Stojantiesiems

VILNIUS TECH 2020 metų veikla apibendrinta rektorius metinėje ataskaitoje

Kovo 30, 2021

Nuotoliniu būdu vykusiuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Senato ir Tarybos posėdžiuose rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas pristatė 2020 metų ataskaitą, aptarė esminius įvykius bei apžvelgė svarbiausius universiteto veiklos rezultatus.

Ataskaitoje rektorius akcentavo, kad 2020 m. visos universiteto bendruomenės darbas buvo sutelktas į kvalifikuotų, konkurencingų specialistų rengimą, tarptautinio lygio mokslinių tyrimų vykdymą, inovacijų plėtrą prisidedant prie darnaus šalies ir regiono vystymosi. 

Vienas iš reikšmingų 2020 m. įvykių – rudenį Vilniaus Gedimino technikos universitetas atsinaujino pozicionuodamas save kaip VILNIUS TECH. Šis naujas trumpinys atspindi atvirą, stiprų ir tarptautišką universitetą, kurio šerdis yra technologijos, akcentuoja įvairialypę ir įvairiakryptę jo studijų veiklą, mokslinius tyrimus ir įtaką visuomenei, remiantis šiuolaikinėmis technologijomis, apimančiomis visas sritis nuo inžinerijos iki menų.

2020 m. VILNIUS TECH studijų srities prioritetai dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos buvo susiję su studijų vykdymu nuotoliniu būdu. Toks pokytis paskatino organizuoti intensyvius mokymus bei individualias konsultacijas darbuotojams. Šį įgyta bei patobulinta patirtis leis ir ateityje didesnę dalį studijų proceso įgyvendinti taikant lanksčius studijų metodus. 

Daug dėmesio skirta ir studentų mokymams, konsultavimui, buvo orientuotasi į studijų infrastruktūros gerinimą, techninę pagalbą studijų proceso organizavimui, studentų psichinei ir emocinei sveikatai, pasitikėjimo kultūros ugdymui.

Praėjusiais metais studijos buvo vykdomos 8 studijų krypčių grupėse, iš viso siūlytos 106 studijų programos: 50 pirmosios pakopos, 53 antrosios pakopos ir 3 vientisųjų studijų programos.

Rektorius akcentavo, kad stojančiųjų priėmimo skaičiai rodo stabilią lyderiaujančią VILNIUS TECH poziciją tarp šalies universitetų.

Nors keliami stojimo reikalavimai, mažėjantis abiturientų skaičius, sudėtinga epidemiologinė situacija ir perėjimas prie nuotolinio mokymosi visame švietimo sektoriuje lėmė bendrą stojančiųjų skaičiaus sumažėjimą, 2020 m. studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete pasirinko 2209 studentai, iš jų pirmos pakopos studijas – 1346, antros – 686 studentai, išlyginamąsias ir papildomas – 177 studentai, kolegijų absolventai. Iš į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimtų 1346 studentų, 1173 buvo priimti į valstybės finansuojamas vietas, o tai yra 66 studentais daugiau nei 2019 metais. 

Studijos VILNIUS TECH patrauklios ne tik studentams iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. 2020 m. VILNIUS TECH vykdė 39 laipsnį suteikiančias studijų programas anglų kalba. Anglų kalba dėstomų studijų programų skaičius sudarė 36 proc. visų VILNIUS TECH studijų programų. 

2020 m. mainų ir laipsnio siekiantys studentai iš užsienio sudarė 12,7 proc. visų VILNIUS TECH studentų. Tarp atvykusių mainų programų dalyvių dominavo studentai iš Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Turkijos aukštųjų mokyklų. Svarbu, kad, prasidėjus COVID-19 pandemijai, 2020 m. pavasario semestre daugiau nei 90 proc. atvykusių mainų studentų liko tęsti studijas VILNIUS TECH bei daugiau nei 80 proc. išvykusių universiteto studentų liko studijuoti užsienyje. Tokiu būdu studentų mobilumo apimtys atitiko numatytąsias.

2020 m. pabaigoje universiteto doktorantūroje studijavo 186 doktorantai. Daugiausia doktorantų – 151, t. y. net 81 proc., studijavo technologijos mokslus. Nuosekliai auga doktorantų, atvykusių iš užsienio mokslo laipsniui įgyti, dalis ir šiuo metu ji sudaro daugiau nei 15 proc.

Rektorius akcentavo svarbiausius 2020 m. mokslo srities pasiekimus, tarp kurių – straipsnių, referuojamose užsienio žurnaluose bei „Web of science“ duomenų bazėje ir turinčiuose citavimo indeksą, skaičiaus didėjimas, taip pat gerėjantis įsitraukimas į projektinę veiklą, augantis Lietuvos mokslo tarybos mokslo pasiekimų įvertinimas ir, lyginant su kitais Lietuvos universitetais, itin sėkmingai vykdoma patentinė veikla.

VILNIUS TECH aukštojo mokslo institucijų (AMI) partnerių tinklas šiuo metu apima didelę Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos ir Australijos dalį. 2020 m. remdamasis dvišalio bendradarbiavimo sutartimis ir Erasmus+ tarpinstituciniais susitarimais, universitetas bendradarbiavo su 480 aukštojo mokslo institucijų 64 pasaulio šalyse, iš jų 360 – AMI Europos Sąjungoje, 120 – už ES ribų.

Bendras organizacijų, su kuriomis universitetą sieja plačios aprėpties mokslo ir studijų bendradarbiavimą apimančios sutartys, skaičius 2020 m. siekė 386, o pagal tikslinius susitarimus dėl mokslo užsakomųjų darbų, studentų praktikų ir baigiamųjų darbų universitetas bendradarbiavo su daugiau nei 700 įvairių įmonių ir organizacijų.

Geri mokslo ir poveikio regionui veiklos rezultatai vertinami įvairių nacionalinių ir tarptautinių reitingų organizatorių. 2020 m. viename iš svarbiausių pasaulio aukštųjų mokyklų reitinge „QS World University Rankings“ VILNIUS TECH užėmė 651–700 vietą tarp visų pasaulio universitetų. „QS World University Rankings by Subject“ reitinge VILNIUS TECH išlaiko geriausias pozicijas architektūros bei statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų kryptyse – 101–150 vietą pasaulyje. Kitose srityse universitetas taip pat užima aukštas pozicijas ir toliau kelia ambicingus tikslus.

Ataskaitoje taip pat kalbama apie aktyviai veikiančius meno kolektyvus bei jų pasiekimus, aptarti vykdomi moksliniai ir taikomieji tyrimai. Apibendrinami ištekliai ir administravimas, universiteto infrastruktūra, personalo struktūra, apžvelgti su ekonomika ir finansų valdymu susiję klausimai.
 

Visą 2020 m. VILNIUS TECH veiklos ataskaitą galima rasti čia.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga: Kristina Stankevičiūtė, Jūratė Černevičiūtė, Stasys Mostauskis, Liutauras Labanauskas, Marius Salynas Reflektuojant popkultūrą: teorijos ir tyrimai  Kolektyvinė monografija Ši knyga – pirmoji iš suplanuotų penkių monografijų ciklo „Popkultūra Lietuvoje“ dalių. Jos svarbiausia užduotis yra apžvelgti lietuviškame kontekste aktualią populiariosios kultūros reiškinio sampratą ir jo percepcijos pobūdį, taip suformuojant teorinį pagrindą tolimesnei popkultūros lauko analizei, kurią numatoma pateikti kitose ciklo dalyse. Bendras viso monografijų rinkinio tikslas – nubrėžti Lietuvos popkultūros lauko žemėlapį ir apžvelgti dabartinę jos situaciją, vertinant tiek istorinę raidą, tiek galimas ateities tyrimų perspektyvas. Pirmojoje dalyje pateikiamos teorinės diskusijos, nusakančios popkultūros reiškinio sampratą ir jo filosofinius, estetinius ir industrinius bruožus bei kilmės istoriją, kuri remiasi tradicine populiariosios kultūros reiškinio sąvoka kaip opozicija rimtajai arba aukštajai kultūrai. Šiuos tekstus galima apibendrintai įvardyti kaip akademinių tyrinėjimų sritį, orientuotą į teorinę popkultūros refleksiją. Leidinys skirtas kultūros studijų lauko tyrėjams, studentams ir visiems, besidomintiems kultūros lauko procesais. Elektroninė knyga  >>> * VILNIUS TECH instituciniai vartotojai el. knygas gali skaityti nemokamai prisijungę universiteto kompiuterių tinkle, o iš namų prisijungę prie universiteto  tinklo per VPN. Norint skaityti el. knygas be interneto, reikia įsidiegti IPC Reader offline programėlę ir, būnant prisijungus prie institucinio tinklo, atsisiųsti į skaityklę pageidaujamas knygas. Vėliau jas galėsite skaityti atsijungę nuo interneto. Daugiau VILNIUS TECH išleistų el. knygų rasite ebooks.vilniustech.lt
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Maisto nuostolių ir atliekų vertinimo maisto tiekimo grandinėje sistema: lietuvos atvejis“ („A framework for assessing food loss and waste along the food supply chain: the case of Lithuania“), kurią parengė doktorantė Ovidija Eičaitė. Disertacija rengta 2025–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – dr. Tomas Baležentis. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 11 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Maisto nuotoliai ir atliekos yra pasaulinė problema. Prarandant ir iššvaistant maistą, neefektyviai panaudojami ištekliai, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir finansiniai nuostoliai visoje maisto tiekimo grandinėje, taip pat ribojamos pastangos siekti maisto pakankamo užtikrinimo. Jungtinės Tautos yra nustačiusios Darnaus vystymosi tikslą 12.3, kuriuo iki 2030 m. siekiama per pusę sumažinti pasaulinį maisto švaistymą mažmeniniu ir vartotojų lygmeniu ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas išsamus maisto nuostolių ir atliekų įvertinimas ir sistemingas duomenų rinkimas visuose maisto tiekimo grandinės etapuose. Šioje disertacijoje parengta ir pritaikyta maisto nuostolių ir atliekų vertinimo pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose sistema. Vertinimo sistemoje aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma maisto nuostoliais ir atliekomis, nustatyta vertinimo apimtis ir pateikta metodika jiems kiekybiškai įvertinti ir analizuoti, pagrįsta pirminių duomenų rinkimu, naudojant anketines apklausas pirminėje gamyboje, maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje bei maisto atliekų dienoraščius namų ūkiuose. Taikant parengtą vertinimo sistemą, pirmą kartą gauti išsamūs maisto nuostolių ir atliekų įverčiai Lietuvos žemės ūkyje, maisto pramonėje ir namų ūkiuose bei tikslesni nei anksčiau nustatyti maisto atliekų įverčiai mažmeninėje prekyboje. Rezultatai rodo, kad maisto nuostolių įverčiai pirminėje gamyboje labai skiriasi priklausomai nuo produktų – nuo mažiau kaip 1 proc. pienui iki 20,1 proc. burokėliams. Augalininkystėje nuostoliai daugiausia susidaro dėl aplinkos veiksnių ir griežtų vartotojų ar pirkėjų reikalavimų, o gyvulininkystėje gyvūnų dažniausiai netenkama dėl ligų. Maisto pramonėje kasmet prarandama 10,9 tūkst. tonų tinkamo žmonėms vartoti maisto, arba 4 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl problemų, susijusių su perdirbimo operacijomis, ir produktų neatitikties komerciniams standartams. Mažmeninėje prekyboje kasmet susidaro 36,4 tūkst. tonų maisto atliekų, arba 13 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl maisto pasibaigusio galiojimo termino ir sugedimo. Namų ūkiuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 74,5 kg valgomo maisto atliekų, ir pagrindinės maisto švaistymo priežastys – maisto sugedimas ir per didelis paruošto bei patiekto maisto kiekis. Šiame tyrime gauti maisto nuostolių ir atliekų įverčiai pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose nustato atskaitos tašką, taip sudarant galimybes stebėti pokyčius ir atlikti tikslesnius ir labiau palyginamus vertinimus, laikui bėgant. Be to, šie įverčiai suteikia empirinį pagrindą, rengiant ir vertinant priemones, skirtas maisto nuostoliams ir atliekoms mažinti. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau