Stojantiesiems

VGTU mokslininkai – leidyklų teminių numerių kviestiniai redaktoriai

Vasario 18, 2020

Siekdamos sudominti skaitytojus, žurnalų redakcijos rengia teminius numerius, kurių redaktoriais kviečia žinomus pasaulio mokslininkus, turinčius žymių pasiekimų tam tikrose tematikose. Atskirų mokslininkų kvietimas iš mokslo institucijos parodo, kad ir šie mokslininkai, ir institucija yra pastebimi bei aukštai vertinami.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros ir Tvariosios statybos instituto profesoriai Edmundas Kazimieras Zavadskas, Jurgita Antuchevičienė, Artūras Kaklauskas, Zenonas Turskis, Leonas Ustinovičius, Audrius Banaitis ir docentai Jolanta Tamošaitienė, Jonas Šaparauskas, Tatjana Vilutienė buvo pakviesti tapti Šveicarijos MDPI leidyklos, Elsevier, Springer, Hindawi ir VGTU leidyklos „Technika“ leidžiamų žurnalų teminių numerių redaktoriais. Jau išleista apie 20 šių leidyklų teminių numerių.

„Teminių žurnalų numerių vadovaujančiais redaktoriais dažniausiai kviečiami mokslininkai, kurie jau yra paskelbę šiuose arba kituose žurnaluose gerai cituojamų straipsnių ir turi aukštą cituojamumo indeksą. Žurnalų redaktoriai šioms pareigoms kviečia mokslininkus atsižvelgdami į tai, ar kviečiamasis yra aktyvus žurnale skelbiamų straipsnių recenzentas“, – sako VGTU prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas.
 
Dažniausiai teminio numerio vadovaujantysis redaktorius gali pasikviesti į pagalbą kitus mokslininkus. Tačiau jų kandidatūros yra derinamos su žurnalo redaktoriumi. Paprastai vadovaujančiam redaktoriui išreiškiamas didelis pasitikėjimas, skelbiant teminio numerio tematiką, atrenkant ir recenzuojant pateiktus straipsnius.

Profesorius E. K. Zavadskas pabrėžia įvairialypę teminių numerių naudą. „Tokie numeriai labiau skaitomi ir cituojami, į juos pritraukiami žymesni autoriai. Sudarytojai turi galimybę pakviesti savo institucijos ir kitų institucijų, su kuriomis bendradarbiauja, autorius. Sudarytojams paprastai leidžiama parengti apžvalginius straipsnius numatoma tematika  ir redakcinį straipsnį apie teminio numerio turinį. Jei žurnalas ima mokestį, sudarytojų straipsniai nuo jo atleidžiami. Dažnai sudarytojams leidžiama pakviesti iškilius mokslininkus nemokamai arba sumokant dalį mokesčio. Taip atsiranda galimybė pakviesti ir savo institucijos autorius“, – atkreipia dėmesį profesorius E. K. Zavadskas.
 
Sėkmingų teminių žurnalų numerių sudarytojai vis dažniau kviečiami rengti straipsnius ir kituose žurnaluose. Taip populiarėja ne tik sudarytojas, bet ir institucijos, kuriose jie dirba. Auga institucijos skelbiamų straipsnių skaičius, jų cituojamumas ir institucijos reitingai.

VGTU mokslininkai kviečiami skelbti savo publikacijas žemiau pateikiamuose žurnalų teminiuose numeriuose:

Specialusis leidimas „Daugiakriteris sprendimų priėmimas ir tvarumas transporto sistemose“ (“Multiple Criteria Decision Making (MCDM) and Sustainability in Transportation Systems”) žurnale “Transport”.
Kviestiniai redaktoriai: Sarfaraz Hashemkhani Zolfani, Dragan Pamucar, Jurgita Antuchevičienė (VGTU).

Specialusis leidimas „Tvari statyba ir valdymas (“Sustainable Construction Engineering and Management”) žurnale “Sustainability”.
Kviestiniai redaktoriai: Edmundas Kazimieras Zavadskas (VGTU), Jurgita Antuchevičienė (VGTU), Reza Hosseini, Igor Martek.

Specialusis leidimas „Sprendimų paramos sistemos ir tvarus statybos valdymas“ (“Decision Support System and Sustainable Construction Management”) žurnale “Sustainability”.
Kviestiniai redaktoriai: Leonas Ustinovičius (VGTU), Czeslaw Miedzialowski, Romuald Szelag.

Specialusis leidimas „Neapibrėžtieji sprendimų priėmimo metodai tvariai energetikos politikai“ (“Uncertain Decision Making Methods in Energy Policies for Sustainable Development”) žurnale “Energies”.
Kviestiniai redaktoriai: Abbas Mardani, Edmundas Kazimieras Zavadskas (VGTU), Madjid Tavana, George Philippidis.

Specialusis leidimas „Sprendimų paramos sistemos ir daugiakriteris sprendimų priėmimas tvariai plėtrai“ (“Decision Support Systems and Multiple Criteria Decision Making for Sustainable Development”) žurnale “Sustainability”.
Kviestiniai redaktoriai: Artūras Kaklauskas (VGTU), Ajith Abraham.

Specialusis leidimas „Darbuotojų sauga ir rizika statyboje“ (“Occupational Safety and Risks in Construction”) žurnale “International Journal of Environmental Research and Public Health”.
Kviestiniai redaktoriai: Jolanta Tamošaitienė (VGTU), Jerzy Pasławski.

Specialusis leidimas: „Darna ir rizikos statybos valdyme“ (“Sustainability and Risks in Construction Management") žurnale “Sustainability”
Kviestiniai redaktoriai: Jolanta Tamošaitienė.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Technologinėmis atliekomis modifikuoto betono atsparumas užšaldymo ir atšildymo ciklams bei šarminei korozijai“, kurią parengė doktorantas Edvinas Pocius. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – prof. dr. Džigita Nagrockienė. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 8 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Darbe tiriamas betonas, modifikuotas stiklo apdirbimo atliekomis, betono šlamu ir kristalizuojančiu priedu. Tikslas – sukurti šalčiui ir šarminei korozijai atsparų betoną, dalį cemento keičiant stiklo atliekomis, o smėlį – betono šlamu. Parinkus rekomenduojamus technologinių atliekų kiekius, siekiama užtikrinti pagrindinias betono savybes, išlaikant betono atsparumą šalčiui ir šarminei korozijai. Darbe sprendžiami uždaviniai apima stiklo apdirbimo atliekų ir betono šlamo tyrimus, vertinant jų poveikį cemento akmens savybėms. Nustačius rekomenduojamus atliekų kiekius, tiriamos modifikuoto betono fizikinės ir mechaninės savybės, ypatingą dėmesį skiriant atsparumui šalčiui ir šarminei korozijai. Šia tyrimų seka siekiama pagrįsti naujai sukurtos medžiagos pagrindines savybes, atsparumą šalčiui ir šarminei korozijai. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, literatūros šaltinių sąrašas, autoriaus mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašas ir santrauka anglų kalba. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose, disertacijos struktūra. Pirmame skyriuje aptariamos aktyvios mineralinės medžiagos, jų susidarymas ir panaudojimas betono gamyboje. Aptariamas betono šlamo bei stiklo atliekų susidarymas ir jų naudojimo poveikis betono fizikinėms, mechaninėms savybėms, ilgaamžiškumui. Taip pat aprašomas modifikuotų atliekomis betonų ilgaamžiškumas, CO2 emisijos vertinimas. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikiamos tyrimo metu naudotos medžiagos, aprašomos jų savybės ir susidarymas. Pateikiama tyrimo metodika ir įranga, kuri buvo pasirinkta ištirti betono fizikines, mechanines savybes, medžiagų struktūrą, apskaičiuoti poveikį aplinkai. Trečiajame skyriuje pagrindžiami rekomenduojami stiklo atliekų ir betono šlamo kiekiai. Analizuojamas jų individualus ir kompleksinis poveikis cementinių kompozitų reologijai, mikrostruktūrai, mechaninėms savybėms, ilgaamžiškumui. Nustatytas stiklo atliekų tinkamumas cemento keitimui, o sauso šlamo – smulkiajam užpildui. Atliktas sukurto betono poveikio aplinkai vertinimas. Disertacijos tema publikuoti 5 moksliniai straipsniai: Web of Science duomenų bazės Science Citation Index Expanded referuojamuose leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau