Stojantiesiems

VILNIUS TECH alumnė Gintarė Norkūnaitė: „Urbanistikos žavesį atskleidžia jos dinamiškumas“ 

Kovo 12, 2025
Urbanistika yra esminė kasdienio gyvenimo dalis, formuojanti ne tik fizinę aplinką, bet ir veikianti kultūrą, visuomenę ir mūsų sveikatą. Gerai suprojektuoti pastatai ir viešosios erdvės pagerina žmonių gyvenimo kokybę, stiprina socialinius ryšius ir užtikrina saugumą. Tai paliudyti gali ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnė Gintarė Norkūnaitė, šiuo metu dirbanti Olandijoje veikiančioje „PosadMaxwan“ urbanistikos įmonėje, einanti projekto vadovės ir vadovaujančiosios urbanistės pareigas. 
 
„PosadMaxwan“ dirbu jau daugiau nei 8-erius metus. Per šį laiką teko dirbti prie įvairių tipų projektų: pradedant nuo nacionalinio ir regioninio masto vystymo vizijų, miesto erdvinių planų, kvartalo vystymo bendrųjų planų, baigiant viešųjų erdvių dizaino projektais. Laikui bėgant supratau, jog man labiausiai patinka dirbti prie bendrųjų planų. Būtent šiuose projektuose miesto ambicijoms ir įvairioms urbanistinėms sistemoms – transporto, ekologijos, vandens, dirvožemio, požeminių tinklų, programos, viešųjų erdvių struktūros, socialinių tinklų – suteikiama konkreti erdvinė išraiška. Patirtis viešųjų erdvių dizaino srityje padeda detalizuoti šiuos planus bei iš anksto išspręsti tolesniuose projekto etapuose dažnai kylančius iššūkius“, – pasakoja VILNIUS TECH alumnė.  
 
Įgyvendindama projektus G. Norkūnaitė didelį dėmesį skiria sveikos aplinkos kūrimui. Miestui, kuris turi švarų orą, vandenį, maistą, kuriame malonu leisti laiką net ir karštą vasaros dieną, viskas pasiekiama iki 15 min. trunkančios kelionės atstumu. Miestui, kuris yra tinkama vieta gyventi ir jaunam, ir senam. Projektuojant tokį miestą didelis dėmesys skiriamas žaliosioms miesto struktūroms, viešosioms erdvėmis, kurių tvarus dizainas prasideda nuo žemės ir vandens sistemų suvokimo.  
 
„Džiaugiuosi, kad mano darbas – dinamiškas, kiekviena diena jame skirtinga. Kartu su kolegomis dalyvaujame projektavimo sesijose, kurių metu vystome urbanistinius konceptus ir planus. Kiekvienas narys, net ir pats jauniausias, skatinamas prisidėti, siūlyti inovatyvias idėjas. Tiesa, dažnai vykstu ir į susitikimus su klientais, partneriais bei organizuoju įvairias dirbtuves“, – apie darbą pasakoja alumnė.  
 
Projekto vadove „PosadMaxwan“ dirbanti G. Norkūnaitė džiaugiasi, kad ir baigusi studijas gali tęsti bendradarbiavimą su VILNIUS TECH. Ji pasakoja, kad kartu su Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros atstovais organizavo modulį, leidžiantį studentams įgyti užsienio patirties. Projekto vieta buvo pasirinkti Olandijoje vystomi stoties rajonai – Groningeno ir Sloterdijk stotys. Dėl tankėjančių miestų ir didėjančių keleivių srautų stoties rajonai išgyvena renesansą.  
 
„Stoties teritorijų plėtra atlieka svarbų vaidmenį formuojant tvarią ir gyvybingą miesto aplinką. Miestai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip būsto trūkumas, poreikis kurti tvarią gyvenamąją aplinką, poveikio aplinkai mažinimas, biologinės įvairovės stiprinimas, sveikas miestas visiems. Stoties rajonai – ideali vieta tankinti miestą. Stoties pasiekiamumas pėsčiomis suteikia galimybę naudotis viešuoju transportu, mažina automobilių srautus ir kartu transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. Naujos funkcijos stoties teritorijose padeda užtikrinti stoties rajonų saugumą ir šių funkcijų pasiekiamumą skirtingoms žmonių grupėms. Stoties teritorijų atnaujinimas – tai galimybė pagerinti pačią stoties mazgo infrastruktūrą, sklandžiai integruojant traukinių, autobusų, dviračių ir pėsčiųjų judėjimą, taip pat pašalinti transporto infrastruktūros sukurtus barjerus“, – apie bendradarbiavimą su VILNIUS TECH pasakoja G. Norkūnaitė. 
 
Ne ką mažiau svarbi modulio dalis buvo kelionė ir į Olandiją, projekto  vietų lankymas, susitikimas su savivaldybe, pavyzdinių projektų apžiūra ir kt.  

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Technologinėmis atliekomis modifikuoto betono atsparumas užšaldymo ir atšildymo ciklams bei šarminei korozijai“, kurią parengė doktorantas Edvinas Pocius. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – prof. dr. Džigita Nagrockienė. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 8 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Darbe tiriamas betonas, modifikuotas stiklo apdirbimo atliekomis, betono šlamu ir kristalizuojančiu priedu. Tikslas – sukurti šalčiui ir šarminei korozijai atsparų betoną, dalį cemento keičiant stiklo atliekomis, o smėlį – betono šlamu. Parinkus rekomenduojamus technologinių atliekų kiekius, siekiama užtikrinti pagrindinias betono savybes, išlaikant betono atsparumą šalčiui ir šarminei korozijai. Darbe sprendžiami uždaviniai apima stiklo apdirbimo atliekų ir betono šlamo tyrimus, vertinant jų poveikį cemento akmens savybėms. Nustačius rekomenduojamus atliekų kiekius, tiriamos modifikuoto betono fizikinės ir mechaninės savybės, ypatingą dėmesį skiriant atsparumui šalčiui ir šarminei korozijai. Šia tyrimų seka siekiama pagrįsti naujai sukurtos medžiagos pagrindines savybes, atsparumą šalčiui ir šarminei korozijai. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, literatūros šaltinių sąrašas, autoriaus mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašas ir santrauka anglų kalba. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose, disertacijos struktūra. Pirmame skyriuje aptariamos aktyvios mineralinės medžiagos, jų susidarymas ir panaudojimas betono gamyboje. Aptariamas betono šlamo bei stiklo atliekų susidarymas ir jų naudojimo poveikis betono fizikinėms, mechaninėms savybėms, ilgaamžiškumui. Taip pat aprašomas modifikuotų atliekomis betonų ilgaamžiškumas, CO2 emisijos vertinimas. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikiamos tyrimo metu naudotos medžiagos, aprašomos jų savybės ir susidarymas. Pateikiama tyrimo metodika ir įranga, kuri buvo pasirinkta ištirti betono fizikines, mechanines savybes, medžiagų struktūrą, apskaičiuoti poveikį aplinkai. Trečiajame skyriuje pagrindžiami rekomenduojami stiklo atliekų ir betono šlamo kiekiai. Analizuojamas jų individualus ir kompleksinis poveikis cementinių kompozitų reologijai, mikrostruktūrai, mechaninėms savybėms, ilgaamžiškumui. Nustatytas stiklo atliekų tinkamumas cemento keitimui, o sauso šlamo – smulkiajam užpildui. Atliktas sukurto betono poveikio aplinkai vertinimas. Disertacijos tema publikuoti 5 moksliniai straipsniai: Web of Science duomenų bazės Science Citation Index Expanded referuojamuose leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Studente, nepamiršk atsiimti savo kompetencijų aplanko!
Studente, nepamiršk atsiimti savo kompetencijų aplanko!
Studente, Primename, jog kartu su universiteto baigimo diplomu gali gauti ir spausdintą KOMPETENCIJŲ APLANKĄ. Tai universiteto patvirtintas dokumentas, pripažįstantis Tavo gebėjimus ir kompetencijas, įgytas veiklose už kurias išduodami VILNIUS TECH skaitmeniniai ženkliukai. Visą VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų įvairovę gali pamatyti čia: https://www.badgecraft.eu/en/organisations/16808.  Jei turi bent 3 ženkliukus ir VILNIUS TECH ženkliukų sistemoje esi užsiregistravęs savo pilnu vardu ir pavarde**, iki 2026 birželio 11 d. (imtinai) užpildyk  KOMPETENCIJŲ APLANKO GAVIMO FORMA (2026) – Fill out form Spausdintą ir fakulteto pasirašytą kompetencijų aplanką gausi kartu su universiteto baigimo diplomu. Į el. paštą gausi ir skaitmeninę jo versiją .pdf formatu. DAR NETURI 3 ŽENKLIUKŲ? Nieko tokio! Daugelis jų gali būti išduodami „už praeitį“. Tau tereikia prisijungti prie VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistemos, inventorizuoti savo įvykdytas veiklas, pateikti įrodymus ir sulaukti jų patvirtinimo. Reikia konkretesnio plano? Eik į https://www.badgecraft.eu/en/organisations/16808 Pasirink sritį, kurioje buvai aktyvus; Pasitikrink, kuriuos skaitmeninius ženkliukus galėtum gauti; Jei tokių radai, prisijunk prie savo paskyros (arba susikurk ją); Atlik užduotis, susietas su norimais gauti ženkliukais*; Sulauk, kol programų administratoriai patvirtins (arba atmes) Tavo pateiktus įrodymus; Džiaukis gautais ženkliukais ir pasitikrink, ar gali gauti jų dar daugiau kitose ženkliukų programose; Susirink visus tau priklausančius VILNIUS TECH skaitmeninius ženkliukus. * Jei matai mygtuką „Pradėti misiją“, pateik reikiamus įrodymus, palauk patvirtinimo, ir naujas ženkliukas atsiras Tavo piniginėje! Jei mygtuko „Pradėti misiją“ nėra, atsakyk į šį laišką ir surašyk visus ženkliukus (su jų nuorodomis), kuriuos turėtum gauti. Pridėk trumpą aprašymą (1–2 sakinius), nurodydamas kelintais metais atlikai veiklą ir kas tai buvo per veikla. Programų vadovai patikrins Tavo pateiktus įrodymus ir, jei jie bus patvirtinti, išduos ženkliuką. ** Norėdamas/-a gauti kompetencijų aplanką savo ženkliukų piniginėje turi turėti bent 3 VILNIUS TECH skaitmeninius ženkliukus, o https://badgecraft.eu platformoje arba BadgeWallet programėlėje būti prisiregistravęs savo pilnu vardu ir pavarde užrašytais lietuviškais rašmenimis. Jeigu ženkliukus rinkai prisiregistravęs kitu el. paštu, nustatymuose būtinai papildomai pridėk VILNIUS TECH el. paštą.    Daugiau informacijos apie VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistemą rasi: https://vilniustech.lt/studijos/vilnius-tech-skaitmeniniai-zenkliukai/. Jei turi klausimų ar reikia pagalbos, nedvejok ir klausk, atsakant į šį laišką el. paštu badge@vilniustech.lt VILNIUS TECH Skaitmeninių ženkliukų komanda  
Plačiau