Kovo 30 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vyko mokymai „Visuomenės švietimas apie kurčiuosius“. Mokymus vedė lektorius Vytautas Pivoras iš Lietuvos kurčiųjų draugijos, o jam talkino lietuvių gestų kalbos vertėjos. Visuomenės švietimas apie kurčiuosius yra nesibaigianti svarbi misija – kartais vis dar pamirštame pakviesti gestų kalbos vertėjus į tiesiogiai transliuojamus valstybinius renginius, o kartais vis dar išsprūsta žiaurus nevartotinas žodis „kurčnebylys“.
Mokymų pradžioje lektorius V. Pivoras atkreipė dėmesį į šį žodį ir pažymėjo, kad jis iš esmės yra neteisingas. Neįgaliųjų teisių konvencijoje yra nurodyta, kad šis terminas yra nevartotinas, nes kurčiasis nėra nebylys – jis kalba gestų kalba. Lietuvoje kalbama lietuvių gestų kalba. Kiekviena gestų kalba pasaulyje yra savita, turtinga, gili, pasižyminti įvairiais tiek kalbiniais, tiek kultūriniais niuansais.
Mokymų metu V. Pivoras supažindino plačiau su kurčiųjų kultūra, papasakojo apie iššūkius, su kuriais susiduria kurčiųjų bendruomenė bei davė patarimų, kaip bendrauti su kurčiaisiais. Pasak lektoriaus, pirmasis impulsas viską rodyti rankomis, mimikomis yra teisingas, juk kiekvienas supranta, ką reiškia, kai žmogus pirštu rodo į save – jis sako aš. Su kurčiaisiais galima apsikeisti užrašais – taip buvo bendraujama visada. Šiandien, jei turite išmanųjį telefoną, galite pasinaudoti programėle, kuri konvertuoja garsą į tekstą. Ir reikia nebijoti sakyti žodžio kurčiasis – niekas dėl to nesupyks. Lektorius taip pat papasakojo apie lietuvių gestų kalbą ir pamokė pagrindinių žodžių. Kiekvienas gali išmokti lietuvių gestų kalba pasakyti bent jau „labas“, „ačiū“ ar „atsiprašau“ (pagrindinių lietuvių gestų kalbos žodžių galite pasimokyti ir internetu).
Vėliau mokymų dalyviai ir lektorius aktyviai įsitraukė į įdomias diskusijas. Buvo kalbama ir apie technologijas, kurios padeda kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Technologinių sprendimų yra daug. Pavyzdžiui, pernai buvo pristatyta dirbtinio intelekto technologijas naudojanti „XRAI Glass“ programėlė (ji gali būti derinama kartu su papildytos realybės „Nreal Air“ akiniais), kuri transkribuoja realiu laiku – tekstas atsiranda akinių ekrane. Mokslininkai nuolat ieško įvairių technologinių sprendimų, kaip kuo plačiau įtraukti kurčiųjų bendruomenės narius į visuomeninį gyvenimą.
Tad, pasak lektoriaus, reikia nenustoti šviesti visuomenę apie kurčiuosius. Mokymai „Visuomenės švietimas apie kurčiuosius“ pradėti vykdyti nuo 2010 m. Jie buvo ypač sėkmingi ir populiarūs – daugelyje įstaigų buvo vedami pakartotinai. Nuo 2013 m. iki 2022 m. šioje veikloje dalyvavo per 7 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje.
Iš arčiau susipažinti su kurčiųjų kultūra, lietuvių gestų kalba ir sužinoti daugiau apie Lietuvos kurčiųjų draugijos veiklą galite čia.
Mokymai organizuoti atliepiant vieną iš ATHENA aljanso prioritetinių krypčių – gestų kalbos įtraukties didinimą švietime.
Galerija
