Stojantiesiems

VILNIUS TECH ekspertai pataria: kaip išsirinkti tinkamą kompiuterinę įrangą?

Lapkričio 27, 2020

Ekspertai pastebi, kad pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, išaugo kompiuterinės įrangos pardavimai. Taip yra todėl, kad darbas, mokymasis ir kitos įvairios veiklos persikelė į namus. Tam įtakos turi ir artėjančios didžiosios metų šventės. Kompiuteriai, jų priedai – puiki dovana, kurią gauti tikisi daugelis. Žmonės kompiuterine įranga naudojasi ne vienerius metus, tad kyla klausimas, į kokius kriterijus reikia atsižvelgti, norint įsigyti tinkamiausią prekę, kuri atitiktų lūkesčius? VILNIUS TECH Informacinių technologijų ir sistemų centro ekspertų Justino Rastenis ir Justo Jackevičiaus teigimu, kompiuterio galimybių neišnaudoja net trečdalis vartotojų. Dėl šios priežasties neverta pirkti pačio brangiausio kompiuterio.

Pirmas žingsnis – apsispręsti, kam tiksliai bus naudojamas kompiuteris

„Renkantis kompiuterį derėtų pagalvoti apie ateitį, numatyti, kokie konkretūs veiksmai bus atliekami. Jeigu kompiuteris bus naudojamas tik interneto naršyklei ir keliems dokumentams atsidaryti, tai darbo įrankio už 1000 eur ar daugiau pirkti neverta“, – teigia J. Jackevičius.

Specialisto J. Jackevičiaus teigimu, svarbiausias komponentas – kompiuterio procesorius, kuris generuoja duomenų srautą, atlieka skaičiavimus. Dėl šios priežasties rekomenduojama atkreipti dėmesį į procesoriaus kartą, branduolių kiekį tam, kad procesai būtų atliekami sparčiau. 

„Ne mažiau svarbus ir kompiuterio diskas, kuriame veiks operacinė sistema, kitos programos. Nuo jo priklauso, kaip sparčiai veiks įranga. Kompiuteriai, kuriuose įmontuoti naujos kartos diskai, veikia 22 kartus greičiau nei tie, kuriuose yra standartiniai, kietieji“, – pasakoja J. Rastenis.

Svarbiausi kompiuterio parametrai – kokie jie?

Anot VILNIUS TECH ekspertų, renkantis kompiuterį svarbu atkreipti dėmesį ir į operatyviąją atmintį. Tam, kad kompiuteris veiktų be trikdžių, rekomenduojama turėti ne mažesnę, kaip 8 GB atmintį. Sparčiai besinaujinant kompiuterinėms programoms, operacinėms sistemomis, šis skaičius ateityje gali išaugti ir dvigubai.

„Operatyvioji atmintis padeda vienu metu palaikyti daugelio programų veikimą. Tad jeigu vienu metu reikia dirbti su dideliais ar su daug failų, operatyviosios atminties dydis tampa labai svarbus“, – sako J. Jackevičius.

Kompiuterinių žaidimų mėgėjams, mokslininkams itin svarbi ir vaizdo plokštė. Ji privalo būti galinga, turėti atskirą vaizdo procesorių, savo operatyvinę atmintį. Taip užtikrinamas tinkamas vaizdo atsakas į ekrane vykstančius procesus.

Vaizdo plokštė gali būti skirta ne tik apdoroti vaizdo medžiagą, bet ir atlikti matematinius skaičiavimus. Plokštės procesorius – kelis kartus greitesnis už kompiuterio procesorių, todėl dažnai mokslininko darbo vietoje galima pamatyti žaidiminę vaizdo plokštę. Rinkoje galima rasti ir profesionalių, skaičiavimams atlikti skirtų vaizdo plokščių, kurios kainuoja gerokai daugiau nei įprastos.

Pasak J. Jackevičiaus, pasaulyje yra vos kelios operacinės sistemos, kuriomis labai sunku naudotis, tai reikalauja papildomų įgūdžių. Kasdienis vartotojas apie jas nė nenutuokia. Teigti, kad viena ar kita operacinė sistema nepatogi – nėra teisinga, nes viskas priklauso nuo vartotojų įpročių.

„Studentams, darbuotojams patogiausia operacinė sistema – „Windows“, nes didžioji dalis programinės ir techninės įrangos yra pritaikyta būtent šiai operacinei sistemai. Vienas iš dešimties VILNIUS TECH studentų naudojasi ir „macOS“ operacine sistema, tad kartais jiems kyla nepatogumų: ne visi gamintojai kuria programinės įrangos versijas, pritaikytas šiai operaciniai sistemai“, – pasakoja VILNIUS TECH ekspertas J. Rastenis. 

Kompiuterių priedai – ką reikia žinoti?

Karantino metu vienais iš populiariausių kompiuterių priedų tapo vaizdo kameros, ausinės ir mikrofonai. Visos kameros yra panašios, dažniausiai – Full HD raiškos. Dėl šios priežasties prieš įsigyjant prekę, reikėtų atkreipti dėmesį į kainą, kad už vienodus parametrus nereikėtų permokėti dvigubai. 

„Jeigu naudojatės stacionariu kompiuteriu, rekomenduoju atsinaujinti vaizduoklį, juk dirbdami į jį žiūrime visą dieną. Šiandien populiariausias ir optimaliausias variantas – 24 colių įstrižainės ekranas. Svarbu rinktis tokį ekraną, kuris turi ir šiuolaikinę matricą. Tuomet akys pavargs mažiau.

Atkreipkite dėmesį ir į ekrano ryškumo nustatymus. Jis privalo turėti aukščio bei kampo reguliavimo galimybes. Nuo to priklauso darbo patogumas“, – vardija J. Jackevičius. 

Kalbant apie kitus kompiuterio priedus, tokius, kaip klaviatūra ar pelė, svarbu galvoti ir apie patogumą. VILNIUS TECH ekspertų teigimu, kompiuterio pelė neturi būti labai lengva, maža, nes kitaip laikyti ją rankoje bus nepatogu, ranka greitai nuvargs. 

Naudotis belaide pele patariama todėl, kad tuomet atsiranda daugiau vietos ant darbo stalo. Ne ką mažiau svarbi ir klaviatūra. Ji privalo būti patogi, reaguoti į paspaudimus tada, kai atliekamas veiksmas. 

„Man geriausia naudotis žemo profilio klaviatūra. Tuomet nevargina klavišų skleidžiamas garsas, o ir pirštams nereikia įdėti daug darbo, kad būtų atliktas tam tikras veiksmas“, – asmenine patirtimi dalijasi J. Jackevičius.

Planšetiniai kompiuteriai: ar gali atstoti įprastus?

VILNIUS TECH specialistai, žvelgdami į šiandieninę planšetinių kompiuterių pasiūlą ir įvairovę, sako didelio skirtumo tarp skirtingų gamintojų, bet gerus duomenis turinčių planšetinių kompiuterių, neįžvelgiantys. Dažnai pirkėjai šiuos įrenginius renkasi pagal dizainą ar simpatiją gamintojui.

„Planšetinis kompiuteris puikiai tinka vesti paskaitų ar kitiems užrašams. Skaityti informaciją ar rodyti pristatymą patogiau didesniame ekrane. Šiandien planšetinis kompiuteris savo funkcionalumu dar neatstoja nešiojamo ar stacionaraus kompiuterio. Tad norint atlikti reikiamus darbus be vieno jų apsieiti nepavyks“, – sako J. Rastenis.

Stebint šiandieninę situaciją, kai visiems reikia mobilumo, geriausias pasirinkimas – nešiojamas kompiuteris. Jeigu studentui nereikia atlikti skaičiavimų, vaizdo apdorojimų ar kitų darbų, jam užteks ir standartinio nešiojamo kompiuterio. 

Kitu atveju VILNIUS TECH ekspertai rekomenduoja rinktis stacionarų kompiuterį, kuris galingesnis už standartinį. Tiesa, rinkoje yra ir galingų nešiojamų kompiuterių, vadinamųjų „Mobile Workstations“. Tačiau jie daug sveria. Tai sukelia nepatogumų.

Tinkama kompiuterio priežiūra ir naudojimas

„Optimalus kompiuterio keitimo laikas, mano manymu, penkeri metai. Tiesa, tik tuomet, jeigu kompiuteris nėra žemiausios specifikacijos, su gerais komponentais. Kartais ir naujas daiktas gali neveikti taip gerai, kaip norėtųsi. Viskas priklauso nuo kompiuterio parametrų“, – teigia J. Jackevičius. 

Dažnai žmonės kompiuterį naudoja ilgai vien todėl, kad jis veikia. Pasak VILNIUS TECH ekspertų, svarbu atskirti veikia nuo veikia gerai. Pirmiausia derėtų įvertinti kompiuterio spartą, vykdomų veiksmų apdorojimą. 

„Kompiuteris visada turi įsijungti greičiau, nei užverda vanduo kavai. Svarbu stebėti, kaip kompiuteris dirba: ar nepersikrauna, neišsijungia be naudotojo įsikišimo. Šie veiksniai parodo, kad kažkas veikia netinkamai. Ateityje dėl šių trikdžių galima prarasti ir svarbius duomenis“, – pasakoja J. Jackevičius.

Atkreipti dėmesį reikia ir į fizinį kompiuterio nusidėvėjimą. Jeigu tai nešiojamas kompiuteris, galbūt yra sulūžusių vietų, kurios trukdo darbui, o remonto kaina verta bene pusės naujo įrenginio. 

Svarbu ir tinkama kompiuterio priežiūra. Tai susideda iš kelių paprastų taisyklių. Kompiuterio negalima ilgai laikyti šaltyje ar ant netinkamų paviršių, pavyzdžiui, lovoje. Stacionaraus kompiuterio negalima pastatyti į uždarą dėžę, užkrauti daiktais, nes tai sukels aušinimo problemų ir jis perkais. 

„Kompiuterį reikia naudoti pagal gamintojo nustatytas taisykles: jo neardyti, netikrinti, kas yra viduje, nekeisti komponentų, jeigu tam nėra poreikio. Jeigu keitimas būtinas, tai turėtų atlikti kvalifikuotas specialistas. Rekomenduojama ir reguliariai valyti dulkes iš kompiuterio aušinimo komponentų, nes tai – viena iš dažniausiai gedimus sukeliančių priežasčių“, – vardija J. Rastenis.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau