Spalio viduryje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) akademinis choras „Gabija“ vyko į Lazdijų rajoną dalyvauti XI Česlovo Sasnausko chorų festivalyje.
XI Česlovo Sasnausko chorų festivalis, vykstantis kas treji metai, šiemet buvo organizuojamas Šeštokuose, Lazdijuose, Seirijuose ir Kučiūnuose. Deja, dėl COVID-19 viruso sekmadienį turėję vykti koncertai buvo atšaukti. „Gabija“ koncertavo Kučiūnų Laisvalaikio salėje, kuri nustebino puikia akustika.
„Gabijos“ koncertas prasidėjo Juozo Naujalio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Ant kalno karklai“. Koncerte buvo galima išgirsti kūrinių iš neįvykusios 2020 metų moksleivių Dainų šventės, skambėjo ir nauji kūriniai, kurie dar tik bus 2024 metų Dainų šventėje. Koncertą vainikavo Felikso Viskanto ir Stasio Žlibino „Ežerėliai“, kuriuos dainuoti prisijungė ir 2 buvusios šio nuostabaus choro dainininkės, atvykusios specialiai į šį koncertą iš Vilniaus. Kaip visuomet „Gabija“ praskaidrino klausytojams šeštadienio vakarą, padovanodama įvairią, nenuobodžią, pakilėjančią virš kasdienybės muziką.
Į Lazdijus atvykusius choristus Nepriklausomybės aikštėje pasitiko entuziastinga istorijos mokytoja Audronė Pileckienė. Ji parodė ligi tol negirdėtą Rokadinį kelią, gražią Neobaroko architektūros 19-o amžiaus bažnyčią, nuo 16-o amžiaus stovintį medinį dvarą, senuosius laikus menantį Dumblio parką. Galinių kaime A. Pileckienė aprodė dar vieną įdomų, apleistą pasieniečių užkardos pastatą, vertą kino režisierių dėmesio. Choras įsiamžino prie Galadusio ežero, kuris ypatingas tuo, jog dalis jo yra Lietuvos Respublikoje, o kita dalis – jau Lenkijoje. Važiuojant link pasienio gabijiečiai pamatė „Geležinės uždangos“ likučius ir galiausiai pasiekė Lietuvos muitinę – tolimiausią pietinį šalies tašką.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinis choras „Gabija“ buvo įkurtas 1964 metais, jam vadovavo iškilus to meto chorvedys Klemensas Griauzdė. Vėliau 20 metų chorui vadovavo kitas žymus choro dirigentas, kompozitorius ir pedagogas Feliksas Viskantas. Dabartinė choro vadovė -– jo dukra Rasa Viskantaitė, ugdanti chorą jau beveik 25 metus. Tai buvo paskutinis jos koncertas su choru „Gabija“. Rasa Viskantaitė priima į chorą visus, siekiančius tobulėti. Ji yra labai atsidavusi muzikai ir sugeba sujungti mėgstančius dainuoti studentus į vieną darnią garsų šeimą.
Tekstą parengė Aušra Andrijauskaitė
Galerija
