Stojantiesiems

VGTU paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Gegužės 8, 2015
Net 69 proc. Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų (VGTU) įsitikinę, kad taisyklinga dėstytojų ir studentų kalba paskaitose yra būtina – tai paaiškėjo VGTU Studentų atstovybei atlikus apklausą, kurios metu išrinkti taisyklingiausiai, sklandžiausiai kalbantys dėstytojai. Universitete Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga suorganizuotoje diskusijoje „Universiteto vadovėlių kokybė“ apdovanoti po lygiai balsų surinkę VGTU Architektūros inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Marius Mickaitis, taip pat – VGTU Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedros doc. dr. Kęstutis Vislavičius.
 
„Už dėstytojus balsavę studentai vienbalsiai tvirtino, jog dėstytojai turi rodyti gerą pavyzdį ir skatinti jaunimą kalbėti taisyklingai. Jie pabrėžė, jog universitetas yra prestižinė mokymo įstaiga, kurios aukštas lygis reikalauja vartoti taisyklingą kalbą. Dar viena grupė studentų kalbą laiko ne tik aukštos kultūros, bet ir pagarbos pašnekovui ženklu“, – sakė VGTU SA prezidentė Laura Ladietaitė.
 
Diskusijoje dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė. Pasveikinusi susirinkusiuosius Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga, ji pabrėžė, kad taisyklinga kalba yra svarbi ne tik humanitarinių, bet ir techniškųjų mokslų studentams. Ji prisiminė inžinierių Petrą Vileišį, kuriam verta dėkoti ne tik už inovacijas, bet ir už galimybę kalbėti lietuviškai. D. Vaišnienė palinkėjo, kad VGTU užaugintų ne vieną vileišį.
 
Pranešėjas VGTU Elektroninių sistemų katedros profesorius emeritas habil. dr. Raimundas Kirvaitis pateikė savo idėjas apie gerą vadovėlį: „Geras vadovėlis turėtų atitikti prof. Stanislovo Masioko vadovaujamos vadovėlių vertinimo komisijos reikalavimus“. Profesorius apgailestavo, kad ši Lietuvos aukštajam mokslui svarbi komisija jau panaikinta, nors jos darbas šiuo metu itin svarbus ir aktualus. Profesorius įsitikinęs, kad dar nepaseno kadaise komisijos iškelti reikalavimai – originalumas, reikalavimų studijų leidiniams atitikimas, naujovių (turinio ir metodikos) perteikimas, didaktikos lygis, kalba ir stilius, dėstymo vaizdumas. R. Kirvaitis pabrėžė, kad svarbiausia – vadovėlio kokybė, o moderniškumas ar naujoviškumas neturi tapti savitiksliu blizgučiu, skirtu vadovėliui pagražinti ir atkreipti dėmesį į „modernų“ vadovėlio autorių.
 
Geriausiai kalbančio dėstytojo titulą gavęs K. Vislavičius, pristatęs 2011 m. išleistą interaktyvų vadovėlį, įsitikinęs, kad studentai po dešimties metų mokysis lietuviškai tik tada, jei visa mokomoji medžiaga bus pritaikyta internetui. Pateikęs vadovėlį apie medžiagų mechaniką, K. Vislavičius 2011 m. gavo geriausio VGTU vadovėlio autoriaus apdovanojimą. Vis dar naudojamame vadovėlyje publikuoti ne tik garsiniai failai, bet ir inžineriniai filmukai ir grafiniai vaizdai, padedantys studentams geriau suprasti aptariamus reiškinius, bandymus ir medžiagų mechanikos teoriją. Dėstytojas iš kompaktinio disko visą medžiagą sukėlė į virtualią „Moodle“ aplinką, kuri atveria dar daugiau prieigos prie jos kelių.   
 
Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė Albina Auksoriūtė pristatė terminologijos padėtį Lietuvoje, jos mokslinius tyrimus. Ji paminėjo pagrindines terminologijos duomenų bazes ir naudojimosi jomis principus. A. Auksoriūtė pripažino, kad lietuvių kalba stumiama iš mokslinės apyvartos, ir tai iliustruoja universitetuose anglų k. leidžiamų mokslinių žurnalų kiekis – vis mažiau jų išeina lietuviškai.
 
Diskusijos pabaigoje VGTU leidyklos „Technika“ direktorė Eleonora Dagienė padėkojo visiems susirinkusiems. Patvirtinusi, jog tokios įsimintinos dienos ir diskusijos skatina atkreipti dėmesį ne tik į rašto darbuose, vadovėliuose vartojamos kalbos taisyklingumą, bet ir kasdienės kalbos vartojimą. Ji palinkėjo stengtis išlaikyti esamą kalbos lygį ir jį nuolat tobulinti – puoselėti gražią ir turtingą lietuvių kalbą. Planuojama, jog šis renginys, kuriame aptariamos kalbos aktualijos ir renkamas taisyklingiausiai kalbantis dėstytojas, taps tradicija.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau