Stojantiesiems

VILNIUS TECH darbuotojams – ypatinga darbdavio dovana ir kvietimas atrasti laiko sau

Sausio 30, 2025
VILNIUS TECH pristato naują naudų programą darbuotojams, kviesdamas atrasti laiko sau – nuo šiol dirbantieji universitete galės pasinaudoti gausybe pasiūlymų su dosniomis nuolaidomis, kurias ras MELP programėlėje, o priklausomai nuo stažo ir etato dydžio – ir  iki 200 eurų dovana. Darbuotojai programėlėje galės patys pasirinkti, kaip ir kam juos išleisti – sveikatai, pramogoms ar kasdienėms reikmėms. 
 
„Mūsų universiteto darbuotojų naudų medis dar paaugo – papildomas sveikatos dienas, nemokamas veiklas Sporto ir meno centre, spektaklių lankymą, nuolaidas studijoms ir daug kitų paskatų papildėme naujomis. Manome, kad darbuotojams svarbios personalizuotos naudos, rūpestinga darbo aplinka, kur jaustųsi vertinami, svarbūs ir reikalingi. Rūpindamiesi talentų motyvacija, mes tuo pačiu investuojame į studijų kokybę, naujus išradimus, nes patenkintas darbuotojas dirba efektyviau ir kūrybiškiau“, – sako VILNIUS TECH  kancleris doc. dr. Vaidotas Trinkūnas.
 
Prisijungus prie MELP programėlės, bus galima pasinaudoti daugiau kaip 200 siūlomų nuolaidų – rinktis ir mėgautis savo pamėgtais pirkiniais ar paslaugomis pigiau, pasirūpinti savo sveikata ir gera savijauta su nuolaidomis specializuotuose centruose, mėgautis muzika, filmais, sportu ar kitais pomėgiais, sutaupant, skirti daugiau dėmesio savo pomėgiams bei poilsiui už mažiau.
 
Bet to, dar bus galima įsigyti paslaugų arba prekių už iki 200 eurų per metus. Kiekvienas darbuotojas, nepertraukiamai dirbęs VILNIUS TECH 12 mėnesių, galės kartą per ketvirtį pasinaudoti 50 arba 25 eurų suma ir įsigyti norimų prekių ar paslaugų. Nepanaudota ketvirčio suma nepradings – ji bus perkelta į kitą ketvirtį.  Arba lėšas galima kaupti ir visą sumą išleisti per paskutinį ketvirtį (iki 2025 11 30).
 
Net jei darbuotojas (-a) dar nėra išdirbęs 12 mėnesių, vis tiek gaus teisę į atitinkamą dalį biudžeto. Pavyzdžiui, jei darbuotojas (-a) pradėjo dirbti universitete ne nuo metų pradžios, o  nuo kovo 15 d., nors už pirmą ketvirtį 50 Eur negaus, bet per kitus tris metų ketvirčius jau gaus po 50 Eur ar galės sukaupti 150 Eur. 
 
Kas yra MELP ir kaip prisijungti prie platformos?
 
MELP – tai inovatyvi darbuotojų gerovės platforma, atverianti duris į nuolaidų ir naudų pasaulį, kuriame galima rasti: visas universiteto naudas vienoje vietoje, MELP partnerių nuolaidas (daugiau kaip 200) ir įsigyti prekių ar paslaugų už iki 200 Eur, renkantis MELP platformoje.
 
1. Atsisiųskite MELP mobiliąją programėlę iš Google Play arba App Store (SVARBU: sulaukite, kol būsite pakviesti el. laišku).
 
2. Pasirinkite jungtis su „Microsoft“.
 
3. Sekite „Microsoft“ instrukcijas, kad sėkmingai prisijungtumėte.
 
Jeigu nepavyko prisijungti, meniu juostos parinktyje DAUGIAU paspauskite ATSIJUNGTI ir dar kartą pakartokite visus žingsnius iš naujo.
 
Svarbu žinoti
 
Biudžeto skyrimo taisyklės papildomų naudų platformoje nustatytos darbuotojų papildomo skatinimo tvarkos apraše.
 
Papildoma nauda – iki 200 Eur biudžetas – skiriamas darbuotojams, nepertraukiamai dirbusiems VILNIUS TECH ne mažiau kaip 12 mėnesių.
 
Jei darbuotojas dirba 0,75 etato ar daugiau, jam skiriamas 200 EUR metinis biudžetas.
 
Jei darbuotojas dirba nuo 0,5 iki 0,74 etato, jam skiriamas 100 EUR metinis biudžetas.
 
Nuo kiekvieno metų ketvirčio penktosios dienos darbuotojui sudaroma galimybė MELP programėlėje išsirinkti papildomų darbuotojų skatinimo priemonių, neviršijant ¼ metinio biudžeto (biudžetas išskaidomas į ketvirčius).
 
Einamojo ketvirčio biudžetas perskirstomas ir darbuotojo darbo krūvis vertinimas pagal tai, kokia etato dalimi jis dirba penktąją kiekvieno ketvirčio dieną.
 
Jei darbuotojas nebuvo išdirbęs reikiamų 12 mėnesių, tačiau įgyja teisę į biudžetą per kalendorinius metus, biudžetas bus sumažintas už tuos ketvirčius, kuriuos jis neatitiko reikalavimų (Pavyzdžiui, jei darbuotojas reikiamą stažą sukaupė tik nuo kovo 15 d., jis negaus biudžeto už pirmą metų ketvirtį. Likusios biudžeto dalys bus skaičiuojamos ir suteikiamos už kitus ketvirčius.).
 
Nepanaudotas biudžetas perkeliamas į kitą ketvirtį, išskyrus paskutinį metų ketvirtį, kurio lėšos turi būti išnaudotos iki lapkričio 30 d.
 
Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus rasite čia.
 
Norite apie MELP sužinoti dar daugiau? Sausio 28 d., 13.50 val. dalyvaukite nuotoliniame platformos  pristatyme, kuriame išsamiai paaiškinsime, kaip naudotis programėle ir atsakysime į kilusius klausimus. Prisijungimo nuorodą rasite čia.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau