Stojantiesiems

VGTU studentų patogumui – moderniausi Lietuvoje interneto vartai

Rugpjūčio 26, 2015
Rugsėjį į auditorijas sugrįžusių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų lauks ne tik naujos paskaitos ir dėstytojai, bet ir visiškai atsinaujinę novatoriškiausi ir moderniausi Lietuvoje interneto vartai studentams – „Mano VGTU“. Jie veiks „vieno langelio“ principu ir sujungs prieigas prie universiteto informacinės sistemos, el. pašto, bibliotekos, virtualios mokymosi aplinkos ir kitų.
 
„Tai patogi ir draugiška studentams erdvė – reikalinga informacija pateikiama vienoje vietoje. Iš čia sąsajų pagalba studentas gali lengvai rasti atsakymus į jam aktualius klausimus, pasiekti su studijomis susijusią informaciją, biblioteką, studijų procesų reguliavimo tvarkos nuostatus, dokumentų formas ir šablonus, informaciją apie tarptautiškumą, stipendijas bei svarbiausius kontaktus“, – pasakojo VGTU Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė Eglė Radvilė.
 
Programuojant naujuosius interneto vartus studentams atkreiptas dėmesys į paskutinių metų tendencijas – vis daugiau žmonių aktyviau naudoja planšetinius kompiuterius ar dalį įprastų kompiuterio funkcijų atliekančius išmaniuosius telefonus. Naujausi TNS žiniasklaidos tyrimų duomenys atskleidė, kad vienas iš pagrindinių interneto auditorijos pokyčių – auganti mobilaus interneto vartotojų dalis. Ji sudaro 32 proc. visos interneto auditorijos.
 
„Atsižvelgiant į šią statistiką bei Google rekomendacijas, „Mano VGTU“ kurtas Responsive Design principu, todėl informacinė sistema puikiai prisitaiko prie įvairių dydžių kompiuterių ir planšetinių kompiuterių ekranų, mobilių įrenginių. Tai būtina, atsižvelgiant į vartotojų auditoriją – šiuolaikiškus jaunus žmones“, – „Mano VGTU“ privalumus pabrėžė E. Radvilė.
 
VGTU Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė atkreipė dėmesį į kai kurias naujoves, ypač praversiančias studentams, pvz.: „Mano VGTU“ savo vietą rado atsinaujinęs „Pirmakursio gidas“ – į naujus studentus orientuota erdvė, kuri naujokui padės žengti pirmuosius žingsnius: susipažinti su VGTU ir studijų tvarka, sužinoti apie universiteto suteikiamas galimybes (studijas ir praktiką užsienyje, karjeros planavimą), atrasti studentų laisvalaikio užsiėmimus ir veiklas po paskaitų.
 
„Taip pat nuo šiol studentai galės ne tik matyti savo įvertinimus, bet ir palyginti juos su kitų kurso draugų rezultatais – tai turėtų juos motyvuoti labiau stengtis. Naujojoje informacinėje sistemoje bus galima rasti kiekvienam semestrui rekomenduojamos literatūros sąrašą, skirtą norintiems labiau pagilinti žinias“, – pasakojo E. Radvilė patikslindama, kad viskas orientuota į studento naudą ir patogumą.
 
VGTU Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė nurodė, kad nepavykus prisijungti prie http://mano.vgtu.lt, reikia susisiekti su VGTU ITSC Aptarnavimo skyriumi el. paštu pagalba@vgtu.lt arba tel. 852744918.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau