Stojantiesiems

Vidinė komunikacija: kodėl ji neveikia ir ką daryti, kad tai pasikeistų?

Rugpjūčio 4, 2017
Vidinė komunikacija organizacijoje tokia pat svarbi, kaip kraujo pernešamas deguonis gyvame organizme: jei jis nepasieks kurio nors organo, šis negalės tinkamai funkcionuoti.
 
„Gerai komunikacijai gali kliudyti daugelis veiksnių – netinkami darbuotojų komunikaciniai įgūdžiai, žmonių tarpusavio nepasitikėjimas, blogai pasirinkti komunikacijos kanalai, nepakankamas pačios komunikacijos ir jos svarbos supratimas, didelis kiekis informacijos ir panašūs veiksniai. Neveikiant organizacijos vidinės komunikacijos sistemai, jos darbas ir vykstantys procesai tampa sudėtingi, neefektyvūs, darbuotojams sunku apsikeisti reikalinga informacija“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų studentė Laima Urnėžaitė.
 
Savo moksliniame darbe „Organizacijos vidinės komunikacijos sistemos tobulinimas“ analizuodama tarptautinės virtualios drabužių mainų platformos UAB „Vinted“ atvejį, kartu su įmonės atstovais ji aiškinosi, kokios vidinės komunikacijos problemos dažniausiai kyla organizacijose ir išskyrė keletą didžiausių:
 
1. Informacijos perteklius
 
Keletas Lietuvos įmonių, tarp jų ir UAB „Vinted“, vykdo atviros komunikacijos (angl. open-communication) politiką, pagal kurią visa informacija, kuri yra sukuriama organizacijoje, yra pasiekiama bet kuriam jos darbuotojui.
 
Pasak L. Urnėžaitės,  atviros komunikacijos praktika turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų: „Pagal tokią politiką veikiančios įmonės darbuotojai turi galimybę susipažinti su visais organizacijos duomenimis, išskyrus asmeninius darbuotojų duomenis, ir žinoti jos finansinę situaciją, vykdomas strategijas, tikslų įgyvendinimą ir pan. Tačiau kartais tai sukelia nepatogumų: tokių įmonių darbuotojai dažnai skundžiasi per dideliu gaunamos informacijos kiekiu, o tuo metu reikalinga informacija linkusi pasimesti. Iškyla reali grėsmė, kad itin svarbi žinia liks nepastebėta, į ją bus nesureaguota“, – pabrėžia VGTU studentė.
 
Ji rekomenduoja kaip įmanoma labiau sumažinti informacijos srautus, vengti jos dubliavimo, efektyviau skirstyti reikalingą informaciją ir darbuotojams suteikti tik jų darbui reikalingus duomenis, o kitą informaciją, poreikiui esant, perduoti pateikus specialias užklausas.
 
2. Reikalingos informacijos nedokumentavimas
 
Dilema, su kuria susiduria daugelis įmonių – kaip surinkti ir išsaugoti informaciją, kuri gaunama verbalinės komunikacijos – pokalbių, susirinkimų, susitikimų – metu?
 
UAB „Vinted“ vidinės komunikacijos vadovė Marta Kuzmickaitė akcentuoja, kad nedokumentuojama svarbi informacija lengvai užsimiršta ir pasimeta. „Reikėtų po kiekvieno susitikimo ar susirinkimo atsiųsti dalyviams informaciją dėl pagrindinių susitarimų, kurie buvo priimti pokalbio metu. Į susitikimą reiktų ateiti su tikslu ir iš jo išeiti su konkrečiu sprendimu, kuriuo vėliau būtina pasidalinti su kitais“, – akcentuoja M. Kuzmickaitė.
 
3. Netinkamas vidinės komunikacijos suvokimas
 
UAB „Vinted“ vidinės komunikacijos vadovė išskiria dar vieną geros komunikacijos „priešą“ – netinkamą vidinės komunikacijos suvokimą. „Daugelis žmonių vidinę komunikaciją įsivaizduoja kaip naujienlaiškį, tam tikrus įmonės pranešimus, kuriais vadovai perduoda naujienas darbuotojams. Bet tai negali būti vienintelis informacijos šaltinis, jis nėra pakankamas. Efektyvi komunikacija turi būti abipusė. Priešingu atveju žmonės nesidalins visa reikiama informacija ir nesukurs tarpusavio ryšių“, – sako M. Kuzmickaitė.
 
 
Geros vidinės komunikacijos receptas
 
Organizacijoje, kurioje susitinka daugybė skirtingų sričių profesionalų, labai svarbu greitas ir operatyvus problemų sprendimo būdas. M. Kuzmickaitė įvardija pagrindinius uždavinius, kuriuos privaloma atlikti, kad tų problemų atsirastų kuo mažiau.
 
„Kad vidinė komunikacija veiktų kuo sėkmingiau, reikėtų užtikrinti darbuotojams galimybę rasti svarbią informaciją greitai ir paprastai. Tam gali padėti susitarimai tarp skirtingų įmonės skyrių ir darbuotojų, apibrėžiantys, kaip dažnai ir kokia informacija žmonės įsipareigoja dalintis. Čia daug lemia ir technologinės priemonės: vieni įrankiai geriau nei kiti padeda dokumentuoti informaciją, ją klasifikuoti, filtruoti, atskirti reikšmingą informaciją nuo mažareikšmės ir t.t.“, – patarimus vardija UAB „Vinted“ vidinės komunikacijos vadovė.
 
M. Kuzmickaitė pabrėžia, jog pagrindas sėkmingai vidinei komunikacijai – įmonės tikslų, procesų ir rezultatų aiškumas. „Darbuotojai turėtų visiškai suvokti ir tikėti įmonės tikslais. Taip pat – patys rasti informacijos apie procesus ir rezultatus, t. y. kaip jiems ir visai įmonei sekasi siekti tikslų. Žmonėms svarbu žinoti įmonėje vykstančius esminius dalykus bei patiems būti matomiems kitų darbuotojų“, – sako ji.

