Stojantiesiems

VGTU studentė 3D spausdintuvu spausdins ortopedinių problemų sprendimus

Birželio 2, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto studentė Edita Verbickaitė įgyvendina specialų projektą, kuriuo siekia palengvinti su ortopedinėmis problemomis susidūrusių žmonių gyvenimą. Mergina sukūrė analogų Lietuvoje neturinčią technologiją, leidžiančią ortopedinius įdėklus bei įtvarus spausdinti 3D spausdintuvu. Tai padės ne tik sutrumpinti gamybos laiką ir sąnaudas, bet ir suteiks galimybę ortopedinius gaminius dar labiau pritaikyti pagal pacientų poreikius.
 
Projektas „3D spausdinta ortopedinė avalynė ir jos komponentai“ kartu yra ir E. Verbickaitės baigiamasis darbas. Mergina tikina jau trečiame kurse nusprendusi, jog ateitį sies su 3D technologijomis. Idėja įgyvendinti būtent šį projektą atėjo visiškai netikėtai, su darbo vadovu kalbantis apie pakankamai siaurą, bet skaudžią ortopedijos sritį ir naujųjų technologijų pritaikymą joje.
„Tik 30 proc. vyresnio amžiaus žmonių nesiskundžia pėdų problemomis, viso to priežastis – blogai parinkta avalynė. Norint išvengti šių nemalonumų, reikia imtis priemonių dar vaikystėje. Ortopedinės techninės priemonės gali padėti pradinėse plokščiapėdystės stadijose. Uždelstas gydymas ateityje dažnai pasireiškia didelėmis eisenos problemomis bei defektais. Norint to išvengti, būtina nešioti individualiai parinktą avalynę, kuri koreguotų vaiko eiseną“, – pasakojo VGTU studentė.
 
E. Verbickaitė pasakoja, jog dažniausiai yra naudojami įdėklai ir įtvarai, kurie atitinka asmens pėdos dydį, tačiau pabrėžia, jog svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas avalynės komponentas yra individualus. Visas procesas nuo užsakymo iki gaminio pristatymo klientui užtrunka mažiausiai dvi savaites. Būtent dėl to projekto metu buvo siekiama inovatyviai pritaikyti 3D spausdinimo galimybes ortopedijoje ir sukurti greitesnį, paprastesnį bei patogesnį gamybos būdą. Pasauliniai analogai jau yra įrodę, jog šis metodas itin veiksmingas – yra įmonių, kurios netgi ruošiasi spausdinti batus, prisitaikysiančius ne tik prie pėdos, bet ir visos kojos.
 
E. Verbickaitė džiaugiasi, kad VGTU stengiasi, jog studentai įgautų ne tik teorinių žinių, bet ir turėtų galimybę projektus pritaikyti praktikoje. Tokias galimybes merginai suteikė VGTU Mechanikos fakultete esanti 3D technologijų ir spausdinimo laboratorija. Įgyvendinti projektą studentei padėjo ir neseniai duris atvėrusio VGTU Techninės kūrybos ir inovacijų centro skirta finansinė parama. E. Verbickaitės projektas – tik vienas iš daugelio šiame centre įgyvendinamų mokslo darbų. Studentams suteikiama ne tik visa reikalinga laboratorinė ir techninė įranga, bet ir pagal poreikius finansuojamos reikalingos išlaidos.
 
Įgyvendindama projektą „3D spausdinta ortopedinė avalynė ir jos komponentai“ E. Verbickaitė užtruko apie 7 mėnesius. Buvo išanalizuota ir įvertinta vaikų ortopedinės avalynės svarba ir aktualumas šių dienų Lietuvos rinkoje. Ne kartą konsultuotasi su ortopedijos specialistais, rinkta informacija apie ortopedines medžiagas, ortopedinės avalynės ir jos komponentų parametrus bei konstrukcinius reikalavimus.
 
Vėliau buvo kuriamas gamybos algoritmas: 3D pėdos skenavimas, įdėklo trimačio modelio projektavimas, taip pat jo individualizavimas, ortopedinio įdėklo atspausdinimas 3D spausdintuvu. Šiuo metu VGTU Mechanikos fakulteto studentė jau gali didžiuotis rezultatais – 3D spausdintuvu atspausdintas ne tik ortopedinis įdėklas, bet ir pėdos modelis.
 
„Šis metodas gali būti naudingas daug kam. Pradedant vaikais, kurie turi pėdų deformacijas, baigiant sportininkais, kuriems ypač svarbi teisinga avalynė, ar tiesiog paprastais žmonėmis, kuriems pritaikyta kasdienio nešiojimo avalynė palengvintų judėjimą ir sumažintų pėdų skausmus. 3D spausdinimas šiuo atveju užtikrintų trumpesnį gamybos proceso laiką, taupytų specialistų bei laukiančiųjų laiką, mat nereikėtų pakartotinių matavimų, bei mažintų medžiagų sąnaudas“, – metodo pranašumus vardijo projekto autorė.
 

VGTU studentė pasakojo, jog vėliau, vystantis 3D technologijai, atsiras ir naujų galimybių – bus galima tiesiogiai į įdėklą įterpti įvairius jutiklius, kurie kaups informaciją ar keis dirbinio savybes. O paduko medžiagoje įterpus gydančiuosius priedus, pavyzdžiui, nuo alergijos ar grybelio, galimas ilgalaikis specializuotas gydymas.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau