Stojantiesiems

VGTU Sporto ir meno centras – kad „neperdegtum“ nuo mokslų

Liepos 12, 2019

„Jeigu visą laiką ir energiją skirsi tik mokslams, tikrai anksčiau ar vėliau gali „perdegti“. Turiningas laisvalaikis, net ir siekiant mokslo aukštumų, yra tiesiog privalomas“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Sporto ir meno centro direktorius Alfredas Lukaševičius. Pašnekovas neslepia, jog labiau už viską laukia proveržio neformaliajame švietime, kuris daliai jaunimo yra bene svarbiausia veiklos sritis. Su A. Lukaševičiumi kalbamės apie sporto ir meno derinimą, didelius užmojus ir savirealizacijos svarbą.

Vadovaujate VGTU Sporto ir meno centrui. Gal trumpai pristatytumėte jo veiklą?

Plačiąja prasme VGTU Sporto ir meno centro veikla yra neformalusis švietimas – prieš trejus metus ir sportas, ir menas buvo sujungti į vieną darinį. Turime tiek stiprių meno kolektyvų, tiek stiprių sporto komandų. Šio padalinio tikslas yra stiprinti meno ir sporto sritis, kad jos būtų dar įvairesnės, studentas viską, ką gali gauti mieste, gautų ir universitete. Kitaip tariant, siekiame, kad studentui nereikėtų kažkur važiuoti ir mokėti papildomai pinigų. Taip kuriama pridėtinė vertė. Išsikėlėme sau ambicingą tikslą tapti geriausiu neformaliojo švietimo tiekėju iš visų Lietuvos universitetų ir kryptingai to siekiame. 

Kalbant konkrečiau, turime tiek profesionaliąją, tiek laisvalaikio užimtumo kryptis. Yra sporto mokyklas baigusių studentų, kurie atstovauja universitetui lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio, dziudo rinktinėse, skinančiose pergales Lietuvos ir net platesniu mastu. Taip pat VGTU studentai gali pasirinkti sporto užsiėmimus ir gauti už tai studijų kreditų. Veiklos pobūdis tikrai platus: nuo treniruoklių salės iki dabar madingų vakarietiškų „Core“, „Pump“ treniruočių, siūlomų geriausių šalies sporto klubų. Kalbant apie meno kolektyvus, jie visi dirba tikrai profesionaliai ir yra vertinami savo srityse. 

Šiuo metu bandome paskatinti ir individulius kūrėjus drąsiau imtis meninės veiklos. Dabar jau turime du studijų modulius, kur studentas gali už kreditus pasirinkti meno pažinimą arba meno saviraišką. Jie, kaip ir įprastame studijų procese, turės atsiskaitymus, bus vertinami. Man atrodo, tai yra pakankamai geras būdas skatinti studentus. Taip pat vasario mėnesį pradėjome rengti meno vakarus, kuriuose kuriantys studentai gali pristatyti savo kūrybą, bendrauti, atrasti bendraminčių, kurti bendrus projektus. Tai yra puiki vieta išnaudoti savo ir kitų meninį potencialą.

Kas studentams patraukliausia ir kokios veiklos pritraukia daugiausia studentų?

Iš sportinės pusės studentus labiausiai domina krepšinis, tinklinis, tenisas. Džiaugiuosi, kad pavyko prisikviesti Lietuvoje vertinamus šių sporto šakų trenerius, kurie sutiko pasidalyti patirtimi su mūsų universiteto studentais. Labai norėjau kiek pakeisti sportinių treniruočių tinklelį, kad jis būtų patrauklesnis, priimtinesnis jaunam žmogui, kad galėtume pasiūlyti tai, ką siūlo privatūs sporto klubai. Taigi, reikėjo dairytis naujovių. Viena iš naujų programų, TRX, treniruotės su diržais, amerikiečių kariuomenės išradimas, kai dirbame su savo svoriu, jau spėjo išpopuliarėti tarp studentų. Tiesa, iš pradžių tiek treneriams, tiek studentams buvo nelengva įsivažiuoti, nes ne visi apie tokias treniruotes buvo net girdėję. Siūlome labai įvairių, modernių sporto rūšių: nuo minėtųjų „Pump“ treniruočių iki šiaurietiško ėjimo – kiekvienam pagal lūkesčius ir norimą intensyvumą. 

Studentų taip pat labai mėgstama teatro studija „Palėpė“, VGTU orkestras, šokių kolektyvas „Vingis“. Iš laisvalaikio užsiėmimų labai pasiteisino salsos pamokos, kurias veda mūsų buvęs studentas. Visos veiklos studentams yra nemokamos, o dirbantiems studentams galime pasiūlyti užsiėmimus vakarais. Labai norėjau, kad ir darbuotojai turėtų malonių veiklų – juk labai patogu, kai po darbo gali užsukti į šalia esantį sporto kompleksą, pasportuoti ir, praleidęs eismo spūstis, ramiai važiuoti namo. Tarp darbuotojų labai populiarios „Core“ treniruotės, joga, naujai įrengta merginų treniruoklių salė.

Kodėl studentams svarbu ne tik gerai mokytis, bet ir užsiimti kita veikla?

Jeigu visą laiką ir energiją skirsi tik mokslams, tikrai anksčiau ar vėliau gali „perdegti“. Net ir siekiant mokslo aukštumų, turiningas laisvalaikis yra tiesiog privalomas. Nepretenduojame užimti visą studentų laisvalaikį, bet tai, ką siūlome, stengiamės suteikti aukšto lygio. Kalbant apie sportą, labai džiugu, jog sveika gyvensena tapo madinga – dėl jos ir technologijų sąjungos dabar savo progresą, pasiekimus gali atidžiai stebėti bei dalytis jais socialiniuose tinkluose. Savirealizacija yra aukščiausias žmogaus poreikis. Jei tai, ką darai kiekvieną dieną, yra kiek toliau nuo tavo širdies reikalų, tiek sportuodamas, tiek kurdamas gali patirti pilnatvę, pasitenkinimą gyvenimu. Man visuomet teko derinti tuos profesinius dalykus, kuriuos reikia atlikti, kurie svarbūs, su tais, kurie galbūt nėra tiek svarbūs, tačiau įdomūs, teikia malonumą. Manau, kad tikrai svarbu atrasti pusiausvyrą tarp šių dviejų polių. 

Kokių ateities tikslų turite universiteto Sporto ir meno centre?

Labai norėčiau, kad universitete požiūris į neformalųjį švietimą savo svarba priartėtų prie požiūrio į formalųjį. Žinau, kad tai kiek utopiška idėja, nes visgi universiteto misija yra teikti prioritetą studijų kokybei, ir mums tai tikrai gerai sekasi. Visgi, sportui bei menui labai reikia kiek daugiau dėmesio net ir šalies mastu. Juk yra daug žmonių, kuriems tai yra pagrindinė, svarbiausia veikla, kurie būtent sporte ar mene siekia aukščiausių tikslų. 

Tiek sportas, tiek menas padeda žmogui atsiskleisti kaip visavertei asmenybei, čia išmokstama atsakomybės, disciplinos, kūrybiškumo. Mes sutinkame, kad studijos yra svarbiausios, tačiau, siekdami tapti geriausiais švietimo srityje, turime būti geriausi ir neformaliojo švietimo srityje. Šiuo metu yra nemažai priemonių gerai dirbti ir suteikti kokybišką paslaugą, o ateityje, atlikus tam tikrus sprendimus, galime padaryti tikrai stiprų proveržį.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau