Stojantiesiems

VILNIUS TECH studentai turėjo unikalią galimybę prisidėti prie BBC laidos filmavimo

Kovo 14, 2022

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ kovo 7 d. virto tikra televizijos scena – fabriko angaras tapo „BBC Global Questions“ laidos filmavimo aikštele. Laidos filmavime dalyvavo apie du šimtai žiūrovų, o penki VILNIUS TECH studentai prisidėjo ir prie laidos įgyvendinimo. 

Tarptautinėje BBC televizijos ir radijo laidoje dalyvavo Lietuvos Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta, buvęs NATO politikos planavimo direktorius Fabrice Pothier ir Europos Sąjungos ambasadorius ir Europos Sąjungos delegacijos Ukrainoje vadovas Matti Maasikas. Laidos dalyviai diskutavo tema „After Ukraine: are the Baltics next?“.

BBC laidos filmavimo užkulisiai

„Su mumis susisiekęs „BBC Global Questions“ laidos režisierius Chris Nelson‘as, vos sutarus filmavimo detales, pats pasiūlė kelis mūsų universiteto studentus pakviesti prisidėti prie laidos filmavimo darbų. Penki universiteto studentai iš Kūrybinių industrijų ir Fundamentinių mokslų fakultetų prisijungė prie laidos komandos ir dvi dienas dirbo su BBC profesionalais. Dažnai kviečiame studentus pagelbėti filmavimo aikštelėse, tačiau neįkainojama galimybė dirbti su pasaulinio garso profesionalais pasitaiko tikrai retai,“ – neslepia VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ Kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė.

„BBC Global Questions“ laidos filmavime dalyvavę studentai vieningai teigia, kad maloniausia ir netikėčiausia šios praktikos dalis buvo būtent jiems skirtas ypatingas laidos režisieriaus Chris Nelson‘o dėmesys. 

Pačio laidos režisieriaus teigimu, kiekvienas studentas turėjo skirtingą vaidmenį ir individualias užduotis, o su studentų pagalba buvo žymiai lengviau repetuoti viso laidos eigą.

„Studentai turėjo galimybę pamatyti ir pajusti, ką reiškia dirbti net prie aštuonių televizijos kamerų ir šviesų, kaip vyksta darbas pagrindiniame valdymo kambaryje, sėdint šalia režisieriaus, parenkant tinkamus kadrus. Manau, kad studentai greitai suprato, kad televizija nėra tokia glamūrinė, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio ir, kad visada reikia atlikti ir keletą nesudėtingų, bet labai svarbių darbų“, – teigia „BBC Global Questions“ laidos režisierius Chris Nelson‘as. 

Režisierius taip pat džiaugėsi, kad studentai profesionaliai priėmė šį iššūkį. 

„Buvo matomas entuziazmas ir noras mokytis. Visa komanda buvo puiki, nuostabūs žmonės, kurių, be abejonės, laukia sėkminga ateitis“, – teigia Chris Nelson‘as.

Paties režisieriaus teigimu, jis visada mėgsta pakviesti grupę studentų, kad jie turėtų galimybę atvykti ir dirbti kartu.

„Taip atiduodu dalį savo žinių ir ilgametės patirties, tikėdamasis, kad tai padės jiems ateityje. Juk BBC ne kasdien atvyksta į jūsų universitetą ir tikrai ne tokiu mastu“, – neslepia BBC Global Questions“ laidos režisierius Chris Nelson‘as.

Studentų patirtis

Pramogų prodiusavimą studijuojanti 3 kurso studentė Emilija Klumbytė, kuriai teko galimybė prisidėti prie „BBC Global Questions“ laidos filmavimo, neslėpė, kad ši patirtis buvo dar vienas žingsnis link tvirtesnio apsisprendimo renkantis, ką ji norinti veikti ateityje.

„Praėjus kelioms dienoms po filmavimo ir nuslūgus emocijoms jau pradedu po truputį suvokti, kokia tai buvo patirtis. Jaučiuosi esanti dar šiek tiek arčiau tos akimirkos, kai suprasiu, ką tikrai noriu daryti gyvenime ir kur noriu save realizuoti“, – pasakoja VILNIUS TECH studentė E. Klumbytė.

Pagrindinė studentės užduotis buvo būti vieno kurio nors svečio „Stand-in“ – tai yra sėdėti būsimoje jo vietoje, kalbėti į būsimą jo mikrofoną tam, kad techninė komanda galėtų tinkamai sureguliuoti garsą, apšvietimą ir kitus techninius niuansus. 

„Iš šalies tai gali atrodyti ne itin svarbi pozicija, bet žinant televizijos ir kino užkulisius, tai yra be galo svarbi užduotis, norint viską atlikti tinkamai“, – pasakoja studentė.

Kita prie laidos filmavimo prisidėjusi studentė – Multimedijos ir kompiuterinio dizaino 2 kurso studentė Greta Palubinskaitė teigė, kad nors studijų metu susipažįstama su kino ir televizijos industrijų veiklos pagrindais, ši galimybė buvo puiki proga pamatyti, kaip viskas yra pritaikoma praktikoje, o ypač, kaip šią praktiką įgyvendina profesionali komanda. 

„Labiausiai įsiminė, kiek daug laiko mums skyrė laidos režisierius. Sužinojusi, kad turėsiu galimybę kelias dienas praleisti su BBC komanda, tikrai nesitikėjau, kad visą laiką praleisime su laidos režisieriumi! Jo nuoširdus dalijimasis savo patirtimi, mūsų įtraukimas į visą procesą, leido jaustis viso to dalimi“, – įspūdžiais dalijosi mergina.

Žygimantas Steponavičius, trečio kurso Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studentas, neslėpė vis dar negalintis suvokti, kad stovėjo šalia BBC režisieriaus ir klausėsi jo pasakojimų apie savo darbą. 

„Režisierius Chris‘as labai entuziastingai mokė ir pasakojo apie savo veiklą. Niekada negalvojau, kad režisieriaus prioritetas bus studentai. Jis mums skyrė be galo daug laiko. Patiko ir bendravimas su kitais praktikantais. Buvo maloni patirtis kalbėti angliškai, nes ne visi buvo lietuviai“, – savo įspūdžiais dalinasi Ž. Steponavičius

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų pirmo kurso studentas, ukrainietis Dmytro Markovskyi neslepia, kad net praėjus kelioms dienoms, jis vis dar negaliu suvokti, kad jam tikrai buvo suteikta galimybė dvi dienas dirbti su BBC komanda. 

„Net ir praėjus kuriam laikui, vis dar jaučiu didelį jaudulį ir įkvėpimą“, – atvirauja studentas.

D. Markovskyi taip pat teigė, kad buvimas scenoje bandant įrangą ir imituojant tikrą diskusiją jam neabejotinai buvo pati įsimintiniausia akimirka.

Prie šių studentų komandos buvo prisijungęs ir VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų pirmo kurso studentas Subhransu Banerjee. 

BBC režisierių sužavėjo VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ angaras

„BBC Global Questions“ yra tarptautinė televizijos diskusijų programa, kurią žiūri visas pasaulis, todėl visada svarbu turėti puikią vietą, kuri tiktų diskusijai. Kitas svarbus aspektas yra dydis. Reikia pakankamai vietos, kad galėtumėte sutalpinti tiesioginę auditoriją, ir pakankamai vietos visai televizijos įrangai. Transliacijai reikia daug erdvės ne tik viduje, bet ir išorėje.

Todėl ieškojome vietos, kuri atrodytų nuostabiai, bet kartu atitiktų mūsų techninius reikalavimus. Mes ją radome būtent VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“, –  pasakoja laidos režisierius Chris Nelson‘as.

Jis taip pat teigia, kad VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ angaras atrodė aštriai, grubiai, su neapdailintomis sienomis ir betoninėmis lubomis. Langai taip pat leido žiūrovui matyti lauką ir suteikė jam geografijos pojūtį. Pramoniniai langai ir betoniniai stulpai suteikė erdvės įspūdį ir didingumą. 

„Ar galite įsivaizduoti, kad įrašinėtumėte programą prabangioje teatro salėje ar nuobodžiame konferencijų centre? Šia tema tai tiesiog nepasiteisintų,“ – neabejoja „BBC Global Questions“ laidos režisierius.

„BBC Global Questions“ laidą tema „After Ukraine: are the Baltics next?“, kuri buvo nufilmuota VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“, galite rasti čia. Slaptažodis reikalingas peržiūrėti vaizdo įrašą: globalq.

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau