Stojantiesiems

VILNIUS TECH doktoranto rankose – išskirtinė „Erasmus+“ 35 metų jubiliejaus monetų kolekcija

Sausio 4, 2023

Viena sėkmingiausių Europos Komisijos inicijuotų programų „Erasmus+“, pakeitusi milijonų europiečių gyvenimą, 2022 metais minėjo 35 metų jubiliejų. Prasidėjusi kaip aukštųjų mokyklų studentų mainų iniciatyva, per visus šiuos metus programa išsiplėtė atverdama dar daugiau galimybių – šiandieną visi švietimo sistemos dalyviai gali pasinaudoti tarptautinių mainų, praktikos, savanorystės ir kitomis galimybėmis. Per pastaruosius 7 metus, programą Lietuvoje administruojančių Švietimo mainų paramos fondo ir Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, ja pasinaudojo beveik 100 tūkstančių šalies piliečių. Iš viso programa pasinaudojo 13 milijonų žmonių.

Paminėdamos „Erasmus+“ 35 metų jubiliejų Europos Sąjungai (ES) priklausančios euro zonos šalys išleido bendrąją 2 eurų proginę monetą. Monetos averse – programos simbolis humanistas Erazmas Roterdamietis bei stilizuoti ženklai, reiškiantys studentų mainus, tik kiekvienos šalies monetoje yra iškaltas tos šalies pavadinimas ar trumpinys. Šios monetos sudomino kolekcionierių, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) doktorantą ir Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros laboratorijų vedėją Mantą Makulavičių, kuriam programa „Erasmus+“ turi ypatingą reikšmę.

„Man teko pasinaudoti šios programos privalumais studijuojant užsienyje, tad negalėjau atsispirti pagundai surinkti visą „Erasmus+“ serijos kolekciją. Dėl šios kolekcijos teko 3 valandas prastovėti prie Lietuvos banko skyriaus, nuvažiuoti iki Latvijos nacionalinio banko Rygoje, siųstis monetas iš Estijos ar net sumokėti beveik 70 eurų už Maltos dvieurį“, – sako doktorantas.

M. Makulavičius pradėjo rinkti monetas 2015 m., kai Lietuvoje buvo įvestas euras. Iš pradžių tai buvo įvairios monetos nuo 1 euro cento iki 2 eurų. Tik vėliau jis pastebėjo, kad dvieurių averse vaizduojami įvairūs šalies simboliai. Tai proginės monetos. Pirmoji proginė moneta, kurią jam pavyko atrasti ir įtraukti į kolekciją yra pirmasis lietuviškas proginis dvieuris „Ačiū“, skirtas pagerbti lietuvių kalbą ir jos išskirtinumą. Vėliau doktoranto dėmesį patraukė ir kitų euro zonos šalių proginės monetos.

Proginių dvieurių rinkimą paskatino studijos užsienyje, kai siekdamas dvigubo magistro diplomo M. Makulavičius atvyko į Braunšveigo technikos universitetą (Vokietija). Iš pradžių studentas didelę laiko dalį Vokietijoje atsiskaitinėjo kortele, negalvodamas apie monetas, bet vieną kartą teko atsiskaityti grynaisiais ir į rankas pateko ką tik į apyvartą išleista 2021 m. vokiška proginė moneta. Nuo tuomet jis pradėjo atsiskaitinėti parduotuvėse tik grynaisiais. Mantas susigalvojo ir taktiką – parduotuvėje pasirinkdavo tokią sumą, kad gautų virš 4 bet ne daugiau 5 eurų grąžą, nes tuomet ji išmokama monetomis. Per du tris mėnesius jis surinko proginių monetų už maždaug 300 eurų. Nors didelė dalis proginių monetų pasikartodavo, bet grįžęs į Lietuvą doktorantas galėjo jomis pasikeisti su kolegomis, draugais.

„Kolekcionuoti motyvuoja tai, kad proginės dviejų eurų monetos yra kaip meno kūriniai, kurių dizainą kuria įvairūs menininkai, skulptoriai ar kartais net mėgėjai ir vaikai (kaip kad kelių Maltos dvieurių monetų dizainas). Be to, šiose monetose šalys vaizduoja svarbius istorinius simbolius, pristato šaliai nusipelniusius žmones, atskleidžia savo kultūrinį išskirtinumą, supažindina su etniniu paveldu, ar tiesiog išreiškia solidarumą – pavyzdžiui, pandemijos metu buvo išleista moneta reiškianti dėkingumą gydytojams, taip pat yra išleista moneta skirta palaikyti Ukrainos kovą už laisvę. Viena iš mano mėgstamiausių monetų yra skirta komiksų „Asterikso nuotykiai“ (pranc. Asterix) 60-mečiui“, – sako doktorantas.

Šiuo metu M. Makulavičiaus kolekcijoje 310 skirtingų dvieurių proginių monetų iš iki šiol išleistų 474 monetų per visas euro zonos šalis (įskaitant ir ne ES šalis). Pačios pirmosios proginės monetos euro zonos šalyse buvo pradėtos leisti nuo 2004 m. Pasak doktoranto, proginių monetų rinkimas kelia įvairių iššūkių. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Monakas, išleidžia monetas mažu tiražu (nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. vnt.), tad jas sunku rasti ir šių dvieurių vertė kartais išauga iki šimtų ar tūkstančių eurų. Nepaisant iššūkių, M. Makulavičiaus tikisi surinkti jas visas.

Doktoranto M. Makulavičiaus surinkta „Erasmus+“ 35 metų jubiliejaus monetų kolekcija:

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau