Stojantiesiems

VILNIUS TECH prisideda prie BUILD UP Skills Lietuva projekto įgyvendinimo

Balandžio 20, 2023

2022 m. rugsėjo mėn. prasidėjo jau penktasis tęstinis Europos komisijos (EK) įvairių programų apimtyje dalinai finansuojamas LIFE21-CET-BUILDSKILLS-REBOOT-SKILLS-LT projektas (toliau – „BuildUpSkillsLT2030“). 

Nuo 2011 m. pradėta BUILD UP Skills iniciatyva remia statybos specialistų kvalifikacijos kėlimą visoje Europoje, siekiant Europos Sąjungos (ES) darnaus vystymosi tikslų, pastatų sektoriuje iki 2030 m.

Projekte „BuildUpSkillsLT2030“ siekiama įvertinti esamų ir naujų darniai statybai vykdyti reikalingų kompetencijų, jų sertifikavimo poreikius.  Vertinama sutelkiant dėmesį į darniosios statybos sritis, susijusias su skaitmeninėmis technologijomis, išmaniaisiais pastatais, efektyvių išteklių naudojimu, žiedine ekonomika, atsinaujinančios energijos technologijų integravimu, gyvavimo ciklo vertinimu ir kt., atsižvelgiant į platesnį darniosios statybos tikslų kontekstą.

Vienas iš „BuildUpSkillsLT2030“ projekto tikslų – atnaujinti statybų sektoriaus suinteresuotųjų šalių kompetencijų vystymo organizacijas jungiančią platformą Lietuvoje (darbdavių ir darbuotojų organizacijų, švietimo ir mokymo centrų, valdžios institucijų). Antrasis projekto tikslas – atnaujinti esamos situacijos rinkoje analizę (Status Quo) ir nacionalinį veiksmų planą (Roadmap), parengtą pirmajame „BuildUpSkillsLT2030“ projekto etape 2011–2012 m. tam, kad atspindėtų naują statybos sektoriaus reikiamų kompetencijų realybę, susijusią su Europos energetikos tikslais iki 2030 m.

Projektą įgyvendina Lietuvos statybininkų asociacija su partneriais Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH), Kauno technologijos universitetu (KTU), VŠĮ „Regioninių inovacijų vadybos centru“, VŠĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau