Dirbtinio intelekto (DI) technologijos per keletą metų taip įsitvirtino rinkoje, kad be jų nebeįsivaizduojama nei dabartis, nei ateitis – jos keičia ir formuoja švietimą, pramonę, verslą ir kasdienį gyvenimą. Technologijų revoliucijoje svarbų vaidmenį atlieka Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai, kurie kuria pažangius DI įrankius ir ruošia naują specialistų kartą.
DI įrankiai – klastočių atpažinimui ir 3D modeliams generuoti
VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Artūras Serackis su komanda kuria inovatyvų DI sprendimą, kuris leidžia akimirksniu identifikuoti vaizdo klastotes, ypač tas, kurias sugeneravo DI.
Kad šis prototipas aptiktų klastotę, šiuo metu reikia naudoti ilgesnius vaizdo įrašus, kuriuose judėtų žmogaus galva ir veido raumenys. Tai kiek apriboja įrankio taikymą ir verčia ieškoti kompromisų, tačiau profesorius tikina – vaizdo klastočių aptikimo įrankių kūrimas yra nesibaigiantis, iššūkių kupinas procesas, reikalaujantis vis išmanesnių sprendimų.
„Tai, kas veikė prieš pusmetį, šiandien jau nebeveikia, tad savo prototipą vis tobuliname. Naudojame naujausius vaizdo klastočių kūrimo įrankius, kad jį „apgautume“, o tuomet ieškome naujų būdų, kaip šios apgaulės išvengti. Stebime, kaip kiti tyrėjai aptinka vaizdo klastotes ir stengiamės savo prototipą papildyti panašiais sprendimais“, – dalijasi prof. dr. Artūras Serackis.
Artimiausiu metu jis su kitais VILNIUS TECH mokslininkais ir studentais pradės mokslo projektą, kurio tikslas – sukurti DI sprendimą akinių rėmelių trimačiams modeliams generuoti. „Pradinę koncepciją jau turime, tačiau dar yra nemažai iššūkių, kuriuos išsprendę galėsime girtis sprendimu, neturinčiu analogų pasaulyje“, – sako prof. dr. A. Serackis.
DI sprendimai įsitvirtino ir versle
VILNIUS TECH mokslininkų sukurtos DI technologijos jau yra pritaikytos ir versle. Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) docentas dr. Pavel Stefanovič ir profesorė dr. Simona Ramanauskaitė sukūrė DI modelį, kuris analizuoja Instagram vartotojų profilio nuotraukas ir pagal tai rekomenduoja jiems tinkamas kelionių kryptis. Joms vartotojai pritarė daugiau nei 95 proc.
Kitas versle prigijęs sprendimas – DI funkcijomis modernizuotos finansinės apskaitos sistemos. FMF mokslininkai, bendradarbiaudami su apskaitos sistemų kūrėjais, vienoje sistemoje įdiegė kelias DI funkcijas – automatinį klientų efektyvumo vertinimą, duomenų prognozavimą ir kitas.
„Su kolegomis taip pat sukūrėme įrankį, kuris gali nustatyti, ar studentai atsakymus į klausimus parašė patys, ar sugeneravo su ChatGPT, ar perfrazavo DI pateiktus atsakymus. Mūsų sprendimai tai gali nustatyti beveik 90 proc. tikslumu“, – dalijasi prof. dr. S. Ramanauskaitė.
Švietimas apie DI prieinamas ir studentams, ir senjorams
VILNIUS TECH šiuo metu siūlo dvi bakalauro ir tris magistro studijų programas, susijusias su DI. Anot prof. dr. A. Serackio, šios programos yra labiau orientuotos į taikomąjį DI pobūdį, nei į fundamentinius DI modelių tyrimus, tačiau studentams suteikiami ir reikiami matematikos, informatikos pagrindai bei praplečiamas akiratis.
„Tai svarbu, nes DI taikyti tenka labai skirtingose srityse – energetikoje, gamyboje, paslaugų sektoriuje ir kibernetinio saugumo srityje, – dalijasi prof. dr. A. Serackis. Dirbtinio intelekto sistemų dėstytojas priduria, kad šios programos studentai įgyja ne tik informatikos, bet ir elektronikos inžinerijos žinių, o tai praplečia jų karjeros galimybes. – Lietuvoje nemažai stiprių įmonių, kuriuos ne tik gamina, tačiau ir kuria naujus, pasaulyje konkurencingus elektroninius įrenginius.“
VILNIUS TECH mokslininkai savo žinias skleidžia ir už universiteto ribų, edukuodami visuomenę apie DI galimybes. Doc. dr. Pavel Stefanovič ir prof. dr. Simona Ramanauskaitė veda mokymus įvairaus amžiaus žmonėms – mokytojams, moksleiviams, įmonių atstovams, senjorams, kurių metų pristato DI istoriją, veikimo principus, taikymo galimybes.
„Mokiniams pristatau ir DI grėsmes, pasakoju, kad negalima aklai pasitikėti DI pateiktu turiniu, nes galima skaudžiai nudegti. Mes, suaugę, su tuo susidorojame, tačiau mokiniai DI turinį dažnai priima kaip gryną tiesą“, – tikina doc. dr. Pavel Stefanovič.
„DI principų suvokimas yra būtinas visiems. Vykstant technologinei kaitai, žmonių baimė dėl ateities buvo visada – kažkada jie bijojo ir garo mašinų. Čia labai svarbų vaidmenį vaidina švietimo įstaigos, kurios ir turi šviesti visuomenę, suteikti jai žinių ir gebėjimų, kurios padės lengviau prisitaikyti prie naujų technologijų“, – sako prof. dr. Simona Ramanauskaitė.
Anot jos, žmonės į DI reaguoja skirtingai – vieni piktinasi, kodėl DI nesugeba 100 proc. tikslumu atlikti užduočių, tuo tarpu kiti pasijunta saugiau, labiau didžiuojasi savimi, kad žino ir gali daugiau, nei esami DI sprendimai.
Galerija
