Stojantiesiems

VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Absolventų ir bičiulių klubo akiratyje – unikali Lietuvoje autobusų gamykla

Lapkričio 14, 2016
Gausus būrys VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Absolventų ir bičiulių klubo narių aplankė vienintelę Lietuvoje veikiančią mikroautobusų gamyklą – UAB „ALTAS komercinis transportas“. Šalia Vilniaus įsikūrusi moderni gamykla daugeliui buvo neatrasta naujovė, nors įmonė savo gaminamas transporto priemones jau ne vienus metus sėkmingai parduoda visoje Europoje.
Mintis aplankyti mikroautobusų gamyklą kilo rugsėjo pradžioje Klubo sezono atidarymo metu Trakų raj., kuriame visiems susipažįstant prie bendro stalo UAB „ALTAS komercinis transportas“ produktų plėtros vadovas Edmundas Lisovskis prisistatė, kur dirba. Taigi už teko tik žodžio, o jau spalio mėn. mintis aplankyti gamyklą viskas virto realybe ir į Avižienius sugužėjo bemaž 70 klubiečių.
Vilniaus rajone įsikūrusi gamykla užima bemaž 8000 kv. m. plotą, kuriame įsikūrę ne tik gamybos cechai, bet ir autobusų dalių sandėliai. Svečiams mažųjų autobusų gamybos niuansus pristatęs įmonės generalinis direktorius Edvardas Radzevičius teigė, kad šiuo metu įmonė pajėgi pagaminti apie 500 mažųjų autobusų, skirtų pervežti keleivius mieste, priemiesčio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, per metus. Čia taip pat gaminami ir mokykliniai autobusai bei greitosios pagalbos automobiliai. Kitais metais planuojama gamybinius pajėgumus plėsti.
„ALTAS komercinis transportas“ turi atstovybes 17-oje Europos valstybių, kurios užtikrina savalaikį ir kokybišką klientų aptarnavimą. Daugiausiai pagaminamų autobusų vėliau rieda Skandinavijos šalių keliais. Anot E. Radzevičiaus, įmonė aktyviai ieško naujų klientų ir dalyvaudama įvairiose parodose.
Įmonės technologijų vadovas Artūras Mitunevičius išsamiai pristatė įmonėje veikiančią LEAN kokybės vadybos filosofiją bei kaip ja remiantis optimizuojami ir tobulinami gamybos procesai. A. Mitunevičiaus teigimu, artimiausias uždavinys – dar labiau sumažinti vieno autobuso gamybos ciklo trukmę. Šiuo metu iš įmonės kas 4 val. išrieda naujas mikroautobusas, tačiau planuose – vieno ciklo trukmę sutrumpinti iki 3 val.
A.Mitunevičius taip pat pristatė įmonėje taikomą neatitikimų ir klaidų prevencijos sistemą, darbuotojų skatinimo programą.
Po įmonės ir jos gamybinių procesų pristatymo klubiečiai buvo supažindinti su gamybine baze. Visi turėjo galimybę realiai pamatyti, kaip surenkami arba pagal klientų pageidavimus formuojami, dažomi ir surenkami mikroautobusų kėbulai, kokie įrankiai ir medžiagos naudojamos autobusų gamybos procese, o, svarbiausia, įsitikino – kiekvienas daiktas gamyklos cechuose turi savo vietą.
Pasisėmę pozityvių įspūdžių, dauguma sunkiai galėjo patikėti, kad tokio lygio įmonė sėkmingai veikia Lietuvoje. Padėkoję už bendravimą ir ekskursijas po įmonės cechus įmonės generaliniam direktoriui Edvardui Radzevičiui, produktų plėtros vadovui Edmundui Lisovskiui, technologijų vadovui Artūrui Mitunevičiui, o taip pat ir gamybos vadovui Dainiui Vareikai bei personalo vadovei Aušrai Letukienei, klubiečiai dar rinkosi aptarti jau gruodžio pradžioje vyksiantį Klubo kalėdinį vakarėlį. Visi Klubo nariai ir besidomintys jo veikla kviečiami dalyvauti šiame vakarėlyje.
 
Straipsnio autorius TIF Absolventų ir bičiulių klubo narys Adomas TARASKEVIČIUS

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau