Stojantiesiems

VILNIUS TECH mokslininkė pasiūlė sprendimą efektyvesniam geležinkelių triukšmo mažinimui

Balandžio 15, 2025
Garsiai kalbant apie transporto sektoriaus sukeliamą taršą ir ieškant aplinkai draugiškesnių alternatyvų, keliavimas traukiniais atrodo kaip vienas geriausių pasirinkimų. Vis dėlto, nors tai skatinama dėl aplinkosauginių priežasčių – mažų energijos sąnaudų, sąlyginai nedidelio išmetamo CO2 kiekio, geležinkelių transportas skleidžia triukšmą, o tai gali tapti sveikatos problemų, finansinių nuostolių ir kitų iššūkių priežastimi.
 
Neigiamas triukšmo poveikis žmogui – nenuginčijamas. Pagrindiniai sukeliami negalavimai yra nervingumas, hipertenzija, miego, klausos, širdies veiklos ir kiti sutrikimai. Negana to, dėl triukšmo krenta žmonių turimos nuosavybės vertė. 
 
Tiek Europoje, tiek kitose pasaulio šalyse, traukinių keliamo triukšmo valdymui skiriama vis daugiau dėmesio, nes tik taip galima užtikrinti tvarią šio transporto sektoriaus plėtrą. Tiesa, neretai iškyla įvairių problemų – pavyzdžiui, nepakanka lėšų arba reikia prisitaikyti prie ribotų vietos sąlygų ar nustatytų eismo zonų gabaritų, todėl skirtingomis sąlygomis reikia taikyti skirtingas priemones triukšmui mažinti.
 
Šiuo metu Lietuvoje populiariausia priemonė – aukšta geležinkelio triukšmo mažinimo sienutė, tačiau ji turi daug minusų, todėl būtina ieškoti naujų sprendimų, tikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimo instituto vyr. specialistė dr. Aja Tumavičė. 
 
Siekdama rasti geresnę alternatyvą, dr. A. Tumavičė parašė ir apgynė Statybos inžinerijos krypties mokslų disertaciją tema „Geležinkelio transporto sukeliamą triukšmą mažinančių sienučių parametrų tyrimas“. 
 
„Disertacijoje tyrinėju, kaip Lietuvoje sumažinti geležinkelių triukšmą kitomis priemonėmis – žemomis sienutėmis, kurios yra saugesnės, nes neužstoja matomumo, pigesnės, nes yra paprastesnės konstrukcijos, ir vizualiai patrauklesnės, nes keliautojams neapriboja vaizdo“, – kelis iš daugelio privalumų vardija dr. A. Tumavičė.
 
Anot mokslininkės, kai geležinkelio riedmenų riedėjimo greitis vyrauja nuo 50 km/h iki 240–250 km/h, susidaro rato ir bėgio sąveikos skleidžiamas triukšmas. Kadangi Lietuvoje tiesiamos europinės standartinės „Rail Baltica“ vėžės, kuriomis važiuojant būtų galima pasiekti 249 km/h greitį, triukšmo mažinimas yra aktualus. Šiuo metu didžiausia problema kyla geležinkelio tarpstočių ruožuose, einančiuose per gyvenamąsias teritorijas, o ypač – ties pervažomis. 
 
„Tokiam triukšmui mažinti skirtos žemos triukšmo mažinimo sienutės, kurios veiksmingai apsaugo atokiau nuo geležinkelio bėgių kelio esančias teritorijas. Vis dėlto, Lietuvoje yra taikomas gana didelis kelio gabaritas (3,1 m), kuriame žemos sienutės gali būti neveiksmingos. Norint užtikrinti jų veiksmingumą, būtina teisingai parinkti jų parametrus ir taikyti jas tik esant tam tikroms sąlygoms “, – dalijasi dr. A. Tumavičė.
 
Rengdama disertaciją, mokslininkė atliko triukšmo mažinimo priemonių veiksmingumo vertinimą daugiakriteriniu metodu, taip pat sumodeliavo įvairių formų triukšmo mažinimo sienutes ir siekė nustatyti, kokie parametrai turi daugiausiai įtakos sienutės veiksmingumui.
 
„Nustačiau, kad aukštos triukšmo mažinimo sienutės yra itin veiksmingos apsaugant greta jų esančias ir triukšmui itin jautrias teritorijas, tačiau tolstant nuo geležinkelio bėgių, įneštinis silpninimas (parametras, nusakantis triukšmą mažinančio barjero efektyvumą, red. past.) mažėja, o jo lygiai tampa gana panašūs į kai kurių žemų triukšmo mažinimo sienučių įneštinio silpninimo lygius“, – išvadomis dalijasi VILNIUS TECH tyrėja.
 
Remdamasi savo tyrimų rezultatais, dr. A. Tumavičė pasiūlė žemos triukšmo mažinimo sienutės taikymo ties balastuotu geležinkelių keliu algoritmą, kuris suteikia galimybę greitai ir pagal vietos sąlygas pasirinkti, ar žema triukšmo mažinimo sienutė konkrečioje vietoje yra tinkama priemonė triukšmui mažinti.
 
Mokslininkė taip pat parengė ir pateikė rekomendacijas, skirtas triukšmo mažinimo sienučių parinkimo metodikai tobulinti. Jos remiasi veiksmingiausių sienučių parametrų – aukščio, ilgio, formos, atstumo nuo geležinkelių bėgių kelio – parinkimu, kai jos įrengiamos tiesiuose geležinkelių bėgių kelio ruožuose, tačiau kiek didesniu atstumu nuo kelio ašies.
 
Viena iš rekomendacijų – 1,0‒1,3 m aukščio triukšmo mažinimo sienučių įrengimas, kurios kartu padėtų užtikrinti saugaus eismo sąlygas ir išlaikyti vizualinę estetiką. 
 
„Siekiant, kad triukšmui jautri teritorija nebūtų paveikta traukiniui pravažiavus sienutę, pasiūliau įrengti 25‒30 m ilgesnes triukšmo mažinimo sienutes, kurios tęstųsi už teritorijos ribų.
 
Na, o tuo atveju, jeigu numatyta triukšmo mažinimo sienutė nepasiekia reikiamo įneštinio silpninimo lygio, numatyti sienutę su apverstos L formos viršutiniu elementu (gembe), atlenktu 90º kampu link geležinkelių bėgių kelio. Šio elemento ilgis turi būti toks, kad jis nepatektų į geležinkelių bėgių kelio gabaritą“, – dalijasi VILNIUS TECH mokslininkė.

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau