Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje (II a.), sausio 17 d. 17 val. vyks humanitarinių mokslų daktarės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) lektorės Jolitos Linkevičiūtės-Rimavičienės monografijos „Kilmės įrašas“ (Komunikacija ir kultūrų hibridizacija Lietuvoje) sutiktuvės. Renginį moderuos Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas. Diskusijoje dalyvaus VU Greimo studijų centro prof. Kęstutis Nastopka, VDU Politikos ir diplomatijos mokslų katedros prof. Šarūnas Liekis, VU Komunikacijos fakulteto, Žurnalistikos instituto prof. Andrius Vaišnys ir kiti mokslininkai.
Knygos sutiktuvėse bus diskutuojama, kodėl moderniosios lietuvių kultūrinės tapatybės kūrimo procesą galima laikyti nuotykiu ir į jį žvelgti kaip į kultūrinį detektyvą. Autorė, rašydama monografiją, bandė išsiaiškinti, ką gavome ir ką praradome, kai, užsidegę noru būti savimi, atmetėme kelių šimtmečių bendrą istorinę lietuvių ir lenkų patirtį Abiejų Tautų Respublikoje. Tai yra, sukurdami moderniąją lietuvių tautą.
Knygoje retoriškai klausiama: ar lietuvių kultūrinė tapatybė, kurta kolonizavimo sąlygomis, iš tikrųjų yra autentiška? Tekste nagrinėjama didžiojo istorinio pasakojimo, kuriuo tauta save įrašo į istoriją, reikšmė ir globaliame pasaulyje iškylanti būtinybė iš naujo perskaityti „Aušroje“ (1883) sukurtą lietuvių naratyvą. Knygoje gretinama keletas diskursų: Motiejaus Strijkovskio „Kronika“ ir Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“, Teodoro Narbuto „Lietuvos istorija“, taip pat juridinis diskursas – 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija, Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas, kuriuose iki „Aušros“ programos buvo aprašyta lietuvių tautos ir istorijos genealogija. Galbūt aristokratiškosios savasties dalies, labiausiai besipriešinusios kolonizatorės Rusijos invazijai, ir išstumto dvarų diskurso priėmimas leistų kitaip papasakoti savo šalies istoriją ir biografiją – nutylint mažiau faktų ir aiškiau atsakant sau į klausimą, ką būtent praradome.
J. Linkevičiūtė-Rimavičienė studijavo žurnalistiką, magistro darbui pasirinko temą „JAV lietuvių spauda ir kultūriniai ryšiai su Lietuva“, rašė straipsnius kultūrinėje spaudoje. 2012 m. įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Daktaro disertacijoje „Kultūrinės tapatybės konstravimas programiniuose lietuvių periodinės spaudos tekstuose“ nagrinėjo XIX–XX a. lietuvių inteligentų periodikoje paskelbtus programinius tekstus (manifestus) nuo „Aušros“ iki Sąjūdžio ir atliko jų lyginamąją analizę.
Galerija
