Stojantiesiems

VGTU vyks kraštovaizdžio architektūros studentų vasaros mokykla ir konferencija

Rugpjūčio 22, 2018

Vasarą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakultetas užbaigs tarptautiniu renginiu – dvidešimt kraštovaizdžio architektūros studentų ir tuzinas dėstytojų bei šios profesijos praktikų iš Estijos, Vengrijos, Lenkijos, Olandijos, Vokietijos ir kitų šalių visą savaitę gilins profesinius įgūdžius Vilniuje vyksiančioje vasaros mokykloje. 

Rugpjūčio 31 d., paskutinę vasaros dieną, VGTU Architektūros fakultete (Pylimo g. 26) vyks baigiamasis šio tarptautinio renginio akordas – atvira konferencija, kurioje specialistai dalinsis ateities įžvalgomis apie kraštovaizdžio architekto studijas ir praktinę veiklą. Studentų komandos pristatys savo įžvalgas ir pasiūlymus konkrečių Vilniaus vietų kraštovaizdžiams, o taip pat visi dalyviai turės laiko padiskutuoti rūpimomis kraštovaizdžio architektūros studijų, mokslo ir praktikos temomis su renginio svečiais. 

VGTU Architektūros fakultetas žengia rimtą žingsnį į kraštovaizdžio architektūros studijų lauką skambiu tarptautiniu reginiu, kuriame bus praktiškai išbandomi per dvejus projekto EULAND-21 darbo metus sukurti studijų dalykų moduliai. Projekto vadovas VGTU Urbanistikos katedros profesorius Gintaras Stauskis džiaugiasi, kad į kvietimą atsiliepė gausus būrys Estijos, Lenkijos, Vengrijos universitetų studentų, taip pat Olandijos, Vokietijos, Ispanijos dėstytojai ir profesionalai, kurie atvyks į Lietuvą gilinti specifinių gebėjimų ir keistis žiniomis. „Vasaros mokykloje praktiškai išbandysime trijų iš sukurtų trijų dešimčių studijų dalykų modulių, skirtų miesto viešosios erdvės, kultūrinių kraštovaizdžių ir infrastruktūros projektų kraštovaizdžių kūrimui, dėstymą studentams. Vilniaus savivaldybė pasiūlė studentams išbandyti savo gebėjimus keletoje konkrečių Vilniaus miesto vietų – išties įdomu, koks bus požiūris į mūsų sostinės kraštovaizdžio problemas iš visiškai kitos, gal mums visiškai netikėtos perspektyvos“, – sakė G. Stauskis.

Jo teigimu, per dvejus projekto EULAND-21 darbo metus atlikta estų, lenkų, vengrų ir olandų kraštovaizdžio architektūros studijų programų analizė, kurios rezultatai parodė, kokiose studijų gijose reiktų ugdyti esminius, specialiuosius ir papildomus profesinius gebėjimus. „Studijose turėtų būti nuosekliai gilinami gebėjimai bendrauti su kitų sričių ekspertais, dirbti daugiakultūrinėje aplinkoje, taip pat ugdomi profesijos verslumo įgūdžiai. Lietuvai reiktų specialistų, turinčių  kompetencijų infrastruktūros projektų kraštovaizdžių kūrimo srityje. Planuojama, kad dalis kraštovaizdžio architektūros studijų ateityje vyks Tartu, Krokuvos, Budapešto ar Amsterdamo universitetuose, projekto partnerių mokyklose, kalbama ir apie galimybę gauti antrą diplomą“, – akcentavo VGTU Architektūros fakulteto profesorius. 

Konferencija atvira visiems, kviečiame dalyvauti! 
Konferencijos programa
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau