Stojantiesiems

VILNIUS TECH įkurtas Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras: netradicinis požiūris skatins ilgalaikį atsparumą

Sausio 2, 2025
Jau pavasarį Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) duris atvers Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras, kurio įkūrimą paskatino strateginių prioritetų, praktinių poreikių ir laiku atsiradusių galimybių konvergencija. Apie šio centro išskirtinumą, reikalingumą ir svarbą plačiau – Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas.
 
Papasakokite, kaip gimė idėja įkurti Skaitmeninės gynybos kompetencijų centrą?
 
VILNIUS TECH jau seniai pripažino, kad svarbu tobulėti dirbtinio intelekto (DI), gynybos ir kibernetinės saugos srityse, kurios itin svarbios šiuolaikinei technologijų pažangai ir saugumui. Šį įsipareigojimą palaikė vizija sukurti specialų centrą, kuris sujungtų šias kompetencijas į mokslinių tyrimų, inovacijų ir realaus taikymo centrą.
 
Galimybė gauti finansavimą atsirado kaip tik tuomet, kai ši vizija ėmė formuotis, o kvietimas teikti paraiškas misijomis grindžiamoms mokslo ir inovacijų programoms, suteikė reikiamą finansinę paramą šiai koncepcijai įgyvendinti.
 
Be to, universitetas nuosekliai stebėjo ir dalyvavo Europos Sąjungos (ES) strateginiuose ir inovacijų procesuose, taip dar labiau sustiprindamas savo įsipareigojimą prisidėti prie regioninių ir tarptautinių tikslų technologijų ir gynybos srityje. Tokia dermė su ES strategija leido universitetui numatyti kylančius poreikius ir efektyviai į juos reaguoti, taip įkuriant kompetencijų centrą, skirtą DI ir skaitmeninės gynybos pajėgumams plėtoti.
 
Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro komanda tikisi, jog pastarasis veiks ne tik kaip mokslinių tyrimų centras, bet ir kaip bendradarbiavimo platforma, kurioje akademinė bendruomenė, vyriausybės ir pramonės ekspertai kartu spręs svarbias kibernetinės saugos problemas, tobulins DI technologijas ir didins gynybos pajėgumus.
 
Kas buvo įdomiausia, steigiant šį kompetencijų centrą?
 
Įdomiausias projekto naujumas ir bendradarbiavimo tarp universiteto ir pramonės institucijų sistema. Šis projektas žymi reikšmingą transformacinį universiteto pokytį, kalbant apie tai, kaip įgyvendinamos misija grindžiamos mokslo ir inovacijų programos.
 
Tradiciškai universitetai daugiau dėmesio skiria akademinės bendruomenės vykdomiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms izoliuotose disciplinose. Mūsų centre moksliniai tyrimai tiesiogiai siejami su pramonės poreikiais ir gynybos tikslais.
 
Šiai integracijai reikėjo ir glaudaus akademinių tyrėjų, specialistų bei pramonės partnerių, kurių visų patirtis ir požiūriai buvo skirtingi, bendradarbiavimo. Be to, kuriant centrą, reikėjo suprojektuoti specialias patalpas su pažangiais DI, duomenų apdorojimo ir kibernetinės saugos pajėgumais. Ne mažiau svarbus ir įdomus buvo dėmesys reguliavimo suderinimui ir pasaulyje konkurencingų sprendimų kūrimo svarba.
 
Kuo išskirtinis šis centras?
 
Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras išsiskiria savo daugiadisciplininiu požiūriu, kuriame DI, kibernetinis saugumas ir gynybos technologijos derinamos tam, kad būtų sprendžiamos neatidėliotinos skaitmeninės grėsmės ir skatinamos inovacijos.
 
Skirtingai nuo tradicinių akademinių centrų, jame daugiausiai dėmesio skiriama taikomiesiems moksliniams tyrimams ir realiems sprendimams, sutelkiant ekspertus iš akademinės bendruomenės bei pramonės. Ši struktūra leidžia centrui veikti ir kaip mokslinių tyrimų institucijai, ir kaip praktinių sprendimų centrui, leidžiančiam taikyti pažangiausias DI programas, tokias, kaip automatinis grėsmių aptikimas, trumpos atminties, didelės apimties kalbos modeliai ir pažangios teismo ekspertizės priemonės kibernetinei saugai užtikrinti.
 
Toks požiūris ne tik tenkina neatidėliotinus saugumo poreikius, bet ir skatina ilgalaikį atsparumą. Kurdamas įvairių sektorių sąjungas, centras sukuria tvarią dalijimosi žiniomis, inovacijų ir talentų ugdymo ekosistemą, kuri yra neįkainojama tiek gynybai, tiek tarptautiniam bendradarbiavimui skaitmeninio saugumo srityje.
 
Kokia yra šio centro reikšmė ir svarba universitetui, Lietuvai, o gal  ir visam pasauliui?
 
Kompetencijų centras vertingas universitetui, kadangi tai – novatoriška galimybė sustiprinti vidinį bendradarbiavimą, suteikiant galimybę įvairiems fakultetams ir katedroms dirbti kartu, siekiant bendrų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų kibernetinės saugos bei DI srityse.
 
Tai skatina tarpdisciplininę sinergiją, kai informacinių technologijų (IT), inžinerijos ir duomenų mokslų žinios sujungiamos, sprendžiant realaus pasaulio iššūkius, taip toliau plėtojant universiteto misiją – tobulinti mokslinius tyrimus bei švietimą.
 
Nacionaliniu lygmeniu centras tiesiogiai prisideda prie Lietuvos tikslo – didinti kibernetinio saugumo atsparumą ir stiprinti gynybos pajėgumus. Atsižvelgiant į Lietuvos strateginę padėtį ir didėjančią skaitmeninės gynybos svarbą ES, šiam centrui tenka svarbus vaidmuo – jis atitinka Lietuvos įsipareigojimą tapti daugiau inovacijų diegiančia šalimi ir sudaryti sąlygas šaliai aktyviai prisidėti prie ES gynybos ir inovacijų sistemų kūrimo.
 
Kompetencijų centras taip pat pozicionuojamas, kaip patrauklus bendradarbiavimo centras, kuris aktualus ir tarptautinėms technologinių įmonėms. Vienas iš pavyzdžių – pasaulinio technologijų lyderio „Google“ kibernetinio saugumo seminarų pritraukimas, kuriuos pasiūlysime studentams VILNIUS TECH, pabrėžia centro aktualumą ir patrauklumą.
 
Kokios yra šio centro teikiamos galimybės?
 
Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras gali pasiūlyti daug pajėgumų moksliniams tyrimams, inovacijoms kurti ir bendradarbiauti skaitmeninės gynybos ir kibernetinės saugos srityse.
 
Viena iš pagrindinių centro funkcijų – veikti kaip pažangių saugos technologijų ir DI taikomųjų programų centrui, suteikiančiam platformą novatoriškiems sprendimams kurti, išbandyti ir diegti. Tai ypač vertinga, skatinant viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą bei didinant kibernetinės saugos atsparumą.
 
Centro pasiūla apims įvairius aukštųjų technologijų išteklius, pavyzdžiui, DI serverius, skaičiavimo serverius, duomenų saugojimo sprendimus, pažangią tinklo įrangą ir specializuotus įrankius, skirtus kibernetinės saugos tyrimams ir grėsmių analizei.
 
Pavyzdžiui, šie ištekliai leis atlikti sudėtingą mašininiu mokymusi ir DI pagrįstą grėsmių aptikimą, reagavimo į incidentus automatizavimą ir tinklo saugumo vertinimą. Pastarieji yra būtini šiuolaikiniams kibernetinio saugumo poreikiams. Vykdant centro misiją, šiomis paslaugomis gali naudotis ir akademiniai tyrėjai, ir pramonės srities partneriai, taip palengvinant technologijų ir žinių perdavimą tarp sektorių.
 
Ilgalaikė centro vizija apima ir ilgesnį nei pradinio finansavimo laikotarpį – planuojama išlaikyti ir plėsti jo pajėgumus, pasitelkiant partnerystę, dotacijas ir pajamas iš paslaugų. Numatoma, kad centro veikla reikšmingai prisidės prie formuojamos politikos ne tik universitete, bet ir kuriant kibernetinės gynybos strategiją.
 
Kokia veikla bus vykdoma šiame kompetencijų centre?
 
Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras vykdys įvairią pažangią ir inovatyvią veiklą, skirtą skaitmeninės gynybos pajėgumams plėtoti. Viena jų – MTEP veiklos, kuriose mokslininkai jau tyrinėja atitinkamus projektus dezinformacijos, hibridinių grėsmių aptikimo ir priskyrimo sistemų, kibernetinių incidentų aptikimo ir reagavimo pramoninių valdymo sistemų srityse. Tačiau, nors moksliniai tyrimai jau pradėti, dar ne visa veikla visiškai įsibėgėjo, nes centro patalpos dar tik rengiamos.
 
Kita veikla apims DI grindžiamą grėsmių aptikimą, kibernetinės saugos atsparumo testavimą, skaitmeninę kriminalistiką, rizikos vertinimo metodikas, daug dėmesio skiriant taikymui gynybos ir saugumo srityse.
 
Centras taip pat teiks konsultavimo ir patariamąsias paslaugas klientams, kuriems reikia skaitmeninės saugos pagalbos. Kompetencijų centras taip pat planuoja siūlyti atviros prieigos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, skatindamas akademinių tyrėjų, pramonės suinteresuotųjų subjektų ir MVĮ bendradarbiavimą.
 
Be to, centras siekia teikti vertingas paslaugas, pavyzdžiui, DI grindžiamą informacijos saugumo valdymą, kibernetinio saugumo mokymo programas ir prieigą prie pažangių skaitmeninės gynybos technologijų testavimo įrenginių. Siekdami išlaikyti centro aktualumą, taip pat numatėme nuolatinį bendradarbiavimą su pramonės lyderiais, tokiais kaip „Google“ ir NVIDIA, siekiant išlaikyti centro aktualumą ir poveikį nuolat besikeičiančioje skaitmeninės gynybos aplinkoje.
 
Papasakokite apie komandą, kuri dirba šiame kompetencijų centre.
 
Komanda skatins ir plėtos mokslinius tyrimus bei inovacijas. Šiuo metu komandą sudaro kibernetinės saugos mokslininkai ir specialistai, dalyvaujantys MTEP projektuose, kuriuose jie vykdo projekte numatytas veiklas ir kuria pagrindus centro strateginiams tikslams pasiekti.
 
Artimiausiais mėnesiais centras ketina plėsti savo komandą ir įtraukti papildomų kvalifikuotų specialistų. Planuojama įdarbinti DI specialistus, kibernetinio saugumo ir kibernetinės kriminalistikos ekspertus bei duomenų inžinierius. Nauji nariai įneš naujos patirties, sustiprins centro pajėgumus, kurdami pažangius sprendimus ir teikiant paslaugas.
 
Svarbu paminėti, jog centro komanda neapsiriboja tik centro darbuotojais, jie glaudžiai bendradarbiauja ir su platesne universiteto mokslo bendruomene. Jų vaidmuo – suteikti mokslininkams daugiau galimybių, integruojant pažangiausius DI ir IT sprendimus į mokslinius projektus ir, galiausiai, pasiekti pažangesnių rezultatų.
 
Šiuo metu centro IT ir DI specialistai – jo veiklos pagrindas, nes daugumai užduočių atlikti, reikia abiejų sričių žinių ir patirties. Iš esmės, centro komanda veikia kaip tiltas tarp akademinių ieškojimų ir praktinio gynybos pritaikymo, o DI ir IT kompetencija sudaro šios bendradarbiavimo aplinkos pagrindą.
 
Kokie yra šio kompetencijų centro ateities planai, planuojami įgyvendinti projektai?
 
Artimiausiu metu centras siekia papildyti savo infrastruktūrą ir visiškai įrengti laboratorijų patalpas, kad galėtų vykdyti daugiau tyrimų ir gynybos projektų. Vidutinės trukmės tikslai orientuoti į plėtrą, inicijuojant didesnės apimties mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus, ypač daug dėmesio skiriant DI sprendimams ir gynybos inovacijoms.
 
Kitas planuojamas projektas – tirti ir kurti krizinėms situacijoms skirtą inovatyvų sprendimą, leisiantį su sauga susijusioms institucijoms greitai įtraukti tam tikras mokymo programas į virtualų pasaulį. Tokiomis iniciatyvomis, kartu su vykdoma veikla, pavyzdžiui, „Google“ kibernetinio saugumo seminarais, centras siekia įtvirtinti savo, kaip pasaulinio skaitmeninės gynybos dalyvio, pozicijas.

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau