Stojantiesiems

VILNIUS TECH dovana Chersono universitetui: įrengta slėptuvė su moduliniais baldais

Vasario 18, 2025
Netrukus sueis treji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) bendruomenė nuo karo pradžios nebuvo abejinga situacijai Ukrainoje, o prieš Kalėdas suorganizavo  paramos akciją, skirtą Chersono nacionaliniam technikos universitetui (KNTU) – jame įrengta 100 kv. m slėptuvė su VILNIUS TECH ir partnerių UAB DUV sukurtais bei pagamintais moduliniais baldais. Šiai gerumo akcijai universiteto bendruomenė, padedama verslo, alumnų, paaukojo apie 25 tūkst. eurų.
 
Prieš karą Chersono nacionalinis technikos universitetas buvo inovatyvus, aukščiausios kokybės švietimo centras, turintis modernias laboratorijas, atviras bendradarbystės erdves ir kompiuterių auditorijas, kuriose naujausios technologijos leido studentams mokytis dirbti su profesionalia programine įranga. Jauni žmonės čia užsiimdavo ir neformaliomis veiklomis. Bet tai buvo anksčiau – po apšaudymų ir okupacijos iš viso to beveik nieko neliko.
 
Dalis universiteto dėstytojų, administracijos darbuotojų ministerijos sprendimu persikėlė į saugesnį regioną Ukrainoje, nutolusį apie 700 km – į Chmelnickį, kuriame juos priglaudė kitas universitetas, turintis panašias studijų programas ir laboratorijas, o dalis darbuotojų pasiliko Chersone. Deja, netoli fronto linijos esantis KNTU nuolat nukenčia: periodiškai dūžta langai, apgadinami stogai.
 

 
„Kai 2022 metų lapkritį Chersono miestas buvo išlaisvintas ir vėl galėjome patekti į universiteto patalpas, kai kurie baldai ir įranga buvo greitai perkelti į vieno iš akademinių pastatų rūsį, nes miestas ir toliau kasdien kenčia apšaudymus, dronų antskrydžius. 
 
Rūsio patalpos virto bent minimalia darbuotojų ir vietos gyventojų priedanga. Daugiau nei pusė universiteto pastatų, bendrabučių langų išdužo per sprogimus ir tiesioginių smūgių metu“, – pasakojo KNTU Švietimo ir mokslo bei tarptautinių ryšių departamento vadovė Larissa Ponomenko.
 
Vienas korpusų iki šiol neturėjo slėptuvės, tad VILNIUS TECH ekspertams dalijantis savo kompetencijomis su verslininkais, gimė idėja ją įrengti ir apstatyti pačių kurtais unikaliais,  itin lengvai surenkamais moduliniais baldais iš faneros.
 
Susivieniję dėl bendro tikslo, universiteto darbuotojai, studentai, alumnai ir partneriai nuo 2024-ųjų lapkričio rinko lėšas slėptuvei Chersono technikos universitete. Bendruomenės noras padovanoti daugiau saugumo Ukrainos ateities kūrėjams išsipildė – neseniai universitete buvo įrengta slėptuvė su baldais, tad nuo šiol dėstytojai ir studentai priedangoje galės tęsti paskaitas, kol pavojus praeis. 
 
Moduliniai baldai, kurių dizainą kūrė VILNIUS TECH Architektūros fakulteto studijų prodekanas ir Dizaino katedros doc. dr. L. Krūgelis, yra pritaikyti konkrečiai patalpai Chersone. Kėdės, stalai, spintelės ir gultai padarė erdves jaukesnes ir patogesnes, o tai padės pasiekti pagrindinį tikslą – susigrąžinti studentus į visavertį ir saugų mokymąsi drauge: juk net ir sunkiais laikais universitetas išlieka atsparumo, įsipareigojimo švietimui ir vilties atsigauti simboliu.
 
„Visa mūsų komanda Chersone yra nepaprastai dėkinga už šią dosnią VILNIUS TECH dovaną“, – dėkojo Larissa Ponomenko.
Baldus sukūrusios, pagaminusios ir finansiškai prie akcijos prisidėjusios UAB DUV direktorius ir baldų konstrukcijos autorius Vytas Liudžius teigia, kad nuo karo pradžios su VILNIUS TECH mokslininkais ir verslo partneriais yra įrengę per 20 slėptuvių ir pagaminę daugiau kaip 6000 baldų, kurių vertė viršija 500 tūkst. eurų.
 
Šių baldų esama visur – nuo karo zonos iki Kyjivo, nuo mobiliųjų ligoninių iki karinių padalinių. Vis dėlto dabar jų dėmesio centre – pagalba mokykloms ir universitetams.
 
 
„Norime, kad mokiniai ir studentai – Ukrainos ateitis – grįžtų mokytis, o tam reikalingos slėptuvės, antraip jie mokytis negali. Džiaugiamės, kad Chersono jaunimui buvo padovanota galimybė turėti slėptuvę ir toliau siekti mokslo“, – sako VILNIUS TECH alumnas V. Liudžius. 
 
Vis dėlto verslininkas ragina viena akcija neapsiriboti ir kovojančią tautą remti toliau – Ukrainai labai reikalinga visų mūsų pagalba. 
 
„Turime nepamiršti, kad Europoje vyksta karas – į tai reikia žiūrėti atsakingai ir nepamiršti aukoti, nes viskas yra labai arti ir labai trapu. Savo gerais darbais padedame ne tik Ukrainos žmonėms – tai darome ir dėl savo vaikų, savo šeimų, kad virš mūsų galvos būtų taika“, – ragina UAB DUV direktorius.
 
Ačiū kiekvienam, padovanojusiam daugiau saugumo kolegoms iš KNTU Ukrainoje! 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau