Stojantiesiems

VILNIUS TECH pusryčiuose už mokslą – stojimų rezultatai ir duonos simbolika

Liepos 29, 2022

Reaguodamas į šiandienos iššūkius švietimo srityje, prastus valstybinių brandos egzaminų rezultatus, kurie iš dalies lėmė stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičiaus mažėjimą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektorius Romualdas Kliukas pakvietė žiniasklaidą į spaudos pusryčius diskutuoti ir ieškoti sprendimų. Renginyje taip pat dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, „Teltonika loT Group“ vadovas Arvydas Paukštys ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.

Renginio metu rektorius akcentavo išsilavinimo svarbą ir teigė, kad, kaip rodo tyrimai, šalies gerovės rodikliai priklauso nuo jos piliečių išsilavinimo. Pusryčių metu buvo patiekta tik duona – šia metafora buvo siekiama pabrėžti, kad šiandienos abiturientas, norėdamas ateityje prasimaitinti ir turėti daugiau nei tik duonos, turėtų siekti žinių, išsilavinimo ir tapti kūrėju, savo srities lyderiu.

„Europos Komisija brėžia aukštus tikslus Europai ir Lietuvai – tapti aukštųjų technologijų šalimi bei prognozuoja, kad artimiausiu laiku labiausiai trūks aukštos kvalifikacijos darbuotojų. VILNIUS TECH universitetas, kaip ir kiti Lietuvos universitetai, yra pasiruošęs prisidėti įgyvendinant Lietuvai keliamus tikslus“, – sakė VILNIUS TECH rektorius.

Rektorius pabrėžė, kad universitetas galėtų priimti į inžinerijos, informacinių technologijų (IT)  programas dvigubai, trigubai daugiau studentų ir suteikti jiems kokybišką išsilavinimą. 

Rektorius taip pat atkreipė dėmesį, kad mokiniams, kurie nesurinko minimalaus konkursinio balo stojimui į universitetą, VILNIUS TECH suteiks galimybę tapti kandidatais į studentus. Išbandyti save ir pasitempti iki reikalingo studijų lygmens, taip neprarandant šių metų ir išnaudojant juos mokymuisi. Nuo rugsėjo mėnesio kandidatai į studentus galės studijuoti dalinėse studijose bei nemokamai lankyti parengiamuosius matematikos arba fizikos kursus. 

Kalbėdamas apie šiandienos situaciją švietimo srityje, VILNIUS TECH rektorius teigė, kad nereikėtų kelti klausimo kas kaltas, nes vieno kaltininko čia nerasime, tai lėmė daug priežasčių: bendrasis ugdymas sunkiai prisitaikė prie nuotolinio mokymosi, taip pat prieš daug metų įvestas profiliavimas, atgyvenusi konkursinio balo sandara, profesinio orientavimo problemos. Pasak rektoriaus, vis dar bandome eksperimentuoti, nors turėtume sustiprintu režimu mokyti matematikos, fizikos, chemijos. Rektorius paminėjo ir efektyvaus mokytojų rengimo problemą.

Renginyje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas sakė, kad reikėtų kuo daugiau kalbėti apie aukštąjį mokslą, išsilavinimą. „Išsilavinusi visuomenė pasižymi tiek socialiniu aktyvumu, tiek kuriama aukšta pridėtine verte“, – teigė G. Jakštas.

Vis dėlto, pasak viceministro, labai svarbi mokslo kokybė, nes ilgą laiką buvo devalvuojamas aukštasis mokslas, buvo mažinamos kartelės, reikalavimai ir tai turėjo neigiamų pasekmių. Mokiniams trūksta motyvacijos, jie nededa pakankamai pastangų, kas lėmė ir prastus šių metų matematikos egzamino rezultatus. Viceministras dviprasmiškai įvertino šių metų stojimų rezultatus, nusivylė, kad didelė dalis kolegijų nusprendė neiti kokybės keliu, bet įžvelgė ir pozityvių tendencijų, pasidžiaugė, kad nemažėjo stojančiųjų į STEM specialybes, augo stojančiųjų į IT specialybes skaičius.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė renginio metu teigė, kad šiandien labai svarbu pritraukti kuo daugiau stojančiųjų į technologinių krypčių specialybes. Pasak viceministrės, prognozuojama, kad per artimiausius kelis metus inžinerijos, technologijų srityse bus sukurta tūkstančiai darbo vietų, kasmet vis didėja šių sričių specialistų poreikis, tad švietimo sistema turėtų atliepti šį poreikį. Viceministrė taip pat akcentavo, kad turėtume dėti daug pastangų, kad mokiniai turėtų matematikos žinias ir galėtų rinktis technines specialybes, kad galėtume judėti į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, kuri lems šalies gerovę.

„Mano pagrindinė šios dienos žinutė – reikia daugiau studentų, stojančių į technologines specialybes. Stokite į technologinių krypčių specialybes ir tai darykite drąsiai, nes kiekvieno įstojusiojo laukia šimtai darbdavių, tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų bei nuolatinio augimo ir tobulėjimo galimybės“, – sakė J. Neliupšienė.

Renginyje verslo poziciją išsakė „Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys, kuris teigė, kad šiandien itin reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. „Žmogus sotus ne vien duona, o kad būtų ką ant duonos uždėti, reikia žinių, gebėjimų, kompetencijų. Aukštą pridėtinę vertę kuria žmonės, kurie turi gebėjimų, žinių ir moka jas taikyti“, – tvirtino A. Paukštys. 

Pasak „Teltonikos“ vadovo, šiandien aukštos kvalifikacijos specialistams Lietuvoje atsiveria didelės galimybės. Tie, kas renkasi elektroniką, programavimą, technologijas, robotiką Lietuvoje galės susirasti gerą darbą, kuris apmokamas ne mažiau nei vakaruose – specialistams jau mokamas ir penkis tūkstančius eurų siekiantis atlyginimas. „Lietuva turi daug talentų, tik reikia sudaryti sąlygas juos atskleisti. Tie studentai, kurie pasirinks inžinerines profesijas, turės pačius geriausius darbus“, – sakė A. Paukštys.

Skaityti pranešimą buvo pakviestas ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas, kuris teigė, kad esminis Lietuvos išteklius yra žmogus ir jei pradėsime į žmogų žiūrėti kaip į vertybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, tuomet svajonės apie daug stojančiųjų į technologinius mokslus išsipildys šimtu procentų. 

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas taip pat kalbėjo apie pokyčius švietimo srityje ir sakė, kad būtina sudaryti tokias socialines sąlygas studentams, kad jiems nereikėtų dirbti studijų metu, kad jie galėtų skirti visą laiką studijoms, mokslui.

„Kai mes visi suremsime pečius ir sieksime pokyčių, tuomet mes išnaudosime esminį Lietuvos išteklių – žmones, kurie yra tikrai gabūs ir protingi. Užsienis į mus lygiuojasi – labai daug sričių, kuriuose Lietuva yra lyderė: lazeriai, biotechnologijos. Plėskime, auginkime ir mūsų tiksliųjų mokslų sektorius gyvuos. Čia turime daug potencialo“, – sakė V. Kučinskas.
 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH studentai sėkmingai pasirodė Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionate
VILNIUS TECH studentai sėkmingai pasirodė Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionate
Birželio 13-14 dienomis Birštono sporto centro stadione vykęs Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionatas užbaigė 2025-2026 mokslo metų Lietuvos studentų sporto asociacijos varžybų sezoną. Čempionate dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) komanda, kurią sudarė septyni sportininkai. VILNIUS TECH atstovams pavyko iškovoti tris prizines vietas. Ema Marčiulionytė 100 m bėgimo rungtyje finišavo trečia ir pelnė bronzos medalį, distanciją įveikusi per 12,22 sek. Dar vieną bronzos medalį 800 m bėgime iškovojo Ignas Zaveckas, užfiksavęs 2 min. 4,14 sek. rezultatą. Tuo metu Jonas Lapukas tapo vyrų disko metimo rungties nugalėtoju ir jo rezultatas siekė 38,62 m. Netoli prizininkų pakylos liko Martynas Čepulis, kuris 3000 m bėgimo rungtyje užėmė ketvirtąją vietą (9 min. 51,27 sek.). Penktas 400 m bėgime finišavo Genardas Bunga, o Benas Žurauskas 100 m sprinto rungtyje buvo šeštas. Taip pat šis sportininkas ir 200 m bėgime užėmė septintąją vietą. Tarp geriausiųjų pateko ir Dangiras Grušas - 200 m bėgimo rungtyje jis finišavo aštuntas, o 100 m sprinto rungtyje užėmė vienuoliktąją vietą. VILNIUS TECH sportininkų pasirodymą čempionate pažymėjo ne tik iškovoti medaliai, bet ir keli solidūs rezultatai, kurie leido universiteto atstovams sėkmingai konkuruoti su stipriausiais šalies studentais lengvaatlečiais. Sveikiname VILNIUS TECH studentus ir komandos vadovę Valdą Morkūnienę su puikiais pasiekimais Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionate! Nuotraukos: LSSA
Plačiau
Rinkodaros įmonei vadovaujanti D. Padegimaitė: „Aiškumas dėl karjeros atsiranda veikiant, ne planuojant“
Rinkodaros įmonei vadovaujanti D. Padegimaitė: „Aiškumas dėl karjeros atsiranda veikiant, ne planuojant“
„Kiekviena idėja, kuria tiki, yra verta išbandymo – nesvarbu, ar tai būtų studijos, darbas, ar asmeninis gyvenimas, tik bandydamas naujus dalykus atrandi, kas iš tiesų tau įdomu ir kur slypi tavo stiprybės“, – įsitikinusi skaitmeninės rinkodaros specialistė, įmonės „Paperplanes“ vadovė Dovilė Padegimaitė. Mergina tai įrodo savo pavyzdžiu: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto alumnė į dabartinę karjeros stotelę atėjo tik drąsiai eksperimentuodama ir ieškodama.  Dovilė Padegimaitė prisimena, kad jos pašaukimas ėmė ryškėti jau mokykloje – ji dažniau imdavosi iniciatyvos, nei laukdavo, kol kas nors ką nors pasiūlys, užsiimdavo aktyviomis veiklomis, organizaciniais darbais, buvo azartiška ir smalsi. Tuomet pasireiškė ir jos polinkis į socialinius mokslus. „Nors aiškios vizijos nei studijoms, nei profesinei karjerai neturėjau, pasąmoningai jaučiau trauką dirbti ir bendrauti su žmonėmis, o šiandien savo darbe to turiu tikrai daug“, – šypsosi pašnekovė. Apie konkretesnį studijų krypties pasirinkimą ji ėmė galvoti dar 10-oje, o galutinį sprendimą priėmė 11-oje klasėje. Juo tapo ekonomika, Dovilei pasirodžiusi ne tik įdomi, bet ir pakankamai plati sritis, apimanti įvairius verslo, finansų, vadybos ir visuomenės procesus. „Atrodė, kad tai gera studijų kryptis bakalaurui, suformuojanti platesnį supratimą apie tai, kaip veikia organizacijos, ekonomika ir verslas, o VILNIUS TECH jau studijavo mano sesuo, todėl iš jos nemažai išgirdau apie universiteto bendruomenę, studijų procesą ir studentišką gyvenimą. Svarbus buvo ir apsilankymas atvirų durų dienoje: gyvi pokalbiai ir realios studentų patirtys padėjo susidaryti aiškesnį vaizdą bei sustiprino sprendimą rinktis VILNIUS TECH“, – dalijasi Verslo vadybos fakulteto alumnė. Universitetas – erdvė eksperimentuoti ir ieškoti savęs Anot D. Padegimaitės, universitetas jai suteikė daug galimybių „žaisti“ – eksperimentuoti, imtis iniciatyvos ir išbandyti save skirtingose rolėse. Tai ji darė ir po paskaitų – prisijungusi prie studentų atstovybės, su komanda ji ne tik atstovavo studentų interesams, bet ir inicijavo pokyčius studijose, dirbo su fakulteto administracija studijų kokybės klausimais. Vėliau šių patirčių sąrašą papildė ir pirmakursių kuratorės pareigos. „Šios veiklos leido suprasti, kad daugelis galimybių atsiranda ne savaime, o tada, kai pats žengi pirmą žingsnį. Universitete galėjau saugiai išbandyti įvairias idėjas, mokytis iš klaidų, pamatyti, kiek daug galima pasiekti vedamai iniciatyvos, smalsumo ir vidinės ambicijos, ir sutikti žmones, kurie prisidėjo prie mano profesinio kelio“, – dalijasi Dovilė. Jos įsitikinimu, galimybė užsiimti daug skirtingų veiklų, geriau save pažinti ir suprasti, kas iš tiesų traukia ir sekasi, o kas ne, yra bene pagrindinis kelias į sėkmingą karjerą, nors visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad viskas priklauso nuo pasiekimų mokykloje ir studijų pasirinkimo. „Dažnai atrodo, kad aštuoniolikmečiai turi tiksliai žinoti, kuo bus po dešimties metų. Mano aplinkos patirtis rodo, kad taip būna retai. Aiškumas dėl karjeros dažniau atsiranda veikiant, o ne planuojant“, – sako ji. VILNIUS TECH Dovilė žengė ir pirmuosius karjeros žingsnius – studijų metu ji gavo kvietimą prisijungti prie universiteto komunikacija besirūpinančio skyriaus komandos, kur pirmą kartą rimtai susidūrė su rinkodaros sritimi. Tai dovanojo supratimą, kad rinkodara – kryptis, kurioje ji norėtų eiti toliau, o vėliau sekusios patirtys startuoliuose, pasak Dovilės, leido jai dar pažinti šią sritį, projektų valdymą ir darbą su tarptautinėmis rinkomis. Rinkodara moko sveiko požiūrio į darbą Įvairus profesinių ir asmeninių patirčių kraitis Dovilę atvedė į dabartinį etapą – karjerą skaitmeninės rinkodaros agentūroje „Paperplanes Agency“. Iš pradžių dirbusi kaip projektų vadovė, vėliau – kaip vykdančioji vadovė, po 1,5 metų įmonėje ji perėmė agentūros vadovės pareigas. Tai, pasak jos, buvo vienas didžiausių profesinių iššūkių, o kartu – vienas svarbiausių pasitikėjimo savimi „egzaminų“. „Į agentūrą atėjau įdomiu laikotarpiu, kai sparčiai augo komanda ir klientūra, plėtėsi paslaugų spektras, o dalis jų buvo gana naujos tiek rinkai, tiek mums patiems, todėl dažnai reikėdavo eksperimentuoti ir ieškoti geriausių sprendimų jau juos įgyvendinant. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūriau tapusi vadove – suprasti, kad augančiame versle neįmanoma visko sukontroliuoti pačiai. Teko išmokti pasitikėti žmonėmis, deleguoti atsakomybes ir kurti aplinką, kurioje komanda gali savarankiškai priimti sprendimus. Manau, kad pasitikėjimas yra viena svarbiausių sąlygų tvariam organizacijos augimui“, – sako ji. Tiesa, versle iššūkiai niekada nesibaigia – keičiasi tik jų pobūdis. Visus šiuos etapus padeda įveikti smalsumas, noras mokytis ir drąsa. Svarbi ir didžiulė prasmė, kurią D. Padegimaitė mato savo darbe – ją suteikia galimybė stebėti, kaip komandos kūrybinės idėjos virsta realiais rezultatais ir padeda verslams augti, bei erdvė kurti aplinką, kurioje visi gali augti kaip profesionalai ir atrasti savo stipriąsias puses. „Be to, rinkodara išmoko sveiko požiūrio į darbą. Kartais verta sau priminti, kad ne visi iššūkiai yra tokie dramatiški, kaip gali atrodyti konkrečiu momentu“, – priduria Dovilė. Didžiausia karjeros pamoka – nereikia visko žinoti iš karto Dinamiškos karjeros patirtys Dovilei neišvengiamai dovanojo ir vertingų pamokų. Bene svarbiausia – savo vertės ir sėkmės nesieti tik su galutiniu rezultatu. „Tik pradėjus dirbti dažnai atrodo, kad svarbiausia – kuo greičiau pasiekti kitą tikslą, gauti aukštesnes pareigas ar įgyvendinti dar didesnį projektą. Ilgainiui supratau, kad nuolat vaikantis rezultatų, galima pamiršti mėgautis pačiu procesu ir augimu, kuris vyksta pakeliui. Jei galėčiau ką nors pasakyti sau karjeros pradžioje, priminčiau neskubėti visko žinoti. Jauni specialistai dažnai jaučia spaudimą turėti aiškų planą ir atsakymus į visus klausimus, tačiau realybėje karjera vystosi gerokai dinamiškiau“, – patirtimi dalijasi D. Padegimaitė. Ji taip pat būtų norėjusi anksčiau suprasti, kad klaidos nėra nesėkmės ženklas: dažnai būtent jos tampa greičiausiu būdu įgyti patirties, augti ir priimti geresnius sprendimus ateityje. „Dauguma klaidų ir iššūkių iš pradžių atrodo kaip procesų ar kompetencijų klausimai, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad jų esmė slypi komunikacijoje, lūkesčių suderinime ir tarpusavio pasitikėjime. Gebėjimas dirbti su žmonėmis yra ne mažiau svarbus nei profesinės žinios“, – priduria Verslo vadybos fakulteto alumnė. Gebėjimas mokytis liks vertingas visada Vis dėlto, svarbiausia šių dienų kompetencija, ypač skaitmeninės rinkodaros srityje, Dovilė įvardija gebėjimą mokytis – technologiniai įrankiai ir sprendimai keičiasi, o kritinis mąstymas, gebėjimas suprasti žmonių elgseną ir spręsti problemas išlieka vertingi nepriklausomai nuo technologijų pokyčių. „Viskas keisis dar ne kartą, bet žmonės, kurie geba mokytis ir greitai perprasti naujus dalykus, konkurencinį pranašumą išlaikys visada. Taip pat labai svarbus prasmės jausmas – būtent jis padeda išlaikyti kryptį ir motyvaciją net sudėtingesniais etapais“, – tikina ji. Abiturientams, kurie dvejoja, kokias studijas pasirinkti, D. Padegimaitė pirmiausia pataria nesitikėti, kad jos nulems visą jų karjeros kelią, ir vertinti universitetą ne tik kaip vietą diplomui gauti, bet ir kaip aplinką, kurioje galima kurti ryšius, išbandyti save ir atrasti dominančią kryptį. „Mano patirtis rodo, kad studijos suteikia stiprų pagrindą, tačiau tai, kiek iš jų pasiimsite, priklauso nuo jūsų pačių iniciatyvos. Verslo vadybos fakulteto studijos yra vertingos tuo, kad padeda suprasti, kaip veikia organizacijos, priimami verslo sprendimai, kuriama vertė ir kaip skirtingos verslo funkcijos susijusios tarpusavyje – šios žinios visuomet išliks aktualios“, – sako rinkodaros specialistė D. Padegimaitė. Daugiau apie VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto studijas skaitykite čia.
Plačiau