Stojantiesiems

VILNIUS TECH ir TU Graz stiprina bendradarbiavimą doktorantūroje ir tarptautinėje tinklaveikoje

Gegužės 30, 2025
VILNIUS TECH atstovai lankėsi Graco technologijos universitete (TU Graz) Austrijoje – šio vizito  metu užmegzta naudinga partnerystė bei susitarta dėl platesnių galimybių doktorantams studijų metu įgyti dar daugiau žinių ir patirties bei sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityse ir projektuose.
 
Susitikimo metu abiejų universitetų atstovai detaliai aptarė ir diskutavo apie doktorantūros mokyklą, tarptautinio bendradarbiavimo galimybes mokslo ir inovacijų skatinimo srityje, identifikuojant potencialius mokslinių krypčių prioritetus. Taip pat atstovai keistėsi žiniomis ir geraja praktika verslumo, technologijų perdavimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir valdymo, startuolių kūrimo bei verslumo skatinimo, projektų vadybos bei mokslo komunikacijos srityje, dalinosi Europos Universitetų Aljansų ATHENA ir UNITE! veikla, ateities planais ir iššūkiais.
 
VILNIUS TECH Doktorantūros mokyklos vadovė doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė susitikimo metu su TU Graz atstovais pristatė bendradarbiavimo doktorantūros srityje viziją, kurioje akcentavo studijų kokybės stiprinimą ir platesnes tarptautines galimybes doktorantams. Šios aptartos iniciatyvos apima naujų jungtinių programų kūrimą, trumpalaikes ir ilgalaikes mobilumo priemones bei mokslines stažuotes doktorantams.
 
Susitikimo metu taip pat detaliai diskutuota apie galimybes bendradarbiauti mokslo doktorantūroje, rengiant naujas jungtinės doktorantūros programas chemijos, energetikos ir termoinžinerijos srityse. TU Graz Mokslo prorektorės Andrea Höglinger interesas – glaudus aukšto lygio mokslininkų bendradarbiavimas atitinkamų mokslo sričių komitetuose bei jų įtraukimas į daktaro disertacijų gynimo komitetus (menotyros, statybos inžinerijos, informatikos ir informatikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, ekonomikos ir vadybos kryptyse).
 
Abiejų universitetų atstovai sutarė inicijuoti ir vykdyti Cotutelle sutartis aktyviausiems ir pažangiausiems VILNIUS TECH doktorantams skirtingose mokslo kryptyse. Doktorantai turės galimybę dirbti su TU Graz mokslininkais ir atlikti tyrimus šio universiteto laboratorijose, pristatyti rezultatus abiejų universitetų doktorantūros seminaruose ir publikuoti bendrus straipsnius.
 
Papildomai buvo sutarta rengti bendras MSCA Doctoral Networks paraiškas, identifikuojant kryptis, kurių paraiškos atlieptų aiškiai identifikuotus poreikius chemijos, energetikos ir termoinžinerijos, statybos, informatikos, mechanikos, ekonomikos ir vadybos mokslų kryptyse. Ir toliau bus organizuojamos bendros teminės vasaros mokyklos bei konferencijos, kurių metu bus akcentuojami tarpdisciplininiai mokslo ir technologijų sprendimai bei mokslo komunikavimo įgūdžiai.
 
Atsižvelgę į didėjantį Podoktorantūros populiarumą ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) skiriamą finansavimą, susitikimo dalyviai aptarė galimybes kviesti TU Graz doktorantūrą baigusius doktorantus teikti paraiškas į LMT Podoktorantūros kvietimus ir kitas programas.
 
Vizito Graco technologijos universitete metu detaliai aptartos tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir inovacijų srityje galimybės.
 
VILNIUS TECH mokslininkai susitiko su TU Graz universiteto Programų inžinerijos ir dirbtinio intelekto instituto vedėju prof. dr. Franz Wotawa ir prof. dr. Gerald Steinbauer-Wagner bei tyrimus institute vykdančiais doktorantais. Išklausius instituto mokslininkų pristatymus apie vykdomus tyrimus autonominių automobilių bei robotizuotų mašinų temomis, VILNIUS TECH delegacija turėjo galimybę apžiūrėti robotų prototipus.
 
Antroje susitikimo dalyje buvo pristatytos VILNIUS TECH tyrimų kryptys ir autonominiam transportui taikytinos dirbtinio intelekto technologijos. Susitikimo su instituto mokslininkais pabaigoje buvo aptartos galimų bendrų mokslinių tyrimų temos bei tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir inovacijų projektuose pasinaudojant „Europos horizonto“ programos kvietimais.
 
Šio vizito metu Aplinkos inžinerijos fakulteto prof. dr. Violeta Motuzienė pristatė bendradarbiavimo galimybes tvarios statybos srityje. Taip pat buvo buvo aptarti galimi programos „Europos horizontas“ kvietimai, susiję su Naujojo Europos Bauhauzo (NEB) iniciatyva, reikalaujančia tarpdisciplininio ir kūrybingo požiūrio į pastatų bei užstatytos aplinkos atnaujinimą, aplinkos darnumą kartu išlaikant tvarumo principus. Pristatytos VILNIUS TECH idėjos ir pasiūlymai bendradarbiauti bei turimos kompetencijos, reikalingos šio kvietimo projektams. Taip pat ir VILNIUS TECH komandos parengtos koncepcijos kitiems „Europos horizonto“ programos kvietimams, susijusiems su esamų pastatų energinio efektyvumo ir tvarumo didinimu, taikant išmanias technologijas bei skaitmeninius sprendimus. 

VILNIUS TECH atstovų delegaciją sudarė: mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė, Doktorantūros mokyklos direktorė doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė, Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas doc. dr. Linas Juknevičius, Elektroninių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Artūras Serackis, Automobilių inžinerijos katedros prof. dr. Vidas Žuraulis, Pastatų energetikos katedros prof. dr. Violeta Motuzienė.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau