Keisdami savo elgesį galime pakeisti pasaulį. Daugybę mūsų šalį kankinančių problemų galėtume išspręsti ar bent jau smarkiai sumažinti, jei kasdien elgtumėmės kitaip. Be abejo, teisės aktai, viešosios tvarkos normos ir švietimas – svarbu, tačiau visa tai nieko nepakeis, jei ir mes, paprasti piliečiai, neprisidėsime ir nepakeisime savo mąstysenos ir elgsenos.
Viso pasaulio politikos formuotojai pradeda tai suprasti, o sėkmingai išspręsti problemas, pavyzdžiui, piktnaudžiavimą alkoholiu, smurtą namuose ar diskriminaciją, galėsime tik sąmoningai elgdamiesi kitaip. Štai todėl Europos Komisija ir kitos institucijos bei Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos ar Jungtinės Karalystės ir kitų šalių vyriausybės pradėjo steigti specialias grupes, kuriose elgesio mokslo įžvalgos pasitelkiamos sprendžiant viešajai tvarkai kylančius iššūkius.
Buvęs Bogotos (Kolumbija) meras, lietuvių kilmės politikas Antanas Mockus – viena iš visame pasaulyje žinomų asmenybių, skatinusių gerinti miesto gyvenimą keičiant jo gyventojų elgesį. Jam pradėjus eiti savo pareigas, per 7 milijonų gyvenamą Kolumbijos sostinę slinko aukščiausia kada nors istorijoje žmogžudysčių ir mirčių kelyje banga, o A. Mockus terminu „pilietinė kultūra“ apibūdino strategiją, siekiančią bendram labui pakeisti žmonių elgesį, kultūrą ir sąmonę.
Rengdamas miesto gyventojų elgesį turinčius pakeisti žmonių susibūrimus, švietimo kampanijas, A. Mockus pasiekė tokius rezultatus, kurie tokiu politiniu įsikišimu retai kada pasiekiami: per 11 metų (1993–2004), dalyvaudami jo kampanijose Bogotos gyventojai žmogžudysčių skaičių sumažino 70 proc., eismo nelaimių – 65 proc., o vienas žmogus pradėjo vartoti 46 proc. mažiau vandens.
Taigi, kodėl mums reikia daugiau elgesio mokslo ir pilietinės kultūros Lietuvoje? Nes jas kuriančios iniciatyvos naudingos mums visiems, nes elgesio mokslas ir pilietinė kultūra gerina mūsų gyvenimo kokybę ir mūsų gebėjimą sugyventi, bendradarbiauti ir pasiekti bendros naudos, nes, palyginti nebrangiai, elgesio mokslas ir pilietinė kultūra gali sustiprinti viešąją tvarką ir privačias, mūsų gyvenimą ir visuomenę gerinančias, iniciatyvas.
Norėdami tai padaryti, pirmiausia turime skatinti politikos formuotojus suprasti, kad vien tik draudžiančiais, baudas didinančiais, įstatymais žmonių elgesio negalima pakeisti. Be abejo, Lietuva kasdien žengia į priekį, bet norime, kad progresas būtų dar didesnis.
Lietuva jau turėtų prisijungti prie kitų Europos šalių ir burti atskiras mokslininkų grupes, kurios elgesio mokslą suprastų kaip gyventojų gyvenimo kokybę gerinančią strategiją. Šią strategiją plečia gyventojų idėjos ir veiksmai, išsamūs elgesio ir įžvalgų tyrimai, rimtos psichologinės ir socialinės diagnozės ir geriausiuose pasaulio universitetuose ir mokslo centruose vykdomi elgesio mokslo tyrimai ir kitos sėkmingos patirtys (pvz.:, Harvardo universitetas, Londono Ekonomikos mokykla, Pasaulio bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kelios JT agentūros ir šimtai viso pasaulio vyriausybių bei nepelno siekiančių organizacijų).
Nors valstybės ir vietinės valdžios vaidmuo šiems pokyčiams itin svarbus, nebūtina laukti, kol jie imsis iniciatyvos. Dažnai užtenka, kad mažos gyventojų grupės susiburtų, nuspręstų imtis mažų pokyčių ir įkvėptų kitus.
Visame pasaulyje galima rasti šimtus pavyzdžių, kaip nebrangios iniciatyvos sėkmingai pakeitė žmonių elgesį, pavyzdžiui, mažinant alkoholio vartojimą, smurtą šeimoje, patyčias mokyklose, vandens ir energijos vartojimą namuose ar skatinant žmones rūšiuoti, ar aktyviau mokėti mokesčius. Tokių pavyzdžių pastebima Kolumbijoje, Ekvadore, JAV, Europos šalyse ir Australijoje. Kadangi Mariaus Jakulio Jason fondas skyrė mokslinę stipendiją, šiuo metu mes Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) tiriame, kaip pakeisti vairuotojų elgesį, kad padidėtų saugumas kelyje, būtų išskiriama mažiau kenksmingų medžiagų ir automatinės sistemos būtų maksimaliai išnaudotos.
Žinoma, visi mes galime puikiai pateisinti savo nenorą keistis, bet visai nesvarbu, kad manome, jog esame labai geri ar tą patį girdime iš kitų: kol nepradėsime daugiau galvoti apie kitus, keisti kasdienių savo įpročių, bendradarbiauti su aplinkiniais siekdami pokyčių, jokie pasiteisinimai ar mums jau toks įprastas skundimasis mums aktualių problemų niekur nepradangins.
Paulius Yamin – lietuvių kilmės Kolumbijos pilietis, šiuo metu su savo kolumbietiška šeima gyvenantis Vilniuje. Jam skirta MJJ fondo stipendija, jis yra VGTU mokslinis bendradarbis, Elgesio laboratorijos partneris ir rašo daktaro disertaciją Londono Ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje. Anksčiau jis buvo išorinis Darbo organizacijos patarėjas (JT agentūra, atsakinga už darbo problemas), vadovavo Kolumbijos vyriausybės Elgesio ir kultūros komandai bei tyrimų klausimais konsultavo Antaną Mockų.
Tekstą parengė Paulius Yamin.
Šaltinis 15min.lt
Galerija
