Stojantiesiems

Vidinė komunikacija: kodėl ji neveikia ir ką daryti, kad tai pasikeistų?

Rugpjūčio 4, 2017
Vidinė komunikacija organizacijoje tokia pat svarbi, kaip kraujo pernešamas deguonis gyvame organizme: jei jis nepasieks kurio nors organo, šis negalės tinkamai funkcionuoti.
 
„Gerai komunikacijai gali kliudyti daugelis veiksnių – netinkami darbuotojų komunikaciniai įgūdžiai, žmonių tarpusavio nepasitikėjimas, blogai pasirinkti komunikacijos kanalai, nepakankamas pačios komunikacijos ir jos svarbos supratimas, didelis kiekis informacijos ir panašūs veiksniai. Neveikiant organizacijos vidinės komunikacijos sistemai, jos darbas ir vykstantys procesai tampa sudėtingi, neefektyvūs, darbuotojams sunku apsikeisti reikalinga informacija“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų studentė Laima Urnėžaitė.
 
Savo moksliniame darbe „Organizacijos vidinės komunikacijos sistemos tobulinimas“ analizuodama tarptautinės virtualios drabužių mainų platformos UAB „Vinted“ atvejį, kartu su įmonės atstovais ji aiškinosi, kokios vidinės komunikacijos problemos dažniausiai kyla organizacijose ir išskyrė keletą didžiausių:
 
1. Informacijos perteklius
 
Keletas Lietuvos įmonių, tarp jų ir UAB „Vinted“, vykdo atviros komunikacijos (angl. open-communication) politiką, pagal kurią visa informacija, kuri yra sukuriama organizacijoje, yra pasiekiama bet kuriam jos darbuotojui.
 
Pasak L. Urnėžaitės,  atviros komunikacijos praktika turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų: „Pagal tokią politiką veikiančios įmonės darbuotojai turi galimybę susipažinti su visais organizacijos duomenimis, išskyrus asmeninius darbuotojų duomenis, ir žinoti jos finansinę situaciją, vykdomas strategijas, tikslų įgyvendinimą ir pan. Tačiau kartais tai sukelia nepatogumų: tokių įmonių darbuotojai dažnai skundžiasi per dideliu gaunamos informacijos kiekiu, o tuo metu reikalinga informacija linkusi pasimesti. Iškyla reali grėsmė, kad itin svarbi žinia liks nepastebėta, į ją bus nesureaguota“, – pabrėžia VGTU studentė.
 
Ji rekomenduoja kaip įmanoma labiau sumažinti informacijos srautus, vengti jos dubliavimo, efektyviau skirstyti reikalingą informaciją ir darbuotojams suteikti tik jų darbui reikalingus duomenis, o kitą informaciją, poreikiui esant, perduoti pateikus specialias užklausas.
 
2. Reikalingos informacijos nedokumentavimas
 
Dilema, su kuria susiduria daugelis įmonių – kaip surinkti ir išsaugoti informaciją, kuri gaunama verbalinės komunikacijos – pokalbių, susirinkimų, susitikimų – metu?
 
UAB „Vinted“ vidinės komunikacijos vadovė Marta Kuzmickaitė akcentuoja, kad nedokumentuojama svarbi informacija lengvai užsimiršta ir pasimeta. „Reikėtų po kiekvieno susitikimo ar susirinkimo atsiųsti dalyviams informaciją dėl pagrindinių susitarimų, kurie buvo priimti pokalbio metu. Į susitikimą reiktų ateiti su tikslu ir iš jo išeiti su konkrečiu sprendimu, kuriuo vėliau būtina pasidalinti su kitais“, – akcentuoja M. Kuzmickaitė.
 
3. Netinkamas vidinės komunikacijos suvokimas
 
UAB „Vinted“ vidinės komunikacijos vadovė išskiria dar vieną geros komunikacijos „priešą“ – netinkamą vidinės komunikacijos suvokimą. „Daugelis žmonių vidinę komunikaciją įsivaizduoja kaip naujienlaiškį, tam tikrus įmonės pranešimus, kuriais vadovai perduoda naujienas darbuotojams. Bet tai negali būti vienintelis informacijos šaltinis, jis nėra pakankamas. Efektyvi komunikacija turi būti abipusė. Priešingu atveju žmonės nesidalins visa reikiama informacija ir nesukurs tarpusavio ryšių“, – sako M. Kuzmickaitė.
 
 
Geros vidinės komunikacijos receptas
 
Organizacijoje, kurioje susitinka daugybė skirtingų sričių profesionalų, labai svarbu greitas ir operatyvus problemų sprendimo būdas. M. Kuzmickaitė įvardija pagrindinius uždavinius, kuriuos privaloma atlikti, kad tų problemų atsirastų kuo mažiau.
 
„Kad vidinė komunikacija veiktų kuo sėkmingiau, reikėtų užtikrinti darbuotojams galimybę rasti svarbią informaciją greitai ir paprastai. Tam gali padėti susitarimai tarp skirtingų įmonės skyrių ir darbuotojų, apibrėžiantys, kaip dažnai ir kokia informacija žmonės įsipareigoja dalintis. Čia daug lemia ir technologinės priemonės: vieni įrankiai geriau nei kiti padeda dokumentuoti informaciją, ją klasifikuoti, filtruoti, atskirti reikšmingą informaciją nuo mažareikšmės ir t.t.“, – patarimus vardija UAB „Vinted“ vidinės komunikacijos vadovė.
 
M. Kuzmickaitė pabrėžia, jog pagrindas sėkmingai vidinei komunikacijai – įmonės tikslų, procesų ir rezultatų aiškumas. „Darbuotojai turėtų visiškai suvokti ir tikėti įmonės tikslais. Taip pat – patys rasti informacijos apie procesus ir rezultatus, t. y. kaip jiems ir visai įmonei sekasi siekti tikslų. Žmonėms svarbu žinoti įmonėje vykstančius esminius dalykus bei patiems būti matomiems kitų darbuotojų“, – sako ji.

Galerija

Panašios naujienos

Moterų vadovaujamiems giliųjų technologijų startuoliams – galimybė gauti 75 tūkst. eurų finansavimą
Moterų vadovaujamiems giliųjų technologijų startuoliams – galimybė gauti 75 tūkst. eurų finansavimą
Moterų vadovaujami giliųjų technologijų (angl. deep tech) startuoliai kviečiami teikti paraiškas Europos Sąjungos finansuojamai programai „Women TechEU 2“. Ši iniciatyva skirta stiprinti moterų verslumą technologijų srityje, skatinti inovacijų plėtrą ir padėti perspektyviems startuoliams pasirengti tolimesniam augimui bei papildomo finansavimo pritraukimui. Atrinkti programos dalyviai gaus 75 000 eurų dotaciją bei galimybę dalyvauti šešių mėnesių trukmės individualiai pritaikytoje verslo plėtros programoje. Jos metu startuoliams bus teikiamos mentorystės, konsultavimo ir mokymų paslaugos, padėsiančios spartinti verslo augimą ir stiprinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Bendras programos „Women TechEU 2“ biudžetas siekia 12 mln. eurų. Planuojama finansuoti 160 moterų vadovaujamų startuolių iš visos Europos. Paraiškų teikimo tvarka Naujojo kvietimo paraiškų teikimo procesas vyksta dviem etapais. Pirmiausia pareiškėjai turi pateikti tinkamumo vertinimo paraišką (Eligibility Strand), kurios metu tikrinama, ar startuolis atitinka programos reikalavimus. Tinkamais pripažinti pareiškėjai bus pakviesti teikti išsamią paraišką (Full Proposal). Tinkamumo vertinimo etapas prasidėjo 2026 m. birželio 1 d. Paraiškos priimamos nuolat, o vertinimas vykdomas kas savaitę – paraiškų pateikimo terminas yra kiekvieną antradienį iki 18.00 val. (17.00 val. CEST). Pirmasis terminas – 2026 m. birželio 30 d., galutinis – 2027 m. liepos 13 d. Tinkamumo vertinimo rezultatai pareiškėjams pateikiami ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo paraiškos pateikimo termino. Kas gali dalyvauti? Programa skirta moterų vadovaujamiems ankstyvosios stadijos giliųjų technologijų startuoliams. Norint pretenduoti į finansavimą, turi būti įvykdytos šios sąlygos: bent viena startuolio įkūrėja arba bendrakūrėja yra moteris, moteris eina aukščiausio lygio vadovaujančias pareigas (generalinės direktorės, technologijų direktorės ar kitas lygiavertes pareigas), moterims priklauso ne mažiau kaip 25 proc. įmonės akcijų. Programos tikslai „Women TechEU 2“ siekia: skatinti moterų verslumą giliųjų technologijų srityje, padėti inovatyviems startuoliams plėstis ir pritraukti papildomą Europos Sąjungos finansavimą, stiprinti Europos inovacijų ekosistemas, remti naujų technologijų kūrimą ir komercializavimą. Potencialūs pareiškėjai raginami iš anksto susipažinti su paraiškų teikimo gairėmis ir nelaukti paskutinės paraiškų pateikimo dienos. Daugiau informacijos rasite čia: https://womentecheurope.eu/active-calls/ 
Plačiau
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga: Kristina Stankevičiūtė, Jūratė Černevičiūtė, Stasys Mostauskis, Liutauras Labanauskas, Marius Salynas Reflektuojant popkultūrą: teorijos ir tyrimai  Kolektyvinė monografija Ši knyga – pirmoji iš suplanuotų penkių monografijų ciklo „Popkultūra Lietuvoje“ dalių. Jos svarbiausia užduotis yra apžvelgti lietuviškame kontekste aktualią populiariosios kultūros reiškinio sampratą ir jo percepcijos pobūdį, taip suformuojant teorinį pagrindą tolimesnei popkultūros lauko analizei, kurią numatoma pateikti kitose ciklo dalyse. Bendras viso monografijų rinkinio tikslas – nubrėžti Lietuvos popkultūros lauko žemėlapį ir apžvelgti dabartinę jos situaciją, vertinant tiek istorinę raidą, tiek galimas ateities tyrimų perspektyvas. Pirmojoje dalyje pateikiamos teorinės diskusijos, nusakančios popkultūros reiškinio sampratą ir jo filosofinius, estetinius ir industrinius bruožus bei kilmės istoriją, kuri remiasi tradicine populiariosios kultūros reiškinio sąvoka kaip opozicija rimtajai arba aukštajai kultūrai. Šiuos tekstus galima apibendrintai įvardyti kaip akademinių tyrinėjimų sritį, orientuotą į teorinę popkultūros refleksiją. Leidinys skirtas kultūros studijų lauko tyrėjams, studentams ir visiems, besidomintiems kultūros lauko procesais. Elektroninė knyga  >>> * VILNIUS TECH instituciniai vartotojai el. knygas gali skaityti nemokamai prisijungę universiteto kompiuterių tinkle, o iš namų prisijungę prie universiteto  tinklo per VPN. Norint skaityti el. knygas be interneto, reikia įsidiegti IPC Reader offline programėlę ir, būnant prisijungus prie institucinio tinklo, atsisiųsti į skaityklę pageidaujamas knygas. Vėliau jas galėsite skaityti atsijungę nuo interneto. Daugiau VILNIUS TECH išleistų el. knygų rasite ebooks.vilniustech.lt
Plačiau