Stojantiesiems

Vieninga VILNIUS TECH konferencijų organizavimo platforma – efektyvesnis mokslo renginių valdymas, mokslinių pranešimų sklaida bei išsaugojimas

Gruodžio 15, 2025

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) nuosekliai stiprina savo, kaip atviro, pažangaus ir tarptautinėje akademinėje erdvėje matomo universiteto pozicijas. Viena iš svarbiausių mokslinės komunikacijos veiklos krypčių –  konferencijų organizavimas, siekiant skatinti mokslo pažangą, dalytis naujausiais tyrimų rezultatais ir plėtoti bendradarbiavimą tarp įvairių šalių mokslininkų ir studentų. Konferencijos suteikia galimybę pristatyti idėjas platesnei auditorijai, diskutuoti aktualiais klausimais ir kurti tvarius akademinius ryšius. Be nacionalinių ir tarptautinių konferencijų, VILNIUS TECH aktyviai organizuoja konferencijas jauniesiems mokslininkams, taip skatinant jų įsitraukimą į inovacijų kūrimą ir akademinės bendruomenės stiprinimą. Universiteto mokslinės konferencijos yra viena iš veiksmingiausių priemonių įtraukti studentus į jaunųjų mokslininkų bendruomenę.
 
VILNIUS TECH Bibliotekos specialistų komanda, siekiant tobulinti universiteto mokslinių konferencijų organizavimo ir komunikacijos procesus, pasitelkusi universiteto Mokslo direkcijos  darbuotojų ilgametę patirtį administruojant universiteto mokslinių konferencijų organizavimo procesus, inicijavo ir įdiegė centralizuotą VILNIUS TECH konferencijų organizavimo platformą – conferences.vilniustech.lt. Naujai įdiegtos platformos funkcionalumai suteikia reikšmingų privalumų tiek organizatoriams, tiek konferencijų pranešėjams, užtikrinant sklandų renginio organizavimą, informacijos sklaidą ir kokybišką duomenų valdymą. 

Konferencijų organizatoriams ši platforma leidžia centralizuotai administruoti skirtingų fakultetų konferencijas, pranešėjų registracijos formas ir sąrašus, programų planus. Automatizuoti procesai supaprastina pranešimų pateikimą, recenzavimą, leidžia gauti patvirtinimus, sekti programos pokyčius ir pasiekti visą reikalingą informaciją vienoje vietoje. Konferencijų dalyviams platforma suteikia patogų būdą atrasti aktualias konferencijas pagal temas, fakultetus ar datas. Tokiu būdu ši platforma užtikrina patogų, aiškų ir skaidrų dalyvavimo konferencijose procesą tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams.

Svarbi šios sistemos dalis – leidybiniai procesai, kuriuos koordinuoja leidybos funkcijas vykdantys VILNIUS TECH Bibliotekos skyriai. Darbuotojai užtikrina, kad konferencijų straipsnių rinkiniai atitiktų tarptautinius akademinės leidybos standartus, būtų tinkamai parengti, redaguoti ir viešai prieinami. Visų VILNIUS TECH konferencijų medžiaga talpinama universiteto institucinėje talpykloje etalpykla.vilniustech.lt, palaikančioje Atvirosios prieigos principus. Tai garantuoja ilgalaikį pranešimų archyvavimą ir nepertraukiamą prieigą prie mokslo rezultatų skaitmeninėje erdvėje.

Naujoji VILNIUS TECH konferencijų platforma – tai reikšmingas žingsnis kuriant integralią, atvirą ir inovacijomis grįstą universiteto mokslo bei studijų ekosistemą, kurioje technologiniai sprendimai skatina bendradarbiavimą ir užtikrina atvirą bei tvarią mokslo informacijos sklaidą.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau