Tarptautinė akademinė muzikos partnerystė: Vilniaus ir Berlyno kolektyvų koncertas

VILNIUS TECH vyko moksleivių projektinių darbų pristatymo konferencija „Kurkime ateitį kartu su VILNIUS TECH ’26“, subūrusi jaunuosius tyrėjus, kūrėjus ir inovatorius iš visos Lietuvos. Visus metus beveik 60 moksleivių komandose arba po vieną atliko įvairius tyrimus, analizes, gilino žinias įvairiose mokslo srityse, ugdė gebėjimus praktiškai spręsti aktualias problemas bei lavino kūrybiškumą. Jaunieji mokslininkai projektus pristatė keturiose kryptyse – gamtos mokslų, inžinerijos, matematikos ir socialinių mokslų bei technologijų, menų ir kūrybos. Darbuose atsiskleidė platus temų spektras – nuo technologinių sprendimų ir aplinkosauginių tyrimų iki kūrybinių interpretacijų bei biologinių eksperimentų. Projektus vertino komisija, kurią sudarė Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Fizikos katedros vedėja doc. dr. Milda Pečiulienė, Elektronikos fakulteto (EF) studijų prodekanas, Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros doc. dr. Martynas Šapurov, Plėtros projektų skyriaus vedėjas, Verslo vadybos fakulteto (VVF) Finansų inžinerijos katedros asistentas dr. Grigorij Žilinskij bei FMF Grafinių sistemų katedros docentė doc. dr. Ingrida Leščauskienė. Projektuose – praktiniai sprendimai, sudėtingi tyrimai ir išradimai  Technologijų, menų ir kūrybos kryptyje pristatyti projektai nagrinėjo itin skirtingas temas: vieni mokiniai analizavo biomimikrijos pritaikymą hipergarsinio orlaivio fiuzeliažo konstrukcijoje, kiti tyrinėjo matematikos ir muzikos sąsajas ar kūrė matematinius fraktalus. Tarp darbų buvo ir istorinių fotografijų atkūrimo, šachmatų figūrų maketavimo bei aplinkos tematikos projektų. Kūrybiškumu išsiskyrė ir komisijos geriausiu šioje srityje pripažintas projektas projektas „Ateities anatomija šešėliuose“, kuriame Vilniaus Žemynos gimnazijos mokiniai meninėmis priemonėmis interpretavo žmogaus ir technologijų santykį ateityje. Inžinerijos kryptyje mokiniai ieškojo praktinių technologinių sprendimų ir pristatė atliktus tyrimus. Vieni konstravo aplinkos akustinės taršos matavimo įrenginį, kiti analizavo atominio laikrodžio reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Taip pat pristatytas išmanus spintelės užraktas bei laboratorinis mini šaldytuvas. Šioje kategorijoje geriausiai įvertintas Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos moksleivių sukurtas projektas „Gėrimų dozatorius“. Matematikos ir socialinių mokslų kryptyje moksleiviai gilinosi į finansinio raštingumo bei geometrijos temas. Šioje srityje daugiausia komisijos balsų sulaukė Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleivės projektas „Matematinis požiūris į skolinimąsi“, kuriame analizuoti skolinimosi principai ir jų poveikis finansiniams sprendimams.  Gamtos mokslų kryptyje dominavo eksperimentiniai ir aplinkosauginiai tyrimai. Mokiniai tyrė maisto produktų cukraus kiekį, vandens rūgštingumą bei nitratų koncentraciją daržovėse, taip pat fermentų aktyvumą, gilinosi į tekstilės atliekų tvarkymą, drabužių termoizoliacines savybes ir vandens druskingumo įtaką augalams. Šioje kategorijoje laimėjo Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos moksleiviai, atlikę akustinės aplinkos kartografavimą. Specialų dėstytojų komisijos prizą pelnė Vilniaus Užupio gimnazijos moksleivės projektas „Drugelio metamorfozės“. „MERGINOS TECH“ atstovės pasirinkimu tapo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokinės projektas „Natūralaus ir sintetinio plauko makiažo šepetėlių įtaka bakterijų kolonijų kiekiui“, o „Ateities inžinerijos“ atstovas specialų prizą skyrė Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos moksleivio projektui „Išmanus spintelės užraktas“.

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Statybos rangos sutarčių sąlygų ir kainodaros parinkimo daugiakriteris modelis“, kurią parengė doktorantas Arvydas Vilkonis. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – prof. dr. Jurgita Antuchevičienė. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 12 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje nagrinėjama statybos rangos sutarčių sąlygų, sutarčių tipo ir kainodaros derinio parinkimo problematika. Pagrindinis tyrimo objektas – statybos rangos sutarčių ir kainodaros valdymas. Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti daugiakriterį vertinimo modelį, skirtą statybos rangos sutarčių sąlygoms ir kainodarai parinkti, taikant kombinuotus sprendimų priėmimo metodus. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimo objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos autoriaus disertacijos tema paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje pateikta naujausių mokslinių tyrimų analitinė apžvalga, siekiama apibrėžti statybos rangos sutarčių tipo ir kainodaros valstybinį teisinį reguliavimą, išskirti pagrindines statybos rangos sutarčių tipo ir statybos rangos darbų kainodaros parinkimo suinteresuotąsias grupes. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikti apibendrinti duomenys apie statybos rangos sutarčių sąlygų parinkimą, su jomis susijusios statybos projekto įgyvendinimo rizikos ir jų įtaka statybos darbams. Pasiūlytas teorinis modelis statybos rangos sutarčių bendrosioms ir specialiosioms sąlygoms parinkti, taikant kombinuotus daugiakriterius sprendimų priėmimo metodus. Taip pat pasiūlyti statybos rangos sutarčių kainodaros ir sutarčių tipo parinkimo bei statybos rangos sutarčių kainos perskaičiavimo pagal statybos sąnaudų kainų indeksą matematiniai algoritmai. Trečiajame skyriuje pateiktas siūlomo modelio taikymas statybos rangos sutarčių sąlygoms parinkti, taip pat automatizuoto statybos rangos sutarčių tipo ir kainodaros derinio parinkimo ir statybos rangos sutarčių kainos perskaičiavimo pagal statybos sąnaudų kainų indeksą matematinių algoritmų pritaikymas realaus projekto pavyzdžiu. Disertacijos tema paskelbti 7 moksliniai straipsniai: du – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Web of Science duomenų bazę, turinčiuose citavimo rodiklį, trys – kituose recenzuojamuose mokslo žurnaluose, du – tarptautinių konferencijų straipsnių rinkiniuose. Disertacijos tema perskaityti keturi pranešimai Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, darbo rezultatai pristatyti seminare Balstogės technologijos universitete. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.