą iš skirtingų šalių (JAV, Čečėnijos, Urugvajaus, Jamaikos, romų taboro) skirtingu metu ir dėl skirtingų priežasčių – meilės, politinio persekiojimo, lietuviškų šaknų, ekonominės gerovės, asmens laisvės. Iš pirmo žvilgsnio, šių moterų gyvenimo istorijos atrodo neįtikėtinos, bet geriau įsižiūrėjus ir įsiklausius, kiekvienas žiūrovas jose gali atpažinti dalį savęs. Kam nėra tekę jaustis nepelnytai atstumtam ir neišklausytam dėl kitų žmonių išankstinių nusistatymų jo lyties, amžiaus, tautybės ar rasės atžvilgiu? 

Anot filmo autorės, „Pasaulio virtuvė“ – ne vien tik filmas, tai – kvietimas pasvarstyti, kas mus verčia jaustis svetimais, ir paraginimas ištiesti pagalbos ranką tiems, kas šalia mūsų nesijaučia visiškai savais.

„Man nepaprastai malonu, kad „Pasaulio virtuvė“ randa vietą tarptautinės auditorijos širdyse, nors nuo filmo premjeros praėjo jau beveik šešeri metai. „Ethnografilm“ yra ypatingas festivalis, kurio misija – rodyti filmus, padedančius suprasti skirtingas visuomenės grupes ir bendruomenes, kurias pasaulis yra nepelnytai „nurašęs“. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad galiu prisidėti prie šio festivalio misijos“, – įspūdžiais dalijasi A. Ptakauskė.

Festivalis „Ethnografilm” vyksta kiekvieną pavasarį Paryžiuje. Vėliau festivalio filmai rodomi ir kituose Europos miestuose, o taip pat – Afrikoje, Azijoje ir JAV. 

Į 2020-ųjų metų festivalio programą įtrauktą A.Ptakauskės filmą „Pasaulio virtuvė“ žiūrovai gali pasižiūrėti ir internete čia: „Pasaulio virtuvė“

Vidmanto Samuolio nuotr.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau