Stojantiesiems

VILNIUS TECH ekspertai pataria: kaip išsirinkti tinkamą kompiuterinę įrangą?

Lapkričio 27, 2020

Ekspertai pastebi, kad pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, išaugo kompiuterinės įrangos pardavimai. Taip yra todėl, kad darbas, mokymasis ir kitos įvairios veiklos persikelė į namus. Tam įtakos turi ir artėjančios didžiosios metų šventės. Kompiuteriai, jų priedai – puiki dovana, kurią gauti tikisi daugelis. Žmonės kompiuterine įranga naudojasi ne vienerius metus, tad kyla klausimas, į kokius kriterijus reikia atsižvelgti, norint įsigyti tinkamiausią prekę, kuri atitiktų lūkesčius? VILNIUS TECH Informacinių technologijų ir sistemų centro ekspertų Justino Rastenis ir Justo Jackevičiaus teigimu, kompiuterio galimybių neišnaudoja net trečdalis vartotojų. Dėl šios priežasties neverta pirkti pačio brangiausio kompiuterio.

Pirmas žingsnis – apsispręsti, kam tiksliai bus naudojamas kompiuteris

„Renkantis kompiuterį derėtų pagalvoti apie ateitį, numatyti, kokie konkretūs veiksmai bus atliekami. Jeigu kompiuteris bus naudojamas tik interneto naršyklei ir keliems dokumentams atsidaryti, tai darbo įrankio už 1000 eur ar daugiau pirkti neverta“, – teigia J. Jackevičius.

Specialisto J. Jackevičiaus teigimu, svarbiausias komponentas – kompiuterio procesorius, kuris generuoja duomenų srautą, atlieka skaičiavimus. Dėl šios priežasties rekomenduojama atkreipti dėmesį į procesoriaus kartą, branduolių kiekį tam, kad procesai būtų atliekami sparčiau. 

„Ne mažiau svarbus ir kompiuterio diskas, kuriame veiks operacinė sistema, kitos programos. Nuo jo priklauso, kaip sparčiai veiks įranga. Kompiuteriai, kuriuose įmontuoti naujos kartos diskai, veikia 22 kartus greičiau nei tie, kuriuose yra standartiniai, kietieji“, – pasakoja J. Rastenis.

Svarbiausi kompiuterio parametrai – kokie jie?

Anot VILNIUS TECH ekspertų, renkantis kompiuterį svarbu atkreipti dėmesį ir į operatyviąją atmintį. Tam, kad kompiuteris veiktų be trikdžių, rekomenduojama turėti ne mažesnę, kaip 8 GB atmintį. Sparčiai besinaujinant kompiuterinėms programoms, operacinėms sistemomis, šis skaičius ateityje gali išaugti ir dvigubai.

„Operatyvioji atmintis padeda vienu metu palaikyti daugelio programų veikimą. Tad jeigu vienu metu reikia dirbti su dideliais ar su daug failų, operatyviosios atminties dydis tampa labai svarbus“, – sako J. Jackevičius.

Kompiuterinių žaidimų mėgėjams, mokslininkams itin svarbi ir vaizdo plokštė. Ji privalo būti galinga, turėti atskirą vaizdo procesorių, savo operatyvinę atmintį. Taip užtikrinamas tinkamas vaizdo atsakas į ekrane vykstančius procesus.

Vaizdo plokštė gali būti skirta ne tik apdoroti vaizdo medžiagą, bet ir atlikti matematinius skaičiavimus. Plokštės procesorius – kelis kartus greitesnis už kompiuterio procesorių, todėl dažnai mokslininko darbo vietoje galima pamatyti žaidiminę vaizdo plokštę. Rinkoje galima rasti ir profesionalių, skaičiavimams atlikti skirtų vaizdo plokščių, kurios kainuoja gerokai daugiau nei įprastos.

Pasak J. Jackevičiaus, pasaulyje yra vos kelios operacinės sistemos, kuriomis labai sunku naudotis, tai reikalauja papildomų įgūdžių. Kasdienis vartotojas apie jas nė nenutuokia. Teigti, kad viena ar kita operacinė sistema nepatogi – nėra teisinga, nes viskas priklauso nuo vartotojų įpročių.

„Studentams, darbuotojams patogiausia operacinė sistema – „Windows“, nes didžioji dalis programinės ir techninės įrangos yra pritaikyta būtent šiai operacinei sistemai. Vienas iš dešimties VILNIUS TECH studentų naudojasi ir „macOS“ operacine sistema, tad kartais jiems kyla nepatogumų: ne visi gamintojai kuria programinės įrangos versijas, pritaikytas šiai operaciniai sistemai“, – pasakoja VILNIUS TECH ekspertas J. Rastenis. 

Kompiuterių priedai – ką reikia žinoti?

Karantino metu vienais iš populiariausių kompiuterių priedų tapo vaizdo kameros, ausinės ir mikrofonai. Visos kameros yra panašios, dažniausiai – Full HD raiškos. Dėl šios priežasties prieš įsigyjant prekę, reikėtų atkreipti dėmesį į kainą, kad už vienodus parametrus nereikėtų permokėti dvigubai. 

„Jeigu naudojatės stacionariu kompiuteriu, rekomenduoju atsinaujinti vaizduoklį, juk dirbdami į jį žiūrime visą dieną. Šiandien populiariausias ir optimaliausias variantas – 24 colių įstrižainės ekranas. Svarbu rinktis tokį ekraną, kuris turi ir šiuolaikinę matricą. Tuomet akys pavargs mažiau.

Atkreipkite dėmesį ir į ekrano ryškumo nustatymus. Jis privalo turėti aukščio bei kampo reguliavimo galimybes. Nuo to priklauso darbo patogumas“, – vardija J. Jackevičius. 

Kalbant apie kitus kompiuterio priedus, tokius, kaip klaviatūra ar pelė, svarbu galvoti ir apie patogumą. VILNIUS TECH ekspertų teigimu, kompiuterio pelė neturi būti labai lengva, maža, nes kitaip laikyti ją rankoje bus nepatogu, ranka greitai nuvargs. 

Naudotis belaide pele patariama todėl, kad tuomet atsiranda daugiau vietos ant darbo stalo. Ne ką mažiau svarbi ir klaviatūra. Ji privalo būti patogi, reaguoti į paspaudimus tada, kai atliekamas veiksmas. 

„Man geriausia naudotis žemo profilio klaviatūra. Tuomet nevargina klavišų skleidžiamas garsas, o ir pirštams nereikia įdėti daug darbo, kad būtų atliktas tam tikras veiksmas“, – asmenine patirtimi dalijasi J. Jackevičius.

Planšetiniai kompiuteriai: ar gali atstoti įprastus?

VILNIUS TECH specialistai, žvelgdami į šiandieninę planšetinių kompiuterių pasiūlą ir įvairovę, sako didelio skirtumo tarp skirtingų gamintojų, bet gerus duomenis turinčių planšetinių kompiuterių, neįžvelgiantys. Dažnai pirkėjai šiuos įrenginius renkasi pagal dizainą ar simpatiją gamintojui.

„Planšetinis kompiuteris puikiai tinka vesti paskaitų ar kitiems užrašams. Skaityti informaciją ar rodyti pristatymą patogiau didesniame ekrane. Šiandien planšetinis kompiuteris savo funkcionalumu dar neatstoja nešiojamo ar stacionaraus kompiuterio. Tad norint atlikti reikiamus darbus be vieno jų apsieiti nepavyks“, – sako J. Rastenis.

Stebint šiandieninę situaciją, kai visiems reikia mobilumo, geriausias pasirinkimas – nešiojamas kompiuteris. Jeigu studentui nereikia atlikti skaičiavimų, vaizdo apdorojimų ar kitų darbų, jam užteks ir standartinio nešiojamo kompiuterio. 

Kitu atveju VILNIUS TECH ekspertai rekomenduoja rinktis stacionarų kompiuterį, kuris galingesnis už standartinį. Tiesa, rinkoje yra ir galingų nešiojamų kompiuterių, vadinamųjų „Mobile Workstations“. Tačiau jie daug sveria. Tai sukelia nepatogumų.

Tinkama kompiuterio priežiūra ir naudojimas

„Optimalus kompiuterio keitimo laikas, mano manymu, penkeri metai. Tiesa, tik tuomet, jeigu kompiuteris nėra žemiausios specifikacijos, su gerais komponentais. Kartais ir naujas daiktas gali neveikti taip gerai, kaip norėtųsi. Viskas priklauso nuo kompiuterio parametrų“, – teigia J. Jackevičius. 

Dažnai žmonės kompiuterį naudoja ilgai vien todėl, kad jis veikia. Pasak VILNIUS TECH ekspertų, svarbu atskirti veikia nuo veikia gerai. Pirmiausia derėtų įvertinti kompiuterio spartą, vykdomų veiksmų apdorojimą. 

„Kompiuteris visada turi įsijungti greičiau, nei užverda vanduo kavai. Svarbu stebėti, kaip kompiuteris dirba: ar nepersikrauna, neišsijungia be naudotojo įsikišimo. Šie veiksniai parodo, kad kažkas veikia netinkamai. Ateityje dėl šių trikdžių galima prarasti ir svarbius duomenis“, – pasakoja J. Jackevičius.

Atkreipti dėmesį reikia ir į fizinį kompiuterio nusidėvėjimą. Jeigu tai nešiojamas kompiuteris, galbūt yra sulūžusių vietų, kurios trukdo darbui, o remonto kaina verta bene pusės naujo įrenginio. 

Svarbu ir tinkama kompiuterio priežiūra. Tai susideda iš kelių paprastų taisyklių. Kompiuterio negalima ilgai laikyti šaltyje ar ant netinkamų paviršių, pavyzdžiui, lovoje. Stacionaraus kompiuterio negalima pastatyti į uždarą dėžę, užkrauti daiktais, nes tai sukels aušinimo problemų ir jis perkais. 

„Kompiuterį reikia naudoti pagal gamintojo nustatytas taisykles: jo neardyti, netikrinti, kas yra viduje, nekeisti komponentų, jeigu tam nėra poreikio. Jeigu keitimas būtinas, tai turėtų atlikti kvalifikuotas specialistas. Rekomenduojama ir reguliariai valyti dulkes iš kompiuterio aušinimo komponentų, nes tai – viena iš dažniausiai gedimus sukeliančių priežasčių“, – vardija J. Rastenis.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau