Stojantiesiems

VGTU – „Žaliosios olimpiados“ pusfinaliai

Gegužės 8, 2018

Šiemet Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kartu su VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „RV Agentūra“ organizuoja nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“. Tai renginys, skirtas 8–11 klasių Lietuvos mokyklų mokiniams, skatinantis plėsti aplinkos apsaugos, resursų taupymo, atliekų rūšiavimo ir vartojimo mažinimo žinias.

Gegužės 9–10 dienomis VGTU vyks olimpiados pusfinaliai. Vilniaus Gedimino Technikos universitete vyksiančiuose pusfinaliuose dalyvaus Trakų r. Rūdiškių gimnazija, Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazija, Molėtų gimnazija, Anykščių r. Traupio pagrindinė mokykla, Vilniaus r. Paberžės ,,Verdenės" gimnazija, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, Vilniaus „Laisvės“ gimnazija, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazija, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus, Riešės gimnazija, Vilniaus Saulėtekio mokykla-daugiafunkcis centras, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“gimnazija, Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio mokykla-daugiafunkcis centras, Vilniaus r. Zujūnų gimnazija, Juodšilių ,,Šilo“ gimnazija (vilniaus raj.), Trakų r. Aukštadvario gimnazija, Vilniaus r., Pakenės, Č. Milošo pagrindinė mokykla, Vilniaus rajonas, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazija, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija, Ukmergės r. Veprių pagrindinė mokykla, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, Šalčininkų „Santarvės“ gimnazija.

Šiais metais „Žaliojoje olimpiadoje“ panoro dalyvauti net 251 mokykla. Kaip ir pernai, jos visą mėnesį bandys sumažinti savo ekologinį pėdsaką – rūšiuos, perdirbs atliekas, taupys mokyklos resursus. Tiesa, šiais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas priemonėms, kuriomis mokyklos siekia kuo didesnės ekologinio švietimo sklaidos. Vertinamos ne tik olimpiados metu įgyvendintos iniciatyvos, bet ir jau turimas įdirbis, įvairios mokyklų žaliosios tradicijos.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau