Stojantiesiems

VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ vasaros mokykla sujungė studentus ir jaunąsias Lietuvos muzikos grupes

Liepos 3, 2023

Visą praėjusią savaitę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ angaras skendėjo muzikos garsuose. Pagrindinė vasaros mokyklos „Sound and vision: mastering music video creation“ užduotis dalyviams – sukurti muzikinės grupės gyvo pasirodymo vaizdo ir dainos įrašą. Vasaros mokyklos dalyviai dainas įrašė ir pasirodymus filmavo keturioms jaunoms muzikinėms grupėms iš Lietuvos.

Skambantis angaras ir intensyvus studentų darbas

Pasak Manto Tamulionio, VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ Skaitmeninės laboratorijos vedėjo, vasaros mokykla pritraukė apie 20 dalyvių, tarp kurių – studentai atvykę iš ATHENA Europos universitetų aljanso partnerių universitetų – Graikijos Viduržemio jūros universiteto ir Porto politechnikos instituto, taip pat studentai iš Rygos technikos universiteto, NHL Stenden taikomųjų mokslų universiteto Olandijoje, bei VILNIUS TECH studentai.

„Mūsų vasaros mokyklos koncepcija yra ganėtinai unikali – užsienio universitetų studentai dirbdami mišriose komandose su VILNIUS TECH studentais, ne tik mokėsi darbo su garsu, apšvietimo, filmavimo ir montavimo įgūdžių, bet ir susipažino su jaunaisiais Lietuvos muzikos kūrėjais. Studentai kartu su jais dirbo, analizavo jų dainas, atliko jų dainų įrašymo darbus ir montavo vaizdo klipus,“ – pasakoja M. Tamulionis.

Anot Skaitmeninės laboratorijos vedėjo, tokia patirtis praturtino ne tik pačius studentus, bet ir gyvai pasirodžiusias grupes, kurios gavo šansą įsitraukti į mokymosi procesą, pasidalinti savo žiniomis ir talentu, mainais už tai gaunant galutinį muzikinį produktą.

Vasaros mokykloje dalyvavo – „Tamsta“ muzikos klubo organizuojamo jaunų grupių konkurso „Garažas“ 2023 metų pirmosios vietos laimėtojai „Eiktubaiktu“, taip pat grupės „Kaseté“, „Sacréblue“ ir „Juoda Juoda“.

Nuo tinkamo vaizdo iki profesionaliai skambančių atlikėjų

Vasaros mokykla vyko hibridiniu būdu – pirmoji vasaros mokyklos savaitė vyko nuotoliu, o antrąją savaitę studentai gyvai atvyko į VILNIUS TECH „LinkMenų fabriką“. Pirmosios savaitės metu vyko paskaitos, realių vaizdo klipų analizė, darbas grupėse „Miro“ platformoje. Dalyviai artimiau susipažino su grupėmis, jų dainomis, sukūrė techninį gyvo pasirodymo filmavimo ir garso įrašymo planą ir jį pristatė atlikėjams.
 
Atvykus į Vilnių dalyvius pasitiko intensyvus darbas – studentai filmavo gyvus grupių pasirodymus, įrašė jų atliekamas dainas, montavo garso ir vaizdo įrašus. Dviejų savaičių mokymus vainikavo atliktų darbų peržiūros, kurių metu studentai pristatė savo galutinius darbus, o muzikinės grupės pasidalino savo įspūdžiais.
 
„Ši vasaros mokykla unikali ir tuo, kad dalyviai praktinę užduotį atlieka su realiu užsakovu – muzikine grupe, kuri kaip ir realioje rinkoje, visuomet turi savo požiūrį ir pasiūlymų, kaip turėtų atrodyti ir skambėti galutinis produktas. Bendraudami su atlikėjais ir priimdami kompromisus dalyviai ugdo ne tik profesinius, bet ir komunikacinius įgūdžius,“ – pasakoja VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ Skaitmeninės laboratorijos vedėjas Mantas Tamulionis.

Vasaros mokyklos metu sukurtų gyvo pasirodymo garso ir vaizdo įrašai: „Juoda Juoda“ – Naktis“, „SacrèBlue“ – „Tik tau“, „Kasetè“ – „Nemiga“, „Eiktubaiktu“ – „I will save me“.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau