Stojantiesiems

VGTU siekia leisti kokybiškus pasaulinio lygio mokslo žurnalus

Kovo 24, 2017
Mokslo žurnalų leidyba sparčiai modernėja, tarptautiniu mastu vykstantys pokyčiai verčia visus mokslo žurnalus pasitempti ir siekti aukščiausių standartų, nes stovintiems vietoje gresia atsidurti mokslo komunikacijos užnugaryje ir išnykti. Siekdama išsiaiškinti, kurie žurnalo požymiai yra svarbiausi autoriams, renkantiems žurnalą savo publikacijai, Nature Publishing Group (nuo 2016 m. Springer Nature – viena didžiausių akademinių leidyklų pasaulyje) kasmet atlieka autorių apklausas. Apklausų rezultatai (2014, 2015) rodo, kad tarp esminių veiksnių, pagal kuriuos autoriai pasirenka žurnalą, recenzavimo kokybė yra svarbesnė nei citavimo indeksas (impact factor).
 
Siekiant, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) leidžiami žurnalai atitiktų jais pasitikinčių  mokslininkų, autorių lūkesčius, VGTU žurnalų redaktoriams buvo organizuotas praktinis seminaras recenzavimo tema. Jame tarptautinėje akademinėje bendruomenėje gerai žinoma ir vertinama ekspertė iš Didžiosios Britanijos Irene Hames* supažindino su mokslo žurnalų leidyboje vyksiančiais pokyčiais ir su tuo susijusiais neišvengiamais iššūkiais. Vienos dienos seminare redaktoriai ne tik sužinojo, kaip efektyviai organizuoti savo darbą, bet ir kaip rekomenduojama spręsti įvairias situacijas, kurių pavyzdžiai seminare dalyvavusiems redaktoriams buvo pateikti kaip užduotys. Aktyvioje diskusijoje buvo ieškoma būdų, kaip sustiprinti žurnalo reputaciją tarp mokslininkų, kad jie noriai bendradarbiautų ir būtų autoriais bei recenzentais. Nemažai dėmesio buvo skirta redakcinės kolegijos sudarymo ir bendradarbiavimo principams aptarti,  redakcinės kolegijos darbui organizuoti.
 
Šis praktinis seminaras puikiai pratęsė kovo 20 dieną vykusią diskusiją „Mokslo žurnalo recenzavimo kokybė – ar galima išmatuoti?“, kurios vienas iš rengėjų buvo VGTU.
 
* Irene Hames dirba su mokslo žurnalais ir knygomis daugiau nei 30 metų, iš kurių 20 metų ėjo didelio tarptautinio mokslo žurnalo vykdomosios redaktorės pareigas. Irene Hames taip pat yra knygos „Recenzavimas ir rankraščių tvarkyba mokslo žurnalų leidyboje“ autorė.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau