Jau antrus metus studentai mokosi nuotoliniu arba mišriuoju būdu. Tačiau tai jaunuoliams kelia dviprasmiškus jausmus – vieni dėl to itin džiaugiasi, kiti, priešingai, laukia, kol galės į universitetus grįžti gyvam mokymuisi, pabendrauti su bendrakursiais bei kitomis kolegomis.
Negerėjanti epidemiologinė situacija tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje, verčia imtis veiksmų ir rasti būdų, kaip užtikrinti saugų kontaktinį mokymosi procesą. Visa tai dėl to, kad studentai galėtų gauti kuo daugiau teorinių žinių, praktinės patirties, ypač reikalingos darbo rinkoje.
Būtent dėl šios priežasties Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) pilnai ketinama grįžti prie kontaktinio mokymosi ir suteikti galimybę studentams žinių ir praktinių įgūdžių semtis gyvai. Kodėl to reikia ir kokių saugumo priemonių bus imamasi?
Rudens-žiemos sesija ir pavasario-vasaros semestras universitete – gyvai
Pasak VILNIUS TECH Studijų prorektorės dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, žiemos sesija vyks auditorijose, kaip buvo įprasta prieš karantiną. Visą pandemijos laikotarpį VILNIUS TECH buvo imamasi saugumo priemonių. Dauguma bendruomenės narių, tiek studentų, tiek administracijos darbuotojų, noriai skiepijosi. Dėl šių priežasčių susirgimų skaičius buvo itin mažas. Laikantis visų saugumo reikalavimų, galima užtikrinti saugią ir sąžiningą egzaminų sesiją auditorijose.
„Kita vertus, patys studentai už kontaktines studijas ir kontaktinį egzaminų laikymą. Auditorijose galima geriau užtikrinti sąžiningus atsiskaitymus. Be to, jaučiame, kad studentai yra pasiilgę gyvo darbo. Kol kas tik pirmakursiai mokosi gyvai. Visi kiti – mišriuoju būdu. Jiems paskaitos vyksta nuotoliniu būdu, o praktiniai darbai – auditorijose. Ši patirtis rodo, kad dirbti saugiai yra įmanoma“, – sako studijų prorektorė.
Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės teigimu, didžioji dalis studentų yra pasiskiepiję nuo COVID-19, universiteto patalpose dėvi kaukes, auditorijos nuolat vėdinamos, kiekvienoje auditorijoje yra dezinfekcijos priemonės studetams, kuriomis naudodamiesi jie gali pasiruošti savo darbo vietas.
„Kaip ir visos aukštosios mokyklos, siekiame sudaryti saugias sąlygas studijoms, tai tapo savaime suprantama. Tikimės, kad epidemiologinė situacija neblogės ir pavasario-vasaros semestro metu galėsime pradėti pilnai dirbti ir mokytis iš auditorijų“, – pabrėžia VILNIUS TECH studijų prorektorė.
Anot Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės, kol kas ruošiamasi pavasario-vasaros semestrą pradėti kontaktiniu būdu. Rengiamasi ir planui B: tvarkaraštis yra ruošiamas tam atvejui, jei reikėtų paskaitas perkelti į nuotolinę formą. Ženkliai blogėjant epidemiologinei situacijai, į nuotolinį mokymąsi pirmiausia bus perkeltos III ir IV kurso paskaitos, o karantino atveju, kurio, tikimasi, nebus, ir visas kitų kursų studijų procesas.
„Šiuo metu magistro studijas vykdome mišriuoju ir hibridiniu būdu – pusė užsiėmimų vyksta nuotoline forma, o likusi dalis auditorijose. Kai kurios studijų programos studentams iš nutolusių regionų sudaro sąlygas gyvuose užsiėmimuose dalyvauti vaizdo konferencijos būdu“, – pabrėžia docentė.
Pasak jos, šis būdas bus plečiamas – sudaromos sąlygas magistro studijose mokytis iš bent kurio Lietuvos taško, dirbantiems žmonėms, kurie nori vakarus arba savaitgalius skirti studijoms, nuo rudens VILNIUS TECH kvies į hibridines magistro studijas.
Universitete įrengtos specialiai hibridiniam mokymuisi pritaikytos auditorijos. Ateityje ir likusios auditorijos bus pritaikytos hibridiniam darbui, suteikta reikalinga parama ir mokymai dėstytojams, nes toks darbas iš dėstytojo reikalauja daug daugiau pastangų, naujų metodų išmanymo ir pasiruošimo.
Studentams reikia gyvo bendravimo
Anot VILNIUS TECH Studijų prorektorės, neseniai į jos paskaitą, vedamą pirmakursiams, atėjo keletas antro kurso studentų, kurie šias paskaitas jau buvo išklausę. Visa tai vien tam, kad susitiktų, pamatytų dėstytoją, pabūtų paskaitoje vieni su kitais. Jie teigė, kad realybėje studijų prorektorė – visai kitokia.
„Dėstytojai ir bendrakursiai, bendraujant nuotoliniu būdu, atrodo kitokie, keičiasi net studentų atsiliepimai apie dalyką. Pagrindinės ir svarbiausios universiteto teikiamos vertės yra pasirengimas karjerai, naujos pažintys, ryšiai, savęs atradimas iš naujo tarp bendrakursių, bendra veikla, mokymasis vieniems iš kitų. Tai labai įkvepia, motyvuoja. Veiklos, jungiančios studentus yra labai svarbios“, – pabrėžia Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Jos teigimu, pirmo kurso integracinė savaitė rugsėjo mėnesį davė pradžią ir leido neprarasti noro bei nuotaikos mokytis visą semestrą. Kita vertus, kaip teigia edukologijos filosofas Martinas Buberis, ugdymui reikia dviejų žmonių ryšio. Santykio „aš-tu”. Be jo yra tik informacijos mainai.
Sumažėjusį studentų, besimokančių nuotoliniu būdu įsitraukimą ir motyvaciją rodo ir pasitenkinimo studijomis tyrimai. Ir ne tik VILNIUS TECH. Nors universitetas sėkmingai įveikė staigų perėjimo į nuotolines studijas iššūkį, visgi, stebimas tam tikras paradoksas. Studentų lankomumas nuotolinėse paskaitose yra didesnis, o tai normalu, nes prisijungti galima iš bet kurios vietos, nereikia vykti į universitetą ir pan.
„Tikiuosi, kad ši pandemija padėjo iš naujo įvertinti kontaktinių studijų svarbą ir bendro mokymosi džiaugsmą“, – dėmesį atkreipia Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Kaip pandemijos metu jaučiasi studentai?
Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė pastebi, kad universitete juntamas studentų palaikymas – jie nori grįžti į gyvas studijas.
„Drąsiai galiu pasakyti – universitetas puikiai susitvarko su pandemijos keliamais sunkumais, suteikia dideles auditorijas, kuriose studentai išlaiko saugius atstumus. Esame visapusiškai aprūpinti ir kitomis apsaugomis priemonėmis. Studentai taip pat elgiasi sąmoningai, dėvi apsaugines veido kaukes. Mūsų universitetas taip pat turi nuotolinį mokymąsi, bet tas gyvas, tradicinis mokymasis, vyksta pirmo kurso studentams“, – pasakoja Kūrybinių industrijų fakulteto pirmakursis Deividas Pavlovkis.
Jis taip pat pabrėžia, kad grįžti į auditorijas yra puikus universiteto sprendimas, nes studentai – nauji žmonės universitete ir nežino, kaip viskas vyksta, kokia atsiskaitymų tvarka, nepažįsta dėstytojų. Gyvas mokymasis studentams leidžia susipažinti su dėstytojais, bendrakursiais, vyksta studentiškas gyvenimas.
„Manau, kad tikrai geras sprendimas buvo palikti gyvą mokymąsi pirmo kurso studentams. O bendraudamas su kito universiteto studentais galiu pasakyti, kad jaučiu tokį privalumą, nes turiu daugiau motyvacijos mokytis, lengviau rasti informaciją, būnant universitete fiziškai“, – pabrėžia D. Pavlovskis.
Geriausias mokymosi būdas – įvairialypis
Studijų prorektorės nuomone, individualizuotas mokymosi būdas leidžia mokytis kartu su kitais, siekti asmeninių aukštumų, konstruoti savo mokymosi patirtį savaip.
„Koks šiandien turėtų būti mokymasis – svarbus klausimas. Visų pirma, lankstus – kuris leidžia dalyvauti paskaitoje ir iš kito pasaulio krašto, bet su gailesčiu, kad teko praleisti tokią įdomią patirtį su grupės draugais auditorijoje. Tuo pačiu griežtai struktūruotas, nes mokytis galima tik struktūroje, apsiribojant laike ir turinyje. Refleksyvus, nes tik nukreipiantis apmąstymas leidžia mokytis iš klaidų, neleidžiantis nuobodžiauti, kai įdomios medžiagos tiek, kad net trūksta laiko jai įsisavinti“, – vardija Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Ji taip pat išskiria ir praktišką bei futuristinį mokymosi būdus. Bet tam reikia dviejų suinteresuotų grupių – tiek „degančio “dėstytojo, tiek ir motyvuoto studento.
„Kiekvienai formai – kontaktiniam, nuotoliniam, mišriam ir hibridiniam yra savas laikas, kiekvienam reikalingi tam tikra besimokančiojo branda. Tačiau visi bendrai sutinka – bakalauro studijose reikalingas kontaktinis mokymasis“, – teigia VILNIUS TECH Studijų prorektorė.
Galerija
