Rinkai nebeužtenka vadovų – reikia transformacijos lyderių
Verslas šiandien veikia aplinkoje, kurioje rizikų ir pokyčių yra daugiau nei stabilumo. Todėl rinka iš vadovų tikisi hibridinių kompetencijų, greitos reakcijos ir gebėjimo veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Prof. dr. Vida Davidavičienė, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė, pasakoja, kaip transformacija keičia kompetencijų struktūrą, verslo administravimo (MBA) programų turinį bei požiūrį į naujos kartos vadovų karjerą.
Šiuos pokyčius aiškiausiai atspindi ir pati šiandieninė vadovų karta.
„Šiuolaikiniai vadovai dažniau keičia karjeros kryptį, aktyviau investuoja į kompetencijų plėtojimą, vertina lankstumą ir darbo-gyvenimo balansą, orientuojasi į tarptautines galimybes. Ši karta greičiau įsisavina technologinius sprendimus, natūraliai naudoja skaitmeninius įrankius, dirba nuotoliniu būdu, valdo virtualias komandas“, – vardija pašnekovė.
Pasak jos, šiandieninė vadovų karta išsiskiria pragmatišku požiūriu į mokymąsi ir karjerą.
„Tai matome ir VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA bei magistrantūros programų studentų profilyje – didelė dalis jų jau užima vadovaujančias pareigas arba siekia karjeros proveržio“, – sako V. Davidavičienė.
Vadovų ryžtą nuolat mokytis skatina ir vis sudėtingėjanti verslo aplinka. Įsisukęs ekonominių, geopolitinių ir technologinių pokyčių viesulas keičia darbdavių lūkesčius – organizacijos vis dažniau ieško ne siauros specializacijos vadovų, o lyderių, gebančių sėkmingai žongliruoti skirtingose srityse ir spręsti kompleksines problemas.
„Šiuolaikiniai vadovai turi išmanyti verslą, technologijas, komunikaciją ir organizacijų valdymą. Todėl mokymo programose atsiranda daugiau integruotų modulių, projektinio mokymosi, nagrinėjama daugiau realių verslo atvejų. Pasaulyje ryškėja ir populiarėja modulinis mokymas, mikrokompetencijos, vis dažniau taikomi hibridinių studijų modeliai. Vadovai nori mokytis greitai, tikslingai ir derinti studijas su darbu. Todėl studijų programų turinys kuriamas atsižvelgiant į verslo refleksiją, į realius organizacijų poreikius“, – sako V. Davidavičienė.
[caption id="attachment_114794" align="alignnone" width="2530"] Prof. dr. Vida Davidavičienė, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė[/caption]
Kartu keičiasi ir pats vadovo vaidmuo – jis vis dažniau tampa organizacijos transformacijos lyderiu, atsakingu ne tik už augimą, bet ir už stabilumą.
„Pastarųjų metų konferencijose dažnai akcentuojama, kad vadovai yra ne tik sprendimų priėmėjai, bet ir organizacijų transformacijos vedliai. Tai reiškia, kad jiems reikia platesnio kompetencijų spektro – nuo technologijų supratimo iki žmonių įgalinimo. Ryški pastarojo meto tendencija – darbdaviai tikisi, kad darbuotojai mokysis nuolat. Diplomas tampa starto tašku, o ne galutiniu tikslu“, – teigia ji.
Šie pokyčiai neišvengiamai keičia ir tai, kaip formuojamas studijų turinys. V. Davidavičienė pasakoja, kad atsižvelgiant į rinkos poreikius, studijų programos šiuo metu keičiasi trimis aiškiomis kryptimis: skaitmenizacija, tarpdiscipliniškumas ir orientacija į realų poveikį verslui.
„Yra keli svarbūs, studijų programas transformuojantys aspektai. Visų pirma vyksta tvarumo ir žalioji transformacija, t. y., vis plačiau integruojami aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) principai. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas šią praktiką taiko studijose, atliekant mokslinius tyrimus ir, žinoma, bendradarbiaujant su verslu. Antras aspektas – technologijų, vadybos ir verslo integracija ir ją lydinti skaitmeninės transformacijos specifika bei vadovų kompetencijų pokyčiai. Visa tai leidžia ne tik reaguoti į tarptautines tendencijas, bet ir jas aktyviai formuoti regione“, – sako dekanė.
Anot jos, tarptautinė praktika rodo, kad klasikiniai metodai jau nebetinka – atsisakoma teorijos dėl teorijos ir pereinama prie sprendimų, kurie padeda spręsti realias organizacijų problemas.
„Tai itin aktualu MBA programose. Paskutiniu metu akcentuojama aktyvesnė technologijų temų integracija: dirbtinis intelektas (DI), duomenų analitika, kibernetinis saugumas, skaitmeninė transformacija. Tai labai glaudžiai siejasi su tvaraus verslo modelių kūrimu, žiedine ekonomika, atsakingu išteklių valdymu. Vadovai šiandien turi suprasti technologijas ne kaip IT funkciją, o kaip strateginį verslo variklį“, – pabrėžia ji.
Mokosi ne dėl diplomo
Mokymosi procesui daug įtakos turi besikeičianti technologijų svarba – pavyzdžiui, DI tampa kasdieniu darbo įrankiu.
„DI taikymo kompetencija šiandien tampa viena svarbiausių tiek specialistams, tiek vadovams. Gebėjimas tinkamai naudoti DI itin praplečia sprendimų galimybes, leidžia greičiau analizuoti informaciją, generuoti idėjas ir gerinti darbų kokybinį lygį. Vis dėlto, praktika rodo, kad dar dažni atvejai, kai DI sprendimai naudojami vieno sakinio užklausos lygmeniu, neišnaudojant viso DI potencialo ir negebant atpažinti DI generuojamų netikslumų ar vadinamųjų haliucinacijų“, – teigia ji.
Todėl verslo studijose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik DI naudojimui, bet ir jo kritiniam vertinimui, t. y., gebėjimui suprasti, kada technologijos kuria vertę, o kada gali klaidinti.
Keičiasi ir vadovų kompetencijų struktūra – vis svarbesnės tampa technologinės, strateginės ir lyderystės kompetencijos, taip pat gebėjimas valdyti rizikas ir matyti platesnį organizacijos kontekstą.
„Formuojasi naujas ateities vadovo profilis – gebantis derinti vadybines ir technologines kompetencijas, priimti sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis, valdyti organizacijų transformaciją, kurti inovacijas ir stiprinti organizacijų atsparumą bei tvarumą“, – sako dekanė.
Vis svarbesnę vietą kompetencijų struktūroje užima saugumas – organizacijos turi ne tik augti, bet ir išlikti atsparios. Kibernetinės grėsmės ir reguliacinė aplinka vis aiškiau rodo, kad vadovams būtinas platesnis saugumo ir rizikų valdymo kompetencijų spektras.
Globali patirtis ir specializuotos kompetencijos
V. Davidavičienės įvardinti pokyčiai atsispindi MBA studijų turinyje – jos vis dažniau orientuojamos į praktinį pritaikymą, tarptautiškumą ir specializaciją.
„VILNIUS TECH Vadybos fakulteto MBA programos orientuotos į aukštesnio lygmens vadovų ir specialistų kompetencijų ugdymą, technologijų integraciją ir tarptautinę patirtį. Jos ypač tinka tiems, kas yra įgiję ne socialinių mokslų išsilavinimą. Studijų metu integruojamos vadybos, technologijų, ekonomikos ir inovacijų žinios“, – dalinasi V. Davidavičienė.
Didelis privalumas – galimybė baigti dvigubo diplomo magistrantūros studijas, kurios vykdomos kartu su Monpeljė universitetu Prancūzijoje.
„Pasirinkę „Technologinio verslumo ir inovacijų“ modulį, studentai turi galimybę vieną semestrą studijuoti Monpeljė universitete. Surinkus ne mažiau kaip 45 proc. kreditų partnerinėje institucijoje, absolventams suteikiami abiejų universitetų magistro kvalifikaciniai laipsniai“, – paaiškina dekanė.
Privalumas studijuojantiesiems yra ir hibridinės studijos. Tokia studijų forma leidžia studijas derinti su profesine veikla, tačiau kartu įsitraukti į gyvą akademinį bendradarbiavimą ir diskusijas. Egzaminai šiuo atveju laikomi VILNIUS TECH patalpose, užtikrinant akademinį patikimumą.
Dekanė dalinasi, kad šiemet fakultete startuoja nauja MBA Kibernetinio saugumo valdymo programa, kurią baigę vadovai kibernetines rizikas gebės valdyti strateginiu lygmeniu.
„Automatizacija, debesijos sprendimai ir dirbtinio intelekto taikymas plečia organizacijų galimybes, tačiau kartu didina ir saugumo iššūkius. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip EBPO, ENISA ir Pasaulio ekonomikos forumas, kibernetines grėsmes įvardija kaip vieną svarbiausių globalių rizikų. Be to, NIS2 direktyva, DORA reglamentas, GDPR reikalavimai, ISO/IEC 27001 standartai ir kiti teisės aktai įpareigoja organizacijas stiprinti kibernetinio saugumo valdymą ir užtikrinti vadovų kompetencijų lygį“, – teigia V. Davidavičienė.
Ji akcentuoja, kad svarbus šių programų išskirtinumas – praktinis tiriamasis projektas, kurį studentai įgyvendina paskutinio studijų modulio metu. Jie sprendžia realias organizacijų problemas, o tyrimo rezultatus pristato posterio formatu, dalyvaujant verslo atstovams ir ekspertams.
„Nuo šių metų studentai turi galimybę projektus atlikti ne tik Lietuvos organizacijose ar Prancūzijoje pagal dvigubo laipsnio programą, bet ir Pietų Afrikos Respublikoje, bendradarbiaujant su Pretorijos universitetu. Taip jie gali analizuoti skirtingų šalių rinkas, kultūrinius verslo ypatumus, organizacijų valdymo praktiką ir įvertinti globalius verslo iššūkius. MBA studijų modelis atspindi VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto strateginę kryptį rengti globaliai mąstančius, technologijas suprantančius ir atsparias organizacijas kuriančius vadovus“, – sako dekanė.
Karjeros transformacijos įrankis
Kalbėdama apie MBA studijų prasmę dekanė pasakoja, kad studentai dažniausiai tikisi karjeros augimo, naujų vadovavimo galimybių, profesinių kontaktų ir tinklaveikos. Tačiau dar svarbiau – gebėjimas matyti organizaciją sistemiškai, geriau suprasti verslo procesus ir drąsiau imtis strateginių iniciatyvų.
„MBA studijos tampa platforma vadovų transformacijai – iš funkcijas atliekančių specialistų jie virsta strateginiais lyderiais, kurie geba veikti technologijų, inovacijų ir globalių pokyčių kontekste“, – teigia V. Davidavičienė.
Pasak jos, svarstantiems apie MBA studijas svarbiausia aiškiai įsivardinti savo tikslą.
„Renkantis programą, svarbus ir technologinio universiteto kontekstas, kuris leidžia vadovams giliau perprasti verslą ir technologijas. MBA studijos yra investicija, todėl svarbu pasirinkti programą, kuri atitiktų karjeros planus. Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į programos turinį, dėstytojus, tinklaveikos galimybes, lankstumą. MBA labiausiai vertingas tiems, kurie nori augti ir imtis didesnės atsakomybės“, – pataria VILNIUS TECH Vadybos fakulteto dekanė.
Plačiau