Galerija

Panašios naujienos

Dr. Virginijos Leonavičiūtės tyrimo rezultatai padės aviacijos organizacijoms pasiruošti nenumatytiems pokyčiams
Dr. Virginijos Leonavičiūtės tyrimo rezultatai padės aviacijos organizacijoms pasiruošti nenumatytiems pokyčiams
Viena didžiausių šiuolaikinės aviacijos sektoriaus užduočių – ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir gebėti jiems pasirengti. Geopolitiniai konfliktai, ekonominiai svyravimai, klimato kaitos iššūkiai, technologinė pažanga ir besikeičiantys reguliavimo reikalavimai nuolat keičia aviacijos organizacijų veiklos aplinką.  Kaip tokiomis sąlygomis priimti pagrįstus sprendimus ir užtikrinti veiklos tęstinumą, savo daktaro disertacijoje tyrė VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto Aviacijos mokymo centro direktorė dr. Virginija Leonavičiūtė. Svarbu netik reaguoti, bet ir ruoštis iš anksto.  VILNIUS TECH sėkmingai apgintoje disertacijoje „Aviacijos paslaugas teikiančių organizacijų veiklos pokyčių valdymo sprendimai“ mokslininkė nagrinėjo, kaip aviacijos organizacijos gali efektyviau valdyti pokyčius ir prisitaikyti prie neapibrėžtų išorės sąlygų. Tyrimo metu sukurtas modelis, kuris padeda įvertinti išorinės aplinkos poveikį organizacijos veiklai, modeliuoti galimus ateities scenarijus ir parinkti tinkamiausius pokyčių valdymo sprendimus. Pasak dr. V. Leonavičiūtės, šiandien aviacijos organizacijos veikia itin dinamiškoje aplinkoje, todėl vien gebėjimo reaguoti į jau įvykusius pokyčius nebepakanka. „Aviacijoje pokyčių valdymas yra glaudžiai susijęs su saugos užtikrinimu, veiklos tęstinumu ir organizacijų gebėjimu prisitaikyti prie neapibrėžtumo sąlygų. Organizacijoms svarbu ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir juos numatyti, vertinti galimas pasekmes bei priimti pagrįstus sprendimus“, – sako tyrėja. Taip pat disertacijoje buvo analizuojama, kaip įvairūs politiniai, ekonominiai, socialiniai, demografiniai ir technologiniai veiksniai veikia aviacijos sektoriaus rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad aviacijos organizacijų veikla yra glaudžiai susijusi su platesniais visuomenėje vykstančiais procesais – nuo gyventojų gerovės ir vartojimo pokyčių iki technologinės pažangos ar tarptautinės aplinkos tendencijų. Viena svarbiausių tyrimo išvadų – skirtingose situacijose organizacijoms reikalingi skirtingi pokyčių valdymo sprendimai. Nustatyta, kad nepalankiomis išorės sąlygomis daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama veiklos stabilizavimui, rizikų valdymui ir organizacijos atsparumo didinimui. Tuo tarpu palankesnėmis aplinkybėmis svarbesniais tampa organizacinės transformacijos, technologinės pažangos, lankstumo ir darbuotojų kompetencijų stiprinimo sprendimai. „Tyrimo rezultatai parodė, kad universalūs pokyčių valdymo sprendimai nėra vienodai veiksmingi visose situacijose. Jų pasirinkimas turi priklausyti nuo konkrečių aplinkybių ir išorinės aplinkos poveikio pobūdžio“, – teigia dr. V. Leonavičiūtė. Mokslininkės sukurtas modelis gali būti taikomas aviacijos paslaugas teikiančiose organizacijose kaip sisteminga priemonė sprendimams priimti neapibrėžtumo sąlygomis. Jis padeda identifikuoti svarbiausius išorinės aplinkos veiksnius, įvertinti jų poveikį veiklos rezultatams ir pasirinkti tinkamiausias pokyčių valdymo priemones. Tyrėjos teigimu, pagrindinė motyvacija atlikti šį darbą buvo siekis prisidėti prie aktualios mokslinės ir praktinės problemos sprendimo – kaip organizacijoms priimti pagrįstus sprendimus sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Dr. V. leonavičiūtė tikisi, kad tyrimo rezultatai bus naudingi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėms aviacijos organizacijoms, siekiančioms stiprinti atsparumą ir geriau pasirengti ateities iššūkiams.  
Plačiau
Geriausių dėstytojų apdovanojimų laureatai: įvertinimai, įkvepiantys bendruomenę
Geriausių dėstytojų apdovanojimų laureatai: įvertinimai, įkvepiantys bendruomenę
Kasmet universitete vykstantys Geriausių dėstytojų apdovanojimai tampa proga padėkoti akademinės bendruomenės nariams už jų indėlį į studijų kokybę, studentų ugdymą ir universiteto vertybių puoselėjimą. Praėjusiais metais mūsų fakulteto dėstytojai pelnė net tris reikšmingus apdovanojimus. Edukacinių aukštumų lyderis – prof. dr. Darius Plonis Prof. dr. Darius Plonis buvo įvertintas apdovanojimu „Edukacinių aukštumų lyderis“. Pasak profesoriaus, dėstytojo kelią paskatino doktorantūros studijos ir tuometinio Elektroninių sistemų katedros vedėjo emerito prof. habil. dr. Romano Martavičiaus kvietimas vesti laboratorinius darbus bei pratybas. „Pradėjęs vesti užsiėmimus ėmiau svarstyti, ką būtų galima pakeisti, kad jie studentams taptų įdomesni ir patrauklesni. Tai ir paskatino rinktis dėstytojo kelią“, – prisimena profesorius. Kalbėdamas apie dėstymo patirtį, jis pabrėžia, kad vienas didžiausių iššūkių yra gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų studentų poreikių, motyvacijos ir mokymosi tempo. Anot prof. dr. D. Plonio, šiandien studentai yra pragmatiškesni, orientuoti į konkrečių įgūdžių įgijimą, todėl dialogas ir aktyvus įsitraukimas studijų procese tampa ypač svarbūs.  Apdovanojimas profesoriui skirtas už nuoseklų siekį kurti šiuolaikišką, į studentą orientuotą inžinerinį ugdymą. „Šį įvertinimą sieju su siekiu sudėtingus inžinerinius dalykus studentams pateikti suprantamai ir praktiškai, teoriją siejant su realių problemų sprendimu, šiuolaikinių įrankių taikymu bei kritinio mąstymo ugdymu“, – teigia profesorius. Dėstytojas už lygias galimybes – doc. dr. Vytautas Abromavičius Apdovanojimą „Dėstytojas už lygias galimybes“ pelnęs doc. dr. Vytautas Abromavičius pabrėžia, kad dėstytojo darbas jam suteikė galimybę save realizuoti ne tik mokslo srityje, bet ir studijų organizavimo, administracinėje bei bendruomeninėje veikloje. Pasak dėstytojo, nors dirbtinio intelekto įrankiai keičia mokymosi procesą, esminis požiūris į žinių įgijimą išlieka toks pats: „yra gerų, pažangių studentų, kuriems DI įrankiai padeda lengviau įsisavinti žinias, taip pat yra ir tokių, kurie prioritetą teikia kitoms veikloms, tačiau vis tiek sėkmingai studijuoja.“ Šis įvertinimas doc. dr. V. Abromavičiui skirtas už darbą su užsienio ir specialiųjų poreikių studentais. Jo indėlis kuriant atvirą, įtraukią ir visiems prieinamą studijų aplinką yra svarbi brandžios akademinės bendruomenės dalis. Ilgametė mokymo kultūros puoselėtoja – doc. dr. Zita Savickienė „Ilgametės mokymo kultūros puoselėtojos“ vardas skirtas doc. dr. Zitai Savickienei, kurios ilgametė veikla reikšmingai prisidėjo prie studijų kokybės stiprinimo. Dėstytoja pasakoja, kad akademinis kelias prasidėjo tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI), kur dirbo inžiniere. 1990 m. padidėjus studentų skaičiui, jai buvo pasiūlyta pereiti į dėstytojo pareigas. „Dar nuo mokyklos laikų turėjau pedagogo „geną“, todėl nedvejodama sutikau“, – dalijasi docentė. Pradėjusi dėstyti ji nesitikėjo, kad šis darbas pareikalaus ne tik akademinių žinių, bet ir psichologo gebėjimų, o studentų darbų vertinimas dažnai persikels į vakarus ir savaitgalius. Kalbėdama apie studentų kartų kaitą, docentė pastebi, kad motyvuotų ir žinių siekiančių studentų buvo visais laikais, tačiau labiausiai pasikeitė bendravimo kultūra. Anot jos, šiandien studentai yra drąsesni, tačiau gyvą bendravimą vis dažniau pakeičia ekranai. „Visada buvo studentų, kuriems penketas atrodė didžiausias pasiekimas, ir tokių, kuriems net devynetas buvo per mažai. Tačiau didžiausi pokyčiai matyti bendravime: anksčiau pertraukų metu koridoriai šurmuliuodavo, o šiandien juose dažniau vyrauja tyla“ Apdovanojimas doc. dr. Z. Savickienei skirtas už ilgametį indėlį į studijų kokybės gerinimą, studijų programų tobulinimą ir edukacinių kompetencijų stiprinimą. Prie šio įvertinimo prisidėjo ir aktyvi veikla fakulteto bei universiteto bendruomenėje, taip pat studentų įvertinimas. Kviečiame dalyvauti šių metų apdovanojimuose Sveikiname praėjusių metų laureatus ir dėkojame jiems už jų profesionalumą, atsidavimą bei įkvepiantį darbą su studentais. Primename, kad šių metų Geriausių dėstytojų apdovanojimai vyks birželio 5 d., 12 val., Centrinių rūmų (S1) 6 a. hole. Kviečiame universiteto bendruomenę dalyvauti renginyje ir kartu pasidžiaugti dėstytojais, kurių darbas kasdien prisideda prie studijų kokybės ir akademinės kultūros stiprinimo.
Plačiau