Gavę ES finansavimą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bei iš kitų Lietuvos bei užsienio institucijų pritraukti mokslininkai pradeda įgyvendinti projektą „Papildančios tikrovės kompleksiniai tyrimai socialiai neįgaliems (akliems ir silpnaregiams)“. Jo metu bus sukurtas pasaulyje analogų neturintis pažangus funkcinis regos prototipas, suteiksiantis akliesiems informaciją apie aplinką realiu laiku bei leisiantis tarpusavyje bendrauti specialiame socialiniame tinkle. Planuojama inovacijos patentą registruoti JAV patentų ir prekių ženklų biure, o pasibaigus projektui ieškoti galimybių patento komercinimui.
VGTU kuriamas funkcinis papildančios tikrovės regos prototipas yra unikalaus dizaino kompleksinis elektroninis ir programinis įrenginys, leisiantis akliems arba labai silpną regą turintiems žmonėms beveik realiu laiku lytėjimo (taktiliniu) būdu pajausti aplinkos vaizdus ant veido odos. Virpesiniu pagrindu veikiančią elektroninę įrangą asmuo patogiai dėvės ant galvos ir valdys išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Įrangoje įtaisytų vaizdo mikro-kamerų signalai bus analizuojami naudojant dirbtinio intelekto algoritmus ir transformuojami – tačiau jie aklajam per specialią sąsają bus paverčiami ne Brailio raštais, o vibracijomis ant kūno paviršiaus.
„Aklieji realaus laiko vaizdo kamerų informaciją „pamatytų“ vibracijų pavidalu su papildomais garsiniais komentarais, todėl atpažintų artimus objektus ir galėtų geriau orientuotis realioje, o ne GPS žemėlapio aplinkoje. Tai būtų esminis proveržis šioje inovacijų srityje, didinantis aklųjų mobilumą ir socialinę integraciją”, – teigia projekto vadovas, VGTU Verslo technologijų ir verslininkystės katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Darius Plikynas.
Pasak jo, dėl specifiškumo ir rinkos paklausos apribojimų šioje srityje yra palyginti mažai inovacijų, nors Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis visame pasaulyje apie 39 mln. žmonių yra akli. Tai gan didelė ir paklausi rinka su labai aiškiai išreikštais, bet neišpildytais gyvybiškai svarbiais aklųjų mobilumo ir socializacijos poreikiais.
Rinkoje jau dabar egzistuoja pakaitinės technologijos akliesiems kaip, pavyzdžiui, GPS pagrindu sukurtos navigacinės programėlės, tačiau jų galimybės išlieka ribotos. „Išmanusis telefonas per ausines informuoja vartotoją apie gatves, artimus pastatus ar įstaigas – tai iš esmės yra Google maps, OpenStreetMap ir kiti elektroniniai žemėlapiai įgarsinantys informaciją. Pagrindinis šių priemonių trūkumas – per mažas atstumo iki objektų nustatymo tikslumas, garsinės sąsajos ribotumai nusakant vaizdus, taip pat nėra galimybės identifikuoti daugybės realios aplinkos objektų, kurie GPS navigaciniuose žemėlapiuose nėra pažymėti. Pavyzdžiui, GPS žemėlapiai nėra atnaujinami realiu laiku ir neparodo gatvėse esančių medžių, mašinų ar žmonių, o namuose nerodo namų aplinkos objektų. Šiuos ir kitus stambesnius objektus padėtų pastebėti mūsų kuriama inovacija“, – pasakoja prof. D. Plikynas.
Funkcinį regos prototipą planuojama pagaminti projekto pabaigoje, maždaug po ketverių metų, jo gamybai bus pasitelktos lietuviškos įmonės. Mokslininkai planuoja bendradarbiauti su užsienio ir Lietuvos medicinos įstaigomis, nustatant aklųjų ir silpnaregių specifinius poreikius bei testuojant prototipą su šią negalią turinčiais žmonėmis. „Kadangi rinkose kol kas nėra analogiškų sprendimų, tikimės, kad sėkmingas šio inovatyvaus projekto įgyvendinimas galėtų susilaukti susidomėjimo pasauliniu mastu ir turėtų nemažą komercinimo potencialą. Būtent todėl sieksime patentinės paraiškos JAV patentų ir prekių ženklų biure, kuris atvertų duris į didžiausią inovacijoms imlią pasaulio rinką”, – planus atskleidžia VGTU mokslininkas.
Kadangi projektas tiria aklųjų ir labai silpnos regos žmonių problemas ir jų sprendimo būdus kompleksiškai, vienas iš numatytų uždavinių yra ištirti funkcinio regos prototipo panaudojimo galimybes šių žmonių bendravimui. Pasitelkę išmaniuosius telefonus, specialiame socialiniame tinkle jie galėtų tarpusavyje keistis „virpesiniais“ vaizdais ir tekstais, o ateityje galbūt ir filmais. Tai mažintų neįgalių žmonių socialinę atskirtį, todėl projekto metu bus tiriamos ir tokios socialinės tinklaveikos tarp aklųjų galimybės.
Įgyvendinant projektą, jo komandoje dirbs apie 10 mokslininkų, taip pat bus pasitelkti užsienyje dirbantys lietuvių tyrėjai. Iš viso per ketverius metus bus atlikti daugiadisciplininiai tyrimai, apimantys technologinius, biomedicinos, fizikos, informatikos bei komunikacijos ir socialinius mokslus.
Mokslinis tyrimas Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0060 „Papildančios tikrovės kompleksiniai tyrimai socialiai neįgaliems (akliems ir silpnaregiams)“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Galerija
