Vienas iš atliekų tipų – stiklo atliekos. Jų vien Europoje susidaro apie 12 milijonų tonų per metus, o šiuo metu perdirbama antrą kartą panaudojama iki 74 %. Lietuvoje šis rodiklis gerokai mažesnis – tesiekia apie 40 %. Nors šios atliekos galėtų būti perdirbamos neribotą kiekį kartų neprarandant savybių, bet jei jos yra užterštos, neišrūšiuotos, yra priemaišų, stiklo perlydymo procesas tampa nepraktiškas.
„VILNIUS TECH“ Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros mokslininkai atliko eksperimentinius tyrimus, kurių metu bandė pakeisti dalį betono užpildo malto stiklo atliekomis. Šių atliekų panaudojimas betono gamyboje ne tik padeda saugoti gamtos išteklius, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet ir leidžia pagaminti tvaresnį betoną ir netgi pagerina jo savybes.
Universiteto mokslininkai taip pat atliko bandymus senųjų kineskopinių televizorių stiklą panaudoti kaip betono blokų sudedamąją dalį. Panaudojus kineskopus tokiu būdu, nuodingos medžiagos – švino – išsiplovimas iš stiklo ženkliai sumažėja.
Pirmieji Europoje ieško būdų, kur pritaikyti laidų apvalkalą
Tęsiant bandymus statybinių medžiagų kūrimo srityje, universiteto mokslininkai išbandė ir elektros kabelių apvalkalo perdirbimą. Šiuo metu elektros ir elektroninės įrangos atliekos laikomos vienu iš sparčiausiai augančių atliekų srautų Europos Sąjungoje (taip pat ir Lietuvoje). Jų kiekis kasmet išauga 3–5 %. Kartu su elektroninės įrangos atliekomis daugėja ir kabelių apvalkalo atliekų. Kabelių apvalkalas nėra lengvai yranti medžiaga, o nusprendus ją sudeginti, į aplinką išsiskiria kenksmingos medžiagos. Dėl išvardytų priežasčių universitete vykdomi tyrimai, kaip kabelių apvalkalus panaudoti garsą izoliuojančių plokščių kūrimui. Beje, bandymai su būtent tokiu apvalkalo panaudojimu atlikti pirmieji Europoje.
Daugiausia tokias atliekas sudaro lankstusis polivinilchloridas (PVC). Ši medžiaga gaminama iš neatsinaujinančių gamtos išteklių, todėl pakartotinis jos panaudojimas ir perdirbimas tampa dar svarbesnis. Iš panaudotų kabelių atliekų yra pašalinami metalai (varis), tuomet iš likusio tuščiavidurio kabelio apvalkalo kuriamos blokelių konstrukcijos.
Po atliktų bandymų nustatyta, jog tokia medžiaga garsą sugeria kiek blogiau nei akmens vata ar stiklo pluoštas, tačiau panašiai, nei iš kitų atliekų (kiaušinių dėklų, tekstilės bei ryžių popieriaus) sukurta garso izoliacija.
Garsą gali sulaikyti popieriaus gamybos atliekos
Dar vienas atliekų tipas – tai popieriaus atliekos. Didžiausią dalį popieriaus pramonėje susidarančių atliekų sudaro popieriaus gamybos dumblas – daugiau nei trečdalį nuo pagaminamo popieriaus. Todėl universiteto mokslininkai tiria būdus, kaip iš popieriaus dumblo pagaminti garsą sugeriančias medžiagas.
Lietuvoje kasmet pagaminama apie 130 tūkst. tonų popieriaus ir jo gaminių, o šios gamybos (arba perdirbimo) proceso metu susidaro 45,5 tūkst. tonų popieriaus gamybos dumblo. Šis dumblas negali būti utilizuojamas sąvartynuose, todėl Europoje dažniausia praktika – jį deginti.
Aplinkos inžinerijos fakulteto tyrėjai pamėgino sumaišyti popieriaus gamybos dumblą su gesintomis kalkėmis, cementu arba moliu, ir iš šios masės sulipdė kompozitinių plokščių prototipus. Jos skirtos naudoti statybose garso izoliacijai.
Akustiniu požiūriu popieriaus gamybos dumblas nėra pranašesnis už kitas garsą sugeriančias medžiagas, tačiau mokslininkų pagrindinis tikslas – sugalvoti, kaip pakartotinai panaudoti šią žaliavą, kad jos nereikėtų deginti. Universitete išbandytos akustinės plokštės galėtų būti naudojamos patalpose, kur reikalingas švarus ir neiškraipytas garsas, pavyzdžiui, auditorijose, koridoriuose, laukimo salėse.
Gyventojų ramybei saugoti tinka ir padangos, ir buvę „Tetra-Pak“ pakeliai
Koks atliekų tipas dar liko? Padangos!
Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų kenčia nuo tokio lygio triukšmo, kokį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą. Todėl „VILNIUS TECH“ Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkai ir studentai vieną problemą pavertė kitos sprendimu – iš netinkamų eksploatuoti padangų ėmė gaminti garso izoliacinę medžiagą. Lietuvoje per metus susidaro apie 20 000 tonų nebetinkamų eksploatuoti padangų. Turbūt esate pastebėję, kad dalis jų nepasiekia stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles, o kažkokiu būdu „nurieda“ iki miškų ir upelių slėnių.
Perdirbti padangas į kitą naudingą medžiagą mokslo darbuotojai bando jau nuo 2016-ųjų. Šiuo metu iš senų padangų pagamintos gumos granulių plokštės jau sėkmingai gaminamos ir naudojamos praktikoje. Jos gali būti įvairaus storio, standumo ir formos, yra ilgaamžės, atsparios aplinkos poveikiui.
Statybų vietoje meistrai ių padangų pagamintas gumos granulių plokštes klijais priklijuoja prie gipso kartono plokštės ir tokią konstrukciją montuoja ant tarpbutinių ar tarp-kambarinių sienų, t. y. ten, kur siekiama pagerinti garso izoliaciją. Be akustinių, ši medžiaga pasižymi ir kitais privalumais – ji yra plona (iki 3 cm storio), todėl lengvai montuojama, o garsą sulaiko taip pat gerai, kaip ir daug storesnės medžiagos, pavyzdžiui, akmens vata ar putplastis. Gumos granulių plokštės yra didesnio tankio, todėl ypač gerai izoliuoja žemų dažnių garsus.
Plokščių gamyboje mokslininkai bando panaudoti ir įvairius kitus komponentus, pavyzdžiui, perdirbtų gėrimų pakuočių („Tetra Pak“) atliekas, kuriose apie 70 proc. pakuotės sudaro kartonas, polietilenas ir aliuminio folija. Šių perdirbtų pakuočių atliekų panaudojimas, taip pat padeda kurti naujus garsui izoliuoti skirtus gaminius.
Statybinės atliekos gali padėti sumažinti vandens taršą
„VILNIUS TECH“ laboratorijose taip pat eksperimentuojama su statybinėmis atliekomis. Europoje vis dar egzistuoja vandens taršos problema – nors buitinės nuotekos yra efektyviai išvalomos, tačiau paviršinės neretai vandens telkinius užteršia įvairiomis medžiagomis, tokiomis kaip sunkieji metalai. Vandens filtrų gamybai gali būti panaudotos tokios statybinės atliekos kaip betono blokeliai, akmens vatos atraižos, iš medienos atliekų pagaminta bioanglis.
VILNIUS TECH atlikti tyrimai įrodė, kad naudojant tokius filtrų užpildus, mažinamas organinių medžiagų, bendrojo azoto ir sunkiųjų metalų kiekis vandenyje.
Galerija
