Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija įteikė premiją VILNIUS TECH mokslininkų komandai – Kelių tyrimo instituto direktoriui dr. Ovidijui Šernui, direktoriaus pavaduotojai dr. Juditai Škulteckei ir Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros prof. dr. Audriui Vaitkui.
Tai – vienas svarbiausių nacionalinių mokslo įvertinimų technologinių mokslų srityje, skirtas už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams (2010–2024)“.
„Šis įvertinimas yra svarbus ne tik mūsų komandai, bet ir platesnei kelių inžinerijos bendruomenei. Jis parodo, kad ilgalaikiai taikomieji tyrimai, orientuoti į realias infrastruktūros problemas, gali turėti didelę praktinę reikšmę valstybei ir visuomenei. Tai taip pat yra paskatinimas tęsti darbus ir toliau ieškoti sprendimų, kurie padėtų kurti saugesnę, tvaresnę ir patvaresnę susisiekimo infrastruktūrą“, – sako Kelių tyrimo instituto mokslininkai.
Toliau su šia komanda kalbamės apie jų darbų ciklą – tokių tyrimų svarbą visuomenei, gamtai, technologinius pokyčius ir rezultatų taikymą praktikoje.
– Apie ką yra jūsų darbų ciklas „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams (2010–2024)“, arba – kas yra tos integruotos ir tvarios konstrukcijos? Kodėl tai aktualu mūsų keliams, visuomenei?
Šio darbų ciklo esmė – ieškoti sprendimų, kaip kurti patvaresnius ir aplinkai draugiškesnius kelius, kurie tarnautų ilgiau ir reikalautų mažiau priežiūros.
Kai kalbame apie integruotas ir tvarias konstrukcijas, turime omenyje tokį požiūrį į kelių tiesimą, kai kelias vertinamas ne tik kaip asfalto sluoksnis, kurį visi matome. Tai visa sistema – nuo pagrindo sluoksnių ir naudojamų medžiagų iki jų elgsenos veikiant transporto apkrovoms, temperatūros svyravimams ar drėgmei. Integruotas požiūris reiškia, kad visi šie elementai projektuojami ir vertinami kaip viena visuma, siekiant kuo geresnio rezultato.
Tvarumas šiame kontekste reiškia kelis svarbius dalykus: naudoti vietines ar antrines žaliavas, pavyzdžiui, perdirbtas medžiagas ar pramonės atliekas, mažinti triukšmą ir poveikį aplinkai bei didinti kelių ilgaamžiškumą, kad juos reikėtų rečiau remontuoti. Tai labai aktualu visuomenei, nes tvaresni keliai reiškia mažiau spūsčių dėl remonto darbų, mažesnį triukšmą gyvenamosiose teritorijose, efektyviau naudojamą valstybės biudžetą ir mažesnį poveikį aplinkai.
– Darbų ciklas truko apie 13 metų – turint omenyje, kaip greitai keičiasi technologijos, tyrimams ir mokslui tai ilgas laiko tarpas. Kaip per šį laiką besikeičiant technologijoms, kito ir Jūsų tyrimo įrankiai, metodai? Kaip tai pakeitė tyrimų rezultatus?
Per šį laikotarpį labai išaugo tyrimų apimtis ir jų taikymas realiomis sąlygomis. Jei iš pradžių daug tyrimų buvo atliekama laboratorijoje, tai vėliau vis daugiau dėmesio skyrėme bandomiesiems kelių ruožams, kur medžiagos ir konstrukcijos tikrinamos veikiant realioms transporto priemonių apkrovomis ir klimato sąlygomis.
Per šiuos metus labai patobulėjo ir laboratorinė tyrimų įranga. Ji leidžia vis tiksliau įvertinti kelių tiesybos medžiagų savybes ir prognozuoti, kaip jos elgsis kelyje veikiant transporto apkrovoms, temperatūros svyravimams ar drėgmei.
Lygiagrečiai tobulėjo ir tyrimų metodai pačiuose keliuose – atsirado daugiau galimybių vertinti dangos būklę, jos deformacijas, triukšmą ar kitus parametrus realiomis eksploatavimo sąlygomis.
Per šį laiką taip pat atsirado daugiau galimybių tirti ir taikyti alternatyvias medžiagas, pavyzdžiui, perdirbtų padangų gumą, komunalinių atliekų deginimo metu susidarančius pelenus ir šlaką ar kitas pramonės gamyboje susidarančias šalutines medžiagas. Tiriant jų savybes ir poveikį kelių konstrukcijoms siekta rasti sprendimus, kurie leistų mažinti natūralių išteklių naudojimą ir kartu užtikrinti dangos patvarumą.
Per 13 metų tyrimai tapo labiau orientuoti į praktinį pritaikymą, kai laboratoriniai rezultatai tikrinami realiose eksploatavimo sąlygose.
– Kokie atradimai, sprendimai ir pačius nustebino, pradžiugino, pasirodė netikėti?
Vienas iš labiausiai džiuginančių rezultatų buvo tai, kad dalis medžiagų, kurios anksčiau buvo laikomos atliekomis, gali sėkmingai būti panaudotos kelių tiesyboje.
Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad kelių konstrukcijose gali būti naudojama panaudotų padangų guma, komunalinių atliekų deginimo metu susidarę pelenai ir šlakas, taip pat kai kurios kitos antrinės žaliavos. Tinkamai parinkus jų kiekį ir technologiją galima ne tik sumažinti atliekų kiekį, bet ir pagerinti kai kurias kelio dangos savybes.
Taip pat įdomių rezultatų davė tyrimai, susiję su kelyje susidarančio triukšmo mažinimu bei sprendimais, leidžiančiais dangai geriau atlaikyti intensyvias transporto priemonių apkrovas ir agresyvėjantį klimato poveikį. Tokie rezultatai parodė, kad inovacijos kelių sektoriuje gali būti ne tik technologinės, bet ir aplinkosauginės.
– Kokie iššūkiai atliekant tyrimus buvo didžiausi? Kas padėjo juos įveikti?
– Vienas didžiausių iššūkių buvo tai, kad daugelis nagrinėtų sprendimų buvo menkai tirti ir beveik nebuvo jų praktinės taikymo patirties. Dėl to teko spręsti nemažai mokslinių ir technologinių neapibrėžtumų.
Kitas iššūkis – įrodyti, kad naujos medžiagos ar technologijos veiks ne tik laboratorijoje, bet ir realiose kelių eksploatavimo sąlygose. Todėl nemaža dalis tyrimų buvo susiję su prototipų kūrimu ir jų bandymais realiuose keliuose.
Šiuos iššūkius įveikti padėjo stipri tyrėjų komanda, bendradarbiavimas su kelių sektoriaus institucijomis ir verslo partneriais bei ilgalaikis nuoseklus darbas.
– Ar Jūsų tyrimų rezultatai pakeitė tai, kaip dabar Lietuvoje tiesiami keliai?
Taip, dalis sukurtų sprendimų jau yra taikomi praktikoje.
Pavyzdžiui, kai kurie tyrimų metu sukurti asfalto mišiniai, triukšmą mažinančios dangos, betono technologijos ar alternatyvių medžiagų naudojimo sprendiniai jau yra taikomi tiek įrengiant savivaldybių gatvės, tiek valstybinės reikšmės keliuose.
Be to, tyrimų metu gautos žinios buvo panaudotos rengiant ir atnaujinant normatyvinius techninius dokumentus, kurie reglamentuoja kelių tiesybos medžiagas ir technologijas Lietuvoje. Tai reiškia, kad mokslinių tyrimų rezultatai prisideda prie sprendimų, kurie taikomi visos šalies mastu.
Prof. dr. Audrius Vaitkus, dr. Ovidijus Šernas ir dr. Judita Škulteckė parengė technologijos mokslų srities eksperimentinės plėtros darbų ciklą, kurį sudaro 6 nacionaliniai projektai, 30 užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų, 66 publikacijos, 18 patentų, užregistruotų Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure ir 2 patentinės paraiškos, pateiktos Europos patentų biurui. Darbų cikle sukurtas asfalto dangos konstrukcijų projektavimo modelio ir taikymo programinės įrangos paketas bei daugiau kaip 30 inovatyvių, išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų ir struktūrų, taikytinų kelių tiesimui ir priežiūrai. Tai leidžia spręsti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu aktualius automobilių kelių (gatvių) infrastruktūros srities iššūkius.
Galerija
