Stojantiesiems

Vilnius Tech mokslinės kompetencijos ir technologinė pažanga – nauda ir studentams, ir statybų verslui

Spalio 9, 2020

Siekiant tvaraus statybų sektoriaus vystymosi, itin svarbi verslo ir mokslo simbiozė. Vilnius Tech Statybos fakultetas prie šios srities augimo prisideda ne tik studentų rengimu ir moksliniais tyrimais, bet ir aktyviai dalyvaudamas tobulinant pažangias technologijas bei rengiant norminius aktus, kurie gali iš esmės pakeisti statybų procesus ateityje. Itin daug dėmesio skiriama BIM metodologijai.

Statybų specialistus Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech) rengia daugiau nei 60 metų. Tačiau Statybos fakulteto komanda linkusi ne žvalgytis atgal, o nuolat matuoti rinkos pulsą, operatyviai reaguoti į pokyčius, atnaujinti studijų programas, dirbti su moderniausiais įrenginiais ir pasiūlyti pažangiausius sprendimus statybos pramonės atstovams. Vilnius Tech įdirbis ir pastangos įvertintos tiek šalyje, tiek tarptautiniu mastu.

Pagal prestižinio tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings by Subject 2019“, vertinančio aukštąsias mokyklas pagal atskiras mokslo ir studijų kryptis, Statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų kryptyje fakultetas užima 51–100 vietą pasaulyje. Vilnius Tech yra vienintelis iš visų Lietuvos universitetų visose reitingų kryptyse patekęs į šio reitingo šimtuką. Tokius pasiekimus lėmė aukščiausios kvalifikacijos akademinis personalas ir pasaulinio lygio mokslo tyrimų bazė. 

BIM studijų programa domisi ir studentai, ir darbdaviai

Kuriant ir tobulinant medžiagą studentams, itin daug dėmesio skiriama skaitmeniniams statiniams modeliuoti, inžinerinei analizei atlikti ir BIM metodologijai plėtoti. Studijų programų turinys reguliariai peržiūrimas ir intensyviai atnaujinamas. Viena populiariausių fakulteto programų – Statinio informacinio modeliavimo magistro studijos, vykdomos nuo 2015 m. Susidomėjo ne tik norintys studijuoti, bet ir būsimi užsakovai, darbdaviai. Į pirmą studijų programos kursą buvo priimta 2,5 karto daugiau studentų nei planuota. Jau išleistos trys absolventų laidos – 45 specialistai. Dauguma jų dirba BIM vadovais didžiosiose šalies statybų įmonėse.

BIM laikoma statybų sektoriaus ateitimi, tad Vilnius Tech Statybos fakultetas yra itin aktyvus kuriant, vystant ir praktiškai įgyvendinant BIM metodologiją Lietuvoje. Vilnius Tech 2014 m. įkūrė unikalų Statinių skaitmeninių ir informacinio modeliavimo technologijų centrą (SSIMTC). O 2019 m. pasirašyta sutartis tarp Vilnius Tech, RTU, „TalTech“ dėl BIM Baltijos šalių regioninio kompetencijų centro įkūrimo. Centras siekia tapti pasaulinės BIM Akademijos (Digital Advancement Academy) tinklo nariu. Statybos fakultete BIM tematika apgintos 3 mokslų daktaro disertacijos, dar 6 rengiamos, fakulteto mokslininkai yra paskelbę daugiau kaip 60 publikacijų. Vykdomi tarptautiniai moksliniai tyrimai, sukurtas didelis partnerių tinklas. Dėl sukauptos patirties universitetas tapo vienu iš pagrindinių BIM-LT projekto partnerių.

Projektą „Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas (BIM-LT) Projektas Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0029“ įgyvendina Aplinkos ministerija kartu su Vilnius Tech (ir KTU). 

„Sukaupėme didelį žinių bagažą, mokymo tikslais esame sukūrę daugelį norminių BIM dokumentų, kurie puikiai veikia praktikoje. Norisi patirtimi dalintis ne tik su studentais, bet ir su valstybe. Be to, darbas projekte yra puiki proga mūsų specialistams ne tik pasidalinti savo žiniomis, bet ir pakelti savo kvalifikaciją. Galime pritaikyti kolegų patirtį, inovacijas“, – dalyvavimo projekte svarbą pabrėžia Vilnius Tech komandos kuratorius, SSIMTC vadovas, doc. dr. Vladimir Popov.

Būsimiems specialistams atsiveria pramonės įmonių durys

Fakultete, be statinio informacinio modeliavimo, vykdomos dar 7 magistrantūros ir 4 bakalauro studijų programos. Svajojantys apie karjerą statybų srityje, gali rinktis statybų inžinerijos, statybos ir nekilnojamojo turto valdymo, gaisrinės saugos arba saugos sistemų inžinerijos bakalauro studijas, vėliau žinias gilinti magistrantūroje, o siekiantys mokslinės karjeros kviečiami tęsti mokslus doktorantūroje. Vykdomos ir dvi jungtinės magistrantūros programos su užsienio universitetais anglų kalba.

Socialiniai fakulteto partneriai geranoriškai priima didžiąją dalį studentų atlikti gamybinę praktiką, teikia duomenis kursiniams ir baigiamiesiems darbams, konsultuoja praktiniais klausimais, aktyviai dalyvauja baigiamųjų darbų gynimo komisijose bei fakulteto studijų programų komitetuose. Statybos fakultetas plačiai bendradarbiauja su Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, VšĮ „Skaitmeninė statyba“, Aplinkos ministerija, VĮ „Turto bankas“, SĮ „Vilniaus vystymo kompanija“, statybos rinkos atstovais. Tad fakulteto studentai turi puikias sąlygas ne tik įgyti praktikos ir susipažinti su procesais realioje aplinkoje, bet ir plačias įsidarbinimo galimybes po studijų.

Tačiau ir universitetas verslui turi ne mažiau ką pasiūlyti mainais. Statybos fakultete dirba daugiau nei 100 mokslininkų, kurių dėka universitetas yra veržlus ir konkurencingas mokslinių tyrimų srityje.

Mokslas verslui – nuo tyrimų iki projektų ekspertizės

Statybos fakultete yra 3 mokslo institutai ir atestuota taikomoji laboratorija, kuri gali rengti statinių konstrukcinės dalies projektus, teikti su šia veikla susijusias inžinerines technines konsultacijas ypatingos svarbos objektuose. Statybos fakulteto mokslininkai intensyviai bendradarbiauja su verslu, vykdo užsakomuosius darbus, intensyviai dalyvauja įvairiuose ir centralizuotuose ES mokslinių tyrimų finansavimo konkursuose. Daug dėmesio skiriama plieno bei kompozitinių konstrukcijų tyrimams, projektavimui, stiprinimui, skaičiavimo teorijai, optimizavimui, naujų kompozicinių medžiagų bei fizinių modelių kūrimui, žaliavų ir dirbinių kokybės ir ilgaamžiškumo vertinimui, NT sektoriaus modeliavimui ir prognozėms.

„Aukštas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygmuo leidžia siūlyti aukščiausio lygio paslaugas statybos verslui. Pasinaudodami mūsų mokslininkų kompetencija ir patirtimi, pramonės atstovai gali sutaupyti laiko, lėšų ir gauti moderniausius sprendimus bei visus reikalingus skaičiavimus vietoje, neieškodami papildomų išorės ekspertų“, – pabrėžia Statybos fakulteto prodekanas doc. dr. Remigijus Šalna.

Inovatyvių metalinių, medinių, gelžbetoninių, mūrinių ir kompozitinių konstrukcijų; betoninių, keramikinių, termoizoliacinių ir akustinių medžiagų kūrimas bei tyrimai; sudėtingų konstrukcijų skaičiavimas, efektyviausių sprendimų parinkimas, projektavimas ir projektų ekspertizė; eksploatuojamų pastatų ir konstrukcijų būklės vertinimas, rekonstrukcijos, stiprinimo ir atstatymo projektų rengimas; inžineriniai geologiniai tyrimai, pamatų projektavimas; konsultavimas pastatų, tiltų ir inžinerinių statinių projektavimo, skaičiavimo, statybos technologijos, organizavimo ir nekilnojamo turto valdymo klausimais – fakulteto teikiamos paslaugos, padedančios verslo atstovams priimti tvarius sprendimus, užtikrinti maksimalų statybos procesų efektyvumą ir likti konkurencingais rinkoje.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau