Stojantiesiems

VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ kviečia susipažinti

Balandžio 16, 2021

Nuo raketos formos bolido iki prakartėlės, mažesnės už žmogaus ląstelę – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ vykdomi originalūs projektai, o kūrybai ir bendradarbiavimui ten visada atsiranda vietos. Norintiems tuo įsitikinti, VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ pristato savo kurtų produktų rinkinį, kuriame pateikti visi kūrybiškiausi projektai, kurti bendradarbiaujant su verslu ir VILNIUS TECH studentais per paskutiniuosius penkerius metus.

VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ bendradarbystė

„VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ buvo sukurtas kaip platforma, skirta kartu dirbti ir kurti studentams, mokslininkams ir verslui, sujungiant inžineriją, kūrybines industrijas ir verslumą. Tokie įvairūs projektai sukuria unikalias galimybes tobulėti ir gerinti savo tarpdisciplininius įgūdžius,“ – teigia centro direktorius dr. Adas Meškėnas. 

Kokie gi projektai gimė VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ dirbtuvėse? Suskirstyti projektus į atskiras kategorijas, turbūt, būtų sudėtinga, nes čia gimė instaliacijos, įvairūs stendai, interaktyvūs ir išmanūs produktai, skraidantis namas, mažiausia pasaulyje prakartėlė bei trimatėje erdvėje atgimęs paveikslas. 

Svarbiausia, kad dažniausiai kūriniai gimė bendradarbiaujant su organizacijomis, tokiomis kaip „Go Vilnius“, „Investuok Lietuvoje“, „Lietuvos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra“, Vilniaus miesto savivaldybe bei tokiomis verslo įmonėmis kaip „Samsung“, „Danske Bank“, „Tele2”, „Švyturys“, „Viada“, „DADADA“ ir kitomis. Prie šių projektų kūrimo dirbo ir prisidėjo įvairių VILNIUS TECH fakultetų studentai. 

Pasaulinė šlovė

VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ projektai sulaukė ir pasaulinio dėmesio. 2017 m. gruodį kartu su partneriais Popiežiui Kalėdų proga buvo  išsiųsta mažiausia pasaulyje prakartėlė. Trečdalio milimetro dydžio kompozicija buvo tiksli Vilniaus katedros aikštėje įsikūrusios prakartėlės kopija sumažinta 10 000 kartų. Visa prakartėlė lengvai tilptų ant blakstienos galo, o mažiausia atspausdinta kūdikėlio Jėzaus figūra – mažesnė už žmogaus ląstelę.  

„Anuomet apie nanoprakartėlę kalbėjo daugiau nei 1 000 naujienų portalų vien anglų kalba. Dėmesį į šį sujudimą atkreipė net amerikiečių televizijos legenda Ellen de Generes. Lietuvoje tais metais „Nano Jesus“ susišlavė visus svarbiausius rinkodaros, viešųjų ryšių ir inovacijų apdovanojimus – „Password“, „Adrenalinas“, LOGIN,“ – pasakoja VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“  projektų vadovė dr. Eglė Girdzijauskaitė. 

Vienas iš VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ dirbtuvėse gimusių kūrinių pabuvojo už Atlanto vykusiame techninės kūrybos entuziastų festivalyje „Burning Man“. VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“ kurta instaliacija „Aušros šokis“, su kuria lietuvių komanda dalyvavo Nevadoje vykusiame festivalyje – tai 4 metrų aukščio ir 7 metrų pločio akis, formavusi hipnotizuojančios akies vyzdį, kurios viduje sukosi 300 rankų.

Daugiau apie VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ projektus galite sužinoti leidinyje „Kuriantys rytojui“, kurį rasite čia.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau