VILNIUS TECH mokslininkų kurtas gyvastingas betonas – ant LNDT stogo: toks atvejis – pirmas šalyje

Robertas Dargis – „EIKA Group“, vienos didžiausių nekilnojamojo turto projektų plėtros ir valdymo grupių Lietuvoje, bendraturtis ir valdybos pirmininkas, savo profesiniame kelyje kliaujasi inžineriniu mąstymu, verslo patirtimi ir aktyvia visuomenine veikla. VILNIUS TECH (tuomet – Vilniaus inžinerinio statybos instituto) alumnas šiandien atvirai kalba apie studijų reikšmę jo pasaulėžiūros formavimuisi, lyderystės principus ir per kelis dešimtmečius išgyventą Lietuvos verslo transformaciją – nuo centralizuotos sistemos iki dinamiškos, nuolat kintančios rinkos ekonomikos. Pasak jo, būtent studijų metais prasidėjo esminis mąstymo pokytis – nuo uždaro, vienos tiesos modelio prie platesnio požiūrio, skatinančio kritinį mąstymą, savarankiškumą ir gebėjimą pasaulį matyti kompleksiškai. Kartu didelę įtaką formavo ir šeimoje įdiegtos vertybės – atsakomybė, pagarba darbui, disciplina bei supratimas, kad ilgalaikiai rezultatai kuriami nuoseklumu, o ne greitais sprendimais. Šios patirtys vėliau tapo pagrindu tiek profesiniams sprendimams, tiek lyderystės supratimui, kuriame svarbiausia – ne tobuli sprendimai, o gebėjimas juos priimti ir judėti į priekį. „Svarbų vaidmenį universitete atliko dėstytojai – plataus akiračio žmonės, kurie neapsiribojo vien inžinerinėmis žiniomis, bet kalbėjo ir apie tai, kas vyksta pasaulyje, kaip keičiasi visuomenė. Studijų aplinka skatino ne mechaninį žinių kartojimą, o gebėjimą mąstyti, kaupti ir sisteminti informaciją. Tai ryškiai kontrastavo su mokykliniu modeliu, kai dažniausiai vertinamas žinių atkartojimas, o ne supratimas“, – prisimena VILNIUS TECH alumnas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad baigus mokyklą, persikėlimas iš mažesnio miesto – Mažeikių – į Vilnių buvo ne tik geografinis pokytis, bet ir svarbus asmeninio augimo etapas. Studijos VILNIUS TECH suteikė daugiau laisvės, tačiau kartu ir atsakomybės: reikėjo pačiam ieškoti žinių, dalyvauti seminaruose, bendrauti ir mokytis savarankiškai. [caption id="attachment_121993" align="alignnone" width="2560"] Robertas Dargis (ELTA nuotr.)[/caption] Kalbėdamas apie savo profesinį kelią, pašnekovas dalijasi, kad inžinerinis išsilavinimas tapo svarbiu mąstymo pagrindu. Jis išmokė struktūruoti problemas, jas skaidyti į dalis, vertinti ir nuosekliai spręsti. Toks analitinis požiūris, jo teigimu, yra universalus, pritaikomas ne tik valdant organizaciją, bet ir kasdienėje veikloje. „Tuo metu, kai prasidėjo mano profesinis kelias, verslo sąvoka Lietuvoje dar tik formavosi. Nebuvo privačių įmonių ar individualių iniciatyvų. Visa sistema veikė centralizuotai, o darbas vyko valstybės reguliuojamoje aplinkoje. Tik atkūrus nepriklausomybę prasidėjo tikrasis verslo kūrimosi ir mokymosi laikotarpis. Ši transformacija nebuvo lengva – visko mokytis teko nuo pradžių: kas yra akcinis kapitalas, kaip veikia rinka, kokios yra rizikos ir verslo modeliai. Klaidos buvo neišvengiamos, tačiau būtent jas darant ir taisant formavosi patirtis ir supratimas“, – pažymi „EIKA Group“ bendraturtis. Svarbia patirtimi, anot jo, tapo ir darbas su žmonėmis. Nors inžinerinis išsilavinimas suteikė tvirtą techninį pagrindą, praktikoje vis dėlto trūko psichologinių ir socialinių įgūdžių. Būdamas jaunas specialistas ir pradėjęs eiti vadovaujamas pareigas, jis turėjo greitai išmokti dirbti su komanda, ją motyvuoti ir priimti sprendimus realiomis sąlygomis. „Lyderystės esmė – gebėjimas priimti sprendimus. Lyderis, mano nuomone, negali vengti atsakomybės, net jei sprendimai ir nėra tobuli. Juk dažnai tenka rinktis tarp blogo ir blogesnio, tačiau svarbiausia – priimti sprendimą ir judėti pirmyn“, – sako R. Dargis. VILNIUS TECH alumnas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne mažiau svarbus yra lankstumas, ir greita reakcija – gebėjimas koreguoti sprendimus, kai keičiasi aplinkybės. Per didelis prisirišimas prie vieno pasirinkimo gali stabdyti progresą. „Viso profesinio kelio metu mane lydėjo suvokimas, kad visuomeninė veikla bei socialiniai ryšiai yra neatsiejami nuo profesinio augimo. Dalyvavimas įvairiose veiklose, darbas su žmonėmis ir bendruomenėmis padėjo formuoti socialinį kapitalą, kuris vėliau tapo svarbia mano verslo ir lyderystės dalimi“, – pasakoja R. Dargis. Pastaraisiais metais, R. Dargio teigimu, vienu svarbiausių pokyčių tapo skaitmeninė transformacija ir dirbtinio intelekto plėtra. Tai iš esmės keičia verslo procesus, vartotojų elgseną ir organizacijų struktūras, todėl prisitaikymas tampa nuolatine būtinybe. „Šiandien universitetai turėtų ugdyti ne tik specialistus, bet ir plataus požiūrio žmones, gebančius suprasti pasaulio veikimo principus ir jo pokyčius, kūrybiškai mąstyti ir spręsti sudėtingas situacijas. Studentams, ieškantiems savo kelio, patariu domėtis pasauliu, tačiau nepamiršti, kad kuriama vertė visuomenei yra svarbi asmeninio augimo dalis. Gebėjimas būti naudingu kitiems dažnai tampa ir profesinės sėkmės pagrindu“, – pataria VILNIUS TECH alumnas. Galiausiai, žvelgdamas į savo nueitą kelią, pašnekovas pabrėžia vieną svarbiausių pamokų – nuolatinį judėjimą į priekį. „Net jei sprendimai ir būna klaidingi, svarbiausia – nesustoti. Klaidos ir nesėkmės yra proceso dalis, o gebėjimas iš jų mokytis ir judėti pirmyn lemia galutinį rezultatą“, – sako R. Dargis.

Ką vaikai ir jaunimas pasirenka, kai jiems iš tiesų suteikiama teisė spręsti? KAD:KONKURSAS Tarnėnuose (Vilniaus r.) parodė, kad jiems nereikia pagalbos apsisprendžiant, kas jų vietai svarbu. Šiemet konkursui buvo pateikta 15 pasiūlymų iš architektų ir architektūros studentų. Tarnėnų vaikų ir jaunimo sprendimu I vietą laimėjo „Saulės taškas" – architekčių VILNIUS TECH alumnės Emilijos Deksnytės ir dėstytojos Solveigos Buoželytės projektas. Sprendimas buvo priimtas be suaugusiųjų ir oficialios komisijos – tokiu originalus konkurso formatas įgarsina būtent vietos jaunuolių balsą. Konkurse dalyvaujantiems architektams teko nelengva užduotis – sukurti vaikams ir jaunimui (o ne suaugusiems) skirtą projektą, jį aiškiai pristatyti taip, kad jį gerai suprastų, ir juo susižavėtų, neįprasti užsakovai. „Kai vaikams suteikiama teisė spręsti, jie labai tiksliai pasirenka tai, kas jų vietai iš tiesų svarbu", – pastebėjo viena iš konkurso organizatorių VILNIUS TECH alumnė Margarita Kaučikaitė, dalyvaujamosios architektūros veiklas rengianti nuo 2013 m. „Saulės taškas" – vienintelis pasiūlymas, pažvelgęs ne į sausumą, o į vandenį. Projektas pasiūlė išspręsti labai realią vietos problemą – ežero krantas stipriai dumblėtas ir prie vandens prieiti nepatogu. Architektės pasiūlė sukurti patogią prieigą prie vandens ir sudėtingą kranto vietą pavertė erdve maudynėms, poilsiui ir buvimui kartu. Evelina Vasiliauskaitė, viena iš konkursų organizatorių, VILNIUS TECH alumnė, dalyvavusi jaunuolių balsavimo procese: „Buvo labai įdomu stebėti, kaip skirtingoms amžiaus grupėms patiko skirtingi projektai – balsai pasiskirstė gana įvairiai. Tačiau „Saulės taškas“ tapo tuo projektu, kuris suvienijo skirtingų amžiaus grupių lūkesčius ir poreikius. Jis sulaukė palaikymo tiek iš mažųjų vaikų, tiek iš vyresnių jaunuolių ir taip apjungdamas visų viziją pranoko kitus pasiūlymus.“ Net 14 architektų komandų nurungęs projektas „Saulės taškas“ – tai išskirtinio dizaino plaustas, kuris, pasak autorių, yra sukurtas išskirtinai vaikų ir jaunimo susibūrimui. 2025 m. su vietos jaunuoliais atnaujintas lieptas tampa interaktyvia stotele, nuo kurios galima virve prisitraukti plūduriuojančią platformą, įlipti ir vėl atsišlieti nuo kranto, sukuriant savo privačią „salą“ ežere. Projekto autorėms skirta 2 000 Eur premija ir 5 000 Eur projekto įgyvendinimui (medžiagoms ir priemonėms pirkti). Architektės projektą kartu su vietos jaunuoliais įgyvendino per rekordinį laiką – tik dvi dienas. Šių metų konkurso vieta tapę Tarnėnai yra nedidelis kaimas Vilniaus rajone, turintis 143 gyventojus ir esantis už pusvalandžio kelio į pietus nuo Vilniaus. Čia nėra parduotuvės arba aiškios susitikimų vietos, tačiau tarp gatvės ir Keturiasdešimties Totorių ežero yra šešių metrų pločio valstybinės žemės juosta su brandžiais medžiais, natūralia pieva ir ežero pakrante. Tai vienintelė vieta kaimo teritorijoje, kur prie ežero galima prieiti laisvai visiems, ir kartu su architektais ji yra vystoma jau antrus metus remiantis Keliaujančių architektūros dirbtuvių praktika – dalyvaujamojo projektavimo procesu, kuriame vaikai kartu su architektais kuria ir įgyvendina realius viešosios erdvės objektus. Su visais konkurse dalyvavusiais projektais, tarp kurių dar daugiau VILNIUS TECH Architektūros studentų ir alumnų idėjų, galite susipažinti šioje nuorodoje. Keliaujančios architektūros dirbtuvės (KAD) – tai vaikams ir jaunimui skirtas architektūros edukacijos metodas, kuriuo yra siekiama skatinti juos būti aktyviais savo aplinkos kūrėjais, aktyvinti bendruomeninę veiklą ir pilietiškumą Lietuvos regionuose. KAD kuria ir augina VILNIUS TECH alumnės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė, o į savanorių gretas padėti įgyvendinti projektus kasmet prisijungia ir VILNIUS TECH Architektūros bei Kraštovaizdžio architektūros studentai. 2026 m., Tarnėnai (Vilniaus r.) Projekto autorės: architektės Solveiga Buoželytė ir Emilija Deksnytė Projekto statybų komanda: Simonas Sankauskas, Tadas Eidukevičius, Tomas Gudžius, Vėjūnė Buoželytė, Nedas Lynikas, Tomas Savukynas bei Tarnėnų vaikai ir jaunimas Vietos bendruomenės atstovė: Lolita Kaščicienė Nuotraukų autorius Pijus Girdziušas Konkursą įgyvendina viešoji įstaiga „Architektūra ir žmonės".  Konkursą finansuoja Lietuvos kultūros taryba Tekstas parengtas pagal viešosios įstaigos “Architektūra ir žmonės” informaciją