Stojantiesiems

VGTU lektorė: „Produktyvumas augtų, jei rytą pradėtume nuo darbų, o ne kavos gėrimo“

Birželio 30, 2016
Šiandien žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir asmeninėje erdvėje dažnai akcentuojama, kad Lietuvoje darbo užmokestis, palyginus su kitomis ES šalimis, labai nedidelis. Piktinamasi verslo atstovų polinkiu pasipelnyti, neskaidria politika, sudarančia prielaidas šešėlinės ekonomikos gyvavimui, netinkamais Vyriausybės sprendimais.
 
„Tikslingiau būtų kelti klausimą, kokias turime galimybes pakeisti šią situaciją ir uždirbti daugiau bei gyventi turtingiau“, – sako darbo produktyvumo tyrimą Europos Sąjungos (ES) šalyse atlikusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto lektorė dr. Alma Mačiulytė-Šniukienė. – „Jei kiekvienas darbuotojas darbo dieną pradėtų ne nuo spaudos skaitymo ir kavos gėrimo, bet nuo darbo užduočių įgyvendinimo, o pabaigęs savo užduotis ir turėdamas laisvo laiko pasisiūlytų padėti atlikti darbus nespėjantiems – darbo produktyvumas ženkliai išaugtų“.
 
Pagal darbo produktyvumą Europoje – vieni paskutiniųjų
 
Anot VGTU lektorės, iš 26 ES šalių, Pasaulio banko ir Eurostato duomenimis, Lietuva pagal darbo produktyvumą praėjusiais metais užėmė 22 poziciją aplenkdama tik Latviją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją (Liuksemburgas ir Kroatija iš imties eliminuoti). „Pagal darbo produktyvumą 2 kartus atsiliekame nuo ES vidurkio ir net 3,85 karto nuo pirmaujančios Airijos. Šis rodiklis tiesiogiai susijęs su mažu darbo užmokesčiu, nes kuo sukuriama mažiau pridėtinės vertės, tuo mažesnės galimybės padidinti darbo užmokestį“, – sako A. Mačiulytė-Šniukienė.
 
Tyrimas atskleidė, kad žemo produktyvumo šalyse pagrindinis veiksnys, lemiantis teigiamus darbo produktyvumo pokyčius, yra inovacijų plėtra. Deja, anot A. Mačiulytės-Šniukienės, pagal išlaidas mokslo tiriamajai ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), tenkančias vienam gyventojui, Lietuva tarp 26 ES šalių užima tik 20-tą vietą. „Išlaidos MTEP, tenkančios vienam gyventojui, Lietuvoje net 14 kartų mažesnės nei Švedijoje ir apie 4 kartus pagal šį rodiklį atsiliekame nuo ES šalių vidurkio“, – pastebi ji.
 
VGTU lektorė pažymi, kad teigiamus darbo produktyvumo pokyčius gali nulemti ir informacinių-komunikacinių technologijų (IKT) plėtra, tačiau Lietuva yra viena iš lyderių IKT infrastruktūros, naudojimo bei  raštingumo srityje ir yra išnaudojusi produktyvumo didinimo potencialą skatinant IKT plėtrą.
 
Sugriauti mitai dėl investicijų į užsienį naudos
 
Pasak VGTU lektorės, kitas veiksnys galintis nulemti teigiamus darbo produktyvumo pokyčius – tiesioginės įeinančios užsienio investicijos (TUI). Deja, ir pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių. Nors per visą analizuojamą laikotarpį t. y. 1995–2015 m. TUI, tenkančių vienam gyventojui, metiniai srautai į Lietuvą išaugo net 9 kartus, Lietuva pagal šį rodiklį lenkia tik Rumuniją ir Graikiją.
 
Pastaruoju laikotarpiu populiarėja teorija, kad teigiamą poveikį ekonomikai lemia ir išeinantys TUI srautai. „Atliktas tyrimas atkleidė, kad teigiamą poveikį investavimas į kitas šalis TUI teigiamą poveikį turi tik aukšto produktyvumo šalyse, o žemo produktyvumo šalyse, kurioms priskiriama ir Lietuva, daro neigiamą poveikį. Per visą analizuojamą laikotarpį Lietuvos TUI į kitas šalis srautai išaugo apie 4 kartus. Vadinasi, pagrįstai galima teigti, kad Lietuvoje siekiant padidinti darbo produktyvumą reikia stabdyti kapitalo TUI forma išvežimą į kitas šalis“, – tvirtino VGTU Verslo vadybos fakulteto lektorė.
 
Įprastai laikoma, kad labai svarbus ekonomikos augimo šaltinis yra užsienio prekyba. Tai patvirtino ir atliktas tyrimas. Tiek eksporto, tiek importo augimas lemia žemo produktyvumo šalių darbo našumo augimą, tačiau gauti netikėti rezultatai: „Didesnį nei užsienio prekybos apimčių didėjimas teigiamą poveikį lemia išlaidų sveikatos apsaugai ir švietimui didinimas. Deja, ir pagal šiuos rodiklius Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių. Didžiausios investicijos švietimui, tenkančios vienam besimokančiajam, iš 26 ES šalių fiksuojamos Švedijoje, mažiausios – Rumunijoje. Lietuvoje į švietimo sistemą investuojama 2,3 karto mažiau nei vidutiniškai ES šalyse, o nuo Švedijos atsiliekame net 5 kartus.
 
Lietuva atsilieka ir pagal investicijas į sveikatos apsaugą, tenkančias vienam gyventojui – jos tris kartus mažesnės nei ES šalių vidurkis ir tarp 26 šalių Lietuva užima 22 poziciją.
 
Produktyvumo augimas priklauso ir nuo mūsų pačių
 
A. Mačiulytė-Šniukienė pastebi teigiamus pokyčius – tiek pats darbo produktyvumas, tiek kiti analizuoti rodikliai, galintys nulemti teigiamus darbo produktyvumo pokyčius, beveik visu analizuotu laikotarpiu didėja ir didėja didesniais tempais nei aukšto produktyvumo šalyse. Tačiau pastaruoju metu, augimo tempai sulėtėjo. Lietuvoje darbo produktyvumas 2015 m. lyginant su 2014  m. išaugo tik 0,3 proc., kai 1995–2014 m. vidutinis augimo tempas buvo apie 11 procentų.
 
„Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad Lietuva turi neišnaudoto potencialo darbo produktyvumo didinimui ir tai galima pasiekti perskirsčius išteklius. Tada galėsime uždirbti daugiau ir gyventi turtingiau“ – tvirtina VGTU lektorė.
 
Pasak A. Mačiulytės-Šniukienės, kiekvienas iš mūsų taip pat turėtų nepamiršti savo indėlio produktyvumo didinimo procese ir įsivertinti, ar tikrai visą darbo laiką dirba produktyviai: „Darbo produktyvumas tikrai padidėtų, jei kiekvieno darbuotojo 15 min. pertraukų laikas, skirtas poilsiui, neišsitęstų iki pusvalandžio ir ilgiau, o asmeninės problemos darbo metu būtų sprendžiamos tik išimtinais atvejais“.
 
Vis dėl to, VGTU lektorės nuomone, siekiant didinti darbo produktyvumą ir veiklos efektyvumą visose įmonėse, viešosiose įstaigose bei organizacijose pirmiausia turėtų būtų įdiegtos šiuolaikinės valdymo sistemos, apimančios ne tik finansinių srautų, bet gamybos, materialiųjų  bei žmogiškųjų išteklių valdymą.
 

Tyrimas buvo atliktas naudojant ES šalių, suskirstytų į sąlyginai aukšto ir sąlyginai žemo darbo produktyvumo klasterius, 1995–2015 m. duomenis.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau